Kuo naudinga akumuliacinė talpa?

Akumuliacinės talpos skirtos šilumos pertekliui sukaupti, o kai jos trūksta, atiduoti į šildymo sistemą.
Šiuolaikiniuose kietojo kuro katiluose patobulinus kietojo kuro degimo procesą ir atskyrus pirminio, antrinio, net tretinio degimui reikalingo oro tiekimą atsirado galimybė gerokai efektyviau reguliuoti katilo atiduodamą šilumą
Tačiau naujo tipo efektyviai reguliuojamoje mažos vandens talpos šildymo sistemoje su priverstine cirkuliacija net ir mažiausios katilo galios gali būti per daug. Kyla realus pavojus, kad katile ir sistemoje gali užvirti vanduo.
Tokiais atvejais reikalingos šildymo sistemos akumuliacinės talpyklos, skirtos šilumos pertekliui sukaupti, o kai jos trūksta, atiduoti į šildymo sistemą. Akumuliacinių talpyklų paskirtis - kad kuro įkrovimai būtų retesni, o patalpų šildymas - tolygesnis (mažiau svyruoja patalpų oro temperatūra).

Akumuliacinėje talpykloje sukauptos energijos kiekis tiesiogiai proporcingas vandens kiekio ir skirtumo tarp galimos aukščiausios ir žemiausios vandens talpykloje temperatūros. Paprastai talpyklą galima įkaitinti iki 85°C. Naudoti šildymui dar galima ~45°C vandenį. Taigi temperatūros skirtumas sudaro apie 40°C. Kuo didesni radiatoriai, tuo žemesnės temperatūros vandens reikia patalpai šildyti, tuo akumuliacinės talpyklos temperatūrų skirtumas gali būti didesnis, o talpyklos dydis mažesnis. Geriausiai akumuliacinė talpykla išnaudojama grindų šildymui, kai 30°C vanduo dar efektyviai šildo.
Kadangi vienu metu reikia šildyti patalpas ir įkrauti į akumuliacinę talpyklą, tai kietojo kuro galia turi būti nuo 1,4 iki 2 kartų didesnė už patalpai šildyti reikalingą galią.
Katilinių su akumuliacinėmis talpyklomis privalumai: saugumas (kad neužvirtų vanduo sistemoje ir katile), patogus eksploatavimas (retesnės įkrovos) ir komfortas (temperatūra patalpoje svyruoja daug mažiau), gerokai didesnis (iki 20 - 25proc.) vidutinis metinis naudingo veikimo koeficientas leidžia sutaupyti kuro. Jų trūkumai: reikalingi galingesni (iki 2 kartų) katilai, reikalauja daugiau vietos (talpoms), iki 2 kartų brangiau (talpyklos, valdymo automatika ir įrenginiai) palyginti su kietojo kuro katilinėmis be akumuliacinių talpyklų.
Praktinės išvados: jei namo šildymo sistema - radiatorinė, o katilas - dujų generacinis, tai daugeliu atveju galima apsieiti be akumuliacinės talpyklos. Jei namas šildomas grindimis, o jame įrengtas universalus arba anglims skirtas ketinis katilas, kurį sunkiau reguliuoti, tada būtina akumuliacinė talpykla.

Akumuliacinės talpos parinkimas

Vienam kietojo kuro katilo galios kilovatui akumuliacinėje talpoje reikia naudoti 50-75 litrus vandens. Taigi, 20 kW galios kietojo kuro katilui parenkamos akumuliacinės talpos tūris turi buti nuo 1000 iki 1500 litrų.
Pasirinkimas tarp 50 ir 75 litrų: kuo didesnė akumuliacinė talpa, tuo retesnis katilo pakūrimas, ilgesnis šildymo sistemos palaikymas iš talpos. Tačiau reikia įvertinti ir į kieto kuro katilu šildomą patalpų plotą, kadangi parinkus per didelę talpą, gali tapti problematiška užkaitinti talpą iki reikiamos temperatūros. Taip pat atsižvelgiama į katilinėje esančią laisvę erdvę, galimybes įnešti talpą į katilinę, numatomas pradines investicijas. Tiksliai reikiamą akumuliacinės talpos dydį galima nustatyti atlikus paskaičiavimus.

Priežastys, kodėl verta įsirengti akumuliacinę talpą kartu su kietojo kuro katilu:
• katilas dirba nominaliu galingumu, tad pasiekiamas didžiausias naudingumo koeficientas;
• kuras visiškai sudega, nesusidaro suodžiai;
• ilgiau tarnauja katilas;
• ilgiau tarnauja kaminas;
• sutaupoma ir kuro, ir laiko, nes sumažinamas pakūrimų ir katilo užkrovimų skaičius;
• jaučiamasi patogiau, nes sumažinamas patalpų temperatūros svyravimas;
• talpa su šilumokaičiu, tai galimybė panaudoti saulės energiją šildymui;
• perteklinė šiluma sukaupiama talpoje, o ne patalpose, kuriose ji greitai pasišalina per langus, pertvaras, stogą;
• kai baigia kūrentis katilas, vėstančias patalpas pradedama šildyti panaudojant per degimą talpoje sukauptą perteklinę energiją.

Akumuliacinės talpos būna kelių rūšių: jos gali būti pratekančios, nepratekančios, su papildomu šilumokaičiu, su vieta elektriniam tenui įstatyti, su papildomu rezervuaru buitiniam vandeniui pašildyti ir pan. Kurią pasirinkti, priklauso nuo sąlygų, kur akumuliacinė talpa bus jungiama, ir poreikio. Pavyzdžiui, vienokios talpos reikės perteklinei šilumai kaupti iš dviejų šilumos šaltinių, kitokios - iš vieno. Akumuliacinės talpos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į katilo galią ir Jūsų planuojamą pakūrenimų skaičių per dieną. Jei norime kuo mažiau kartų bėgti į katilinę, turime pasirinkti galingesnį katilą didesnio tūrio akumuliacinei talpai.
Akumuliacinę talpą galima prijungti prie bet kurio kuro katilo ir taip palengvinti esamos šildymo sistemos priežiūrą ir, aišku, efektyvumą. Reikėtų nepamiršti, kad jungiant akumuliacinę talpą į šildymo sistemą, būtina pajungti ir išsiplėtimo indą. Jo tūris turi būti paskaičiuotas (šitą skaičių tiksliai nustatyti gali tik specialistai) pagal pasirinktą šildymo sistemą ir akumuliacinę talpą. Tai labai svarbus faktorius norint užtikrinti tinkamą sistemos darbą.