Senų baldų restauravimas

Visada apsimoka restauruoti minkštą baldą, kuris "prigijęs" namuose - tinka pagal matmenis ir dera prie interjero. Restauravimu užsiimančių įmonių paslaugos nėra pačios pigiausios, tačiau galėsite džiaugtis nauju baldu. Baldų restauravimo specialistai teigia, kad pastaraisiais metais gaminamų naujų baldų kokybė vis labiau prastėja. Žinoma, galima būtų įtarti restauratorius naudos ieškojimu, juk kuo daugiau senus baldus tvarkančių, o ne naujus perkančių žmonių, tuo geriau klostosi jų verslas. Tačiau apsilankius baldų restauravimo paslaugas teikiančiose bendrovėse akivaizdu, kad joms darbo tikrai nestinga.

Naujų baldų kokybė, ypač pigesnių, yra tragiška. Tačiau brangių baldų žmonės dažnai neįperka, todėl renkasi iš to, ką gali sau leisti. Pažiūriu į tuos pigius minkštus baldus ir matau, kad jau iš parduotuvės juos reikėtų vežti tiesiai į taisyklą. Siūlės susiūtos neprofesionaliai, naudojamos pigiausios medžiagos, susigarankščiavusios jos, bet kaip sutrauktos. Taigi savo klientams visada sakau: jei prieš porą dešimtmečių pirktas baldas tinka jums pagal dydį, dizainą, tik nusidėvėjo, tiesiog skirkite pinigų jam atnaujinti. Dažnai naudotas baldas po atnaujinimo pasikeičia neatpažįstamai. Visų pirmiausia, iš audinių katalogų klientai renkasi jiems labiausiai patinkamą audinio spalvą, tekstūrą. Specialistai apžiūri baldus ir įvertina, kiek jie susidėvėję ir kiek kainuos remontas. Paprastai minkštojo kampo restauravimas kainuoja apie pusantro tūkstančio litų, sofos-lovos – 700-800 litų. Labai svarbu audinio kokybė, kiek jis linkęs trintis, pumpuruotis. Taip pat profesionaliai paslaugas teikiantys meistrai privalo naudoti didžiausio tankio poroloną. Baldui restauruoti naudojamų medžiagų kokybė lemia, ar ilgai ir sėkmingai jį naudosite. Žinoma, ne mažiau svarbu ir nagingi, savo amatą išmanantys meistrai.

Didžiausias priešas - drėgmė

Bėgant metams visi baldai – tiek minkštų baldų komplektai, tiek ir indaujos, stalai, kėdės, komodos - praranda savo pradinę išvaizdą, išblunka jų dekoratyviniai elementai, paviršiaus danga susitepa, nusilupa inkrustacijos. Didžiausias minkštų baldų priešas yra drėgmė, nes jei baldas dažnai su ja susiduria, kur kas greičiau susidėvi porolonas, nusitrina audinys. Natūralia oda ar dermantinu aptrauktus baldus nepatariama valyti reklamuojamomis, neva specialiai baldams valyti skirtomis cheminėmis priemonėmis. Geriausia priemonė, kokia gali būti skirta suterštiems minkštiems baldams valyti, – šiek tiek vandens ir skalbimo muilas. Taip pat nederėtų pernelyg smarkiai trinti odinio ar dermatininio paviršiaus, nes nusitrins viršutinis sluoksnis, oda gaus per gausiai drėgmės ir ims kietėti. Sukietėjusi oda netrukus pradeda skilinėti. Suteptą vietą nuvalę vandeniu ir skalbimo muilu pasistenkite kiek galima nusausinti sudrėkintą vietą vata.

Aštrūs šepečiai netinka

Dar vienas svarbus patarimas, kurį pateikia baldžiai, – ant minkšto baldo atsiradusias dėmes reikia valyti iš karto, neleisti joms įsigerti. Jei yra galimybė baldo apmušalus atsegti ir nuimti, žakardinius, šenilo ar verliūro audinius galima skalbti rekomenduojamoje temperatūroje ar valyti sausu valymu. Riebalus nuo odos geriausia valyti sausu audiniu, nenaudojant vandens. Ypač svarbu kuo anksčiau pašalinti dėmę. Oda yra porėta medžiaga. Ji lengvai sugeria ir atiduoda drėgmę, tad nieko baisaus nenutiks, jei suterštai vietai valyti panaudosite kiek daugiau vandens. Svarbu pernelyg smarkiai netrinti, nenaudoti aštrių šepetėlių ar kempinių. Rekomenduojamas drėgmės kiekis odoje yra apie 10-15 proc., tad jei patalpoje išlaikoma normali, 40-60 proc. santykinė drėgmė, papildomų, parduotuvėse gausiai parduodamų „apsaugos“ priemonių odiniams baldams prižiūrėti nereikia.