Kaip pasirinkti tinkamą dujinį katilą?

Šiuo metu sparčiai populiarėja autonominio šildymo sistemos, naudojant dujinius katilus. Tokios, sistemos sėkmingai veikia ir mažuose butuose, ir dideliuose individualiuose gyvenamuosiuose namuose. Naudojant šiuolaikinę šildymo įrangą galima sumontuoti autonomines katilines, kurios apšildytų vieną ar kelis daugiabučius namus. Šiame straipsnyje trumpai supažindinsime, kaip pasirinkti pagrindinį autonominio šildymo sistemos elementą – katilą.

Šiandien rinkoje yra siūloma daugiau nei dešimties skirtingų gamintojų katilų. O kiekvienas gamintojas gali pateikti kelias dešimtis katilų modifikacijų. Todėl išsirinkti reikiamą katilą tikrai nėra lengva. Renkantis katilą neužtenka vadovautis tik katilo kaina ar gamintojo vardu. Tinkamai įrengtas nebrangus katilas gali ilgai ir patikimai dirbti, o žymios firmos brangus katilas gali netenkinti, jeigu jį renkant nebuvo atsižvelgta į vartotojo poreikius. Taigi renkantis dujinį katilą reikia atsižvelgti į šiuos faktorius:

1. Firmos, parduodančios katilą, sugebėjimą atlikti garantinį ir pogarantinį remontą. Išsiaiškinkite, kokia firma atliks katilo priežiūrą, kokiomis sąlygomis, koks meistro telefonas. Atkreipkite dėmesį, ar yra aiški lietuviška katilo instrukcija, garantinis talonas. Jei katilo pardavėjas nurodo kitą firmą kaip garantinių įsipareigojimų vykdytoją, paskambinkite į nurodytą firmą ir pasitikslinkite, ar galioja tokie susitarimai.

2. Patalpų dydis ir šilumos izoliacija, buitinio šilto vandens (toliau BŠV) ruošimo būtinybė, jo n pageidautinas kiekis ir ruošimo būdas nulems katilo galingumą. Grubiai skaičiuojant, su 1 kW galima apšildyti 10-15 m2, bet reikia atsižvelgti į pastato šilumines varžas, patalpų aukštį, BŠV poreikį.

Atminkite, kad pakabinami katilai, šildantys tekantį BŠV, negaminami mažesnio kaip 23 kW galingumo, nes toks galingumas reikalingas užtikrinti pakankamą BŠV debitą, nors šie katilai tinka šildyti ir mažas patalpas. Taigi butams tinka beveik visi pakabinami katilai, o namui reikiamą katilo galingumą turėtų skaičiuoti specialistas.

3. Dūmtraukį: jei dūmtraukio nėra, reiks rinktis „turbo“ katilo variantą. Šiuo atveju degimo produktai pašalinami ir oras degimui tiekiamas specialiu dvigubu „turbo“ vamzdžiu, kuris gali būti išvedamas tiesiai per lauko sieną. Kai kurie katilų gamintojai jau gali pasiūlyti specialų priedą įprastiniams katilams - degimo produktų ištraukimo ventiliatorių. Jis montuojamas prie įprastinio katilo ir leidžia degimo produktus vamzdžiu išvesti tiesiai į lauką (1 pav.).

4. Vietą katilui sumontuoti: butui geriau tiks pakabinami ant sienos katilai. Jei yra katilinės patalpa, galima rinktis ant grindų pastatomą katilą.

5. Pageidautiną šilto vandens kiekį: pakabinami katilai dažniausia BŠV šildo jam tekant, todėl jo debetas yra ribotas (apie 12 l/min., esant 24 kW katilo galingumui). Jei jūsų poreikiai yra didesni, rinkitės katilą su tūriniu boileriu.

6. Gyventojų įpročius ir pageidavimus. Tai lems katilo valdymo būdą. Dabar paplitę šie katilų valdymo būdai:

• naudojant patalpos reguliatorių. Šiuo atveju katilas įjungiamas ar išjungiamas priklausomai nuo tos patalpos temperatūros, kurioje instaliuotas patalpos reguliatorius. Priklausomai nuo patalpos
reguliatoriaus tipo, galima pasirinkti skirtingas temperatūras skirtingiems paros periodams;
• ekviterminis reguliavimas naudojant lauko daviklį. Tai toks katilo valdymo būdas, kai katilas parenka šildomo vandens temperatūrą atsižvelgiant į lauko temperatūrą;
• naudojant lauko ir patalpos daviklius. Šiuo atveju katilas valdomas ekviterminiu būdu, o patalpos reguliatorius koreguoja patalpos temperatūrą, jei pradeda veikti pašaliniai šilumos šaltiniai (saulė, buitiniai elektros prietaisai ir t. t.). Taip pat patalpos reguliatorius suteikia galimybę keisti patalpos temperatūrą priklausomai nuo paros laiko. Butus ar kitas nedideles patalpas (iki 60-100 m2) geriau šildyti naudojant kambarinį reguliatorių, gyvenamuosius namus ar didesnes patalpas – naudojant lauko daviklį (ekviterminis reguliavimas).
Žinoma, trečiasis būdas ekonomiškiausias ir komfortiškiausias. Jei yra BŠV poreikis, rinkitės tokius katilus, kuriuose jau sumontuota BŠV ruošimo sistema, nes montuojant BŠV ruošimo sistemą atskirai iškils suderinamumo ir sistemos valdymo problema. Privalumas, jei katilas turi visus elementus, reikalingus šildymo sistemai: išsiplėtimo indą, cirkuliacinį siurblį, apsauginį vožtuvą, nuorinimo vožtuvą. Tada bus paprasta katilą instaliuoti, o sistema
atrodys estetiškai ir užims mažiau vietos. Šiuolaikiniai katilai turi daug įvairių papildomų funkcijų, padidinančių katilo ekonomiškumą, komforto lygį, supaprastinančių eksploataciją ir valdymą. Dažniausiai pasitaikančias funkcijas aptarsime.

Katilo tolyginė galingumo moduliacija – katilas automatiškai parenka tokį galingumą, koks reikalingas tam tikru momentu. Tai padidina ekonomiškumą bei sumažina BŠV temperatūros svyravimą.

Autodiagnostika – susidarius sąlygoms, kai katilas negali saugiai dirbti (dingo dujos, nepasišalina degimo produktai, per mažas vandens slėgis, sugedo vienas iš katilo daviklių ir t. t.) katilo monitoriuje parodomas atitinkamas kodas. Tai palengvina katilo eksploatavimą ir žymiai pagreitina remontą.

„Minkštas startas“ – uždegant pakurą dujų ventilis atsidaro palaipsniui, tai garantuoja patikimą ir tylų pakuros uždegimą.

Katilo įsijunginėjimo dažnumo ribojimas - neleidžia katilui užsikurti ką tik jam užgesus.

Siurblio eigos inercija - cirkuliacinis siurblys paliekamas dirbti dar kelioms minutėms, kai užgęsta pakura. Tai leidžia panaudoti katile likusią šilumą. Abi šios funkcijos padidina katilo ekonomiškumą.

Galimybė BŠV sistemoje pajungti recirkuliacinę liniją – leidžia BŠV gauti iškart atsukus čiaupą. Taip pat svarbu išsiaiškinti, kokias apsaugines sistemas turi katilas. Jos apsaugos gyventojus, pastatus ir patį katilą nuo sužalojimų ar sugadinimų. Šiuolaikiniai katilai gali turėti šias sistemas: apsauga nuo perkaitimo, apsauga nuo užšalimo, degimo produktų nuvedimo sekimo sistema, apsauga netikėtai dingus liepsnai pakuroje, apsauga nuo per didelio ir per mažo vandens slėgio šildymo sistemoje, apsauga nuo siurblio užkalkėjimo. Jei norite įsirengti daugiabučio ar kito didesnio pastato autonominę katilinę, yra galimi du variantai: naudoti didelio galingumo vieną ar kelis špižinius katilus arba naudoti tekančio vandens kaskadinius katilus. Bet šiuo atveju reikalingas detalesnis katilo parinkimas.

Šiuo metu sparčiai populiarėja kondensaciniai katilai. Pagrindinis jų privalumas - didelis naudingumo koeficientas - maždaug 15 % didesnis negu įprastiniuose. Tai reiškia, kad maždaug tiek galite sutaupyti dujoms. Reikia įvertinti tai, kad kondensacinis katilas tokį naudingumo koeficientą pasiekia tik tada, kai į šildymo sistemą patenkanti temperatūra yra ne didesnė kaip 50°C, o grįžtanti
30°C. Tai reiškia, kad reikalingas didesnis radiatorių (ar kitų šildymo prietaisų) plotas. Taigi jei šildant įprastu katilu normaliai patalpų temperatūrai palaikyti reikalinga radiatorių temperatūra didesnė nei 50°C, žinokite, kad keičiant įprastą katilą į kondensacinį reiks sumontuoti didesnius radiatorius arba padidinti jų
kiekį. Jei žinote, kiek išleidžiate pinigų šildymui gamtinėmis dujomis, tada galite nesunkai apskaičiuoti, per kiek metų atsipirks kondensacinio katilo įrengimas (lyginant su įprastiniu šiuolaikišku katilu).

Atsipirkimo laikas (metais) = (skirtumas tarp kondensacinio ir paprasto katilo [Lt.] + papildomos išlaidos įrengiant didesnius šildymo prietaisus [Lt.]) / (išlaidos dujoms per metus [Lt.] x 0,15).

Paliksime patiems skaitytojams spręsti, ar verta įsigyti kondensacinį katilą