Statybinės plėvelės stogo dangai

Difuzinių plėvelių parametrai
Daugiametė patirtis rodo, kad iš visų pagrindinių difuzinių plėvelių funkcijų pačios svarbiausios jų savybės - didelis laidumas garams, gramatūra, nuo kurios priklauso patvarumas) bei atsparumas UV spinduliams. Tai grupė savybių, kurios turi būti nustatyto diapazono. Taip pat šioms savybėms priskiriama: atsparumas plyšimui, nelaidumas vandeniui, atsparumo karščiui ir šalčiui temperatūrų diapazonas.

Laidumas garams
Laidumas garams lemia reikiamą stogų plėvelių veiksmingumą. Viena iš pagrindinių difuzinių plėvelių funkcijų yra apsaugoti termoizoliaciją nuo drėkimo. Per drėkstantį stogą išeina daug šilumos, todėl garams labai laidi plėvelė apriboja energijos, sunaudojamos namo šildymui, išlaidas. Kad stogo plėvelė gerai veiktų, turi būti pasiektas vandens garų, pereinančių per termoizoliaciją, srauto balansas - iš stogo išleidžiamų vandens garų kiekis turi būti toks pats arba panašus kaip ir įeinančių. Deja, vandens garų iš vidaus į gyvenamąją pastogę patenka visus metus (kadangi oro temperatūra patalpose teoriškai visus metus būna ta pati), o į išorę gali išeiti tiktai kelis mėnesius, kai susidaro tam tinkamos sąlygos. Todėl, kuo didesnis difuzinės plėvelės laidumas garams, tuo didesnės galimybės, kad vykstant minėtam procesui vandens garų srauto balansas neleis stoge atsirasti kondensatui.
Vandens garų, praleidžiamų pro difuzinę plėvelę, kiekis priklauso nuo temperatūros, santykinio drėgnumo ir slėgio skirtumo tarp oro sluoksnių, atskiriamų plėvelės (oras termoizoliacijoje yra uždarytas). Laidumas garams apibrėžiamas pagal su tuo susijusias normas, nustatančias tyrimo sąlygas, tačiau pagal kiekvienos normos sąlygą taikomos šiek tiek kitokios temperatūros, drėgnumo ir slėgio skirtumų vertės. Pavyzdžiui, skirtingų tyrimų metu gali būti gautos labai skirtingos tos pačios medžiagos laidumo garams vertės. „MARMA Polskie Folie" tuo nepasinaudoja ir lankstinukuose nurodo savo difuzinių plėvelių laidumą garams kambario temperatūroje (23 °C / 85%).
Siekiant išvengti visų problemų, atsirandančių nustatant difuzinių plėvelių laidumą garams, plėveles reikia lyginti taikant koeficientą Sd, kuris vadinamas difūziškai lygiaverčiu oro sluoksnio storiu, nustatytu tai medžiagai. Šis koeficientas leidžia lyginti tiriamos medžiagos difuziškumą t.y. laidumą garams su apibrėžto storio oro sluoksnio laidumu garams. Oras turi pasipriešinimą vandens garams, kuris priklauso nuo sluoksnio storio. Kitaip tariant, koeficientas Sd apibūdina difuzines tam tikro storio statybinės medžiagos sluoksnio savybes ir atitinka storį to sluoksnio, kurio difuzinis pasipriešinimas yra toks pats. Dėl to šio koeficiento matavimo vienetas yra metras.

Difūzinių plėvelių gramatūra
Gramatūra arba kitaip paviršinė masė, turi lemiamos reikšmės plėvelių patvarumui. Difuzinių, kaip ir kitų plėvelių, patvarumas labai susijęs su jų paviršiaus svoriu (g/m2). Tai reiškia, kad svoris esant tokiam pačiam medžiagos tankiui yra tuo didesnis, kuo storesnė plėvelė (arba kuo didesnė gramatūra, tuo storesnė stogo plėvelė). Tokia priklausomybė yra akivaizdžiai būdinga visų rūšių medžiagoms, iš kurių dažniausiai gaminamos stogų plėvelės, t. y. polietilenui (PE) ir polipropilenui (PP). Šiuolaikiškos stogų plėvelės daugiausia gaminamos iš polipropileno, kuris turi geresnių savybių. Kuo difuzinės (ir kitos) plėvelės storesnės, tuo jos patvaresnės, nes plonas plėveles dėl patvarumą mažinančių atmosferos veiksnių - daugiausia dėl UV spindulių - galima labai lengvai pažeisti įrengiant ir eksploatuojant stogus.
Stogų difuzinės plėvelės dažniausia gaminamos daugiasluoksnės su nešiklio sluoksniu, pagamintu iš polipropileno (PP) pluoštinio audinio, dėl to jų atsparumas ultravioletiniams spinduliams ir kitiems atmosferos veiksniams yra didesnis negu polietileninių (PE) plėvelių. Europoje dažniausiai gaminamų difuzinių plėvelių paviršiaus svoris (gramatūra) svyruoja tarp 90-200 g/m2. Be abejo, reikia tikėtis, kad jų ilgaamžiškumas bus tuo didesnis, kuo jos storesnės, t. y. kuo didesnė jų gramatūra.

Plėvelių atsparumas plyšimui
Difuzinių plėvelių atsparumas plyšimui yra svarbus tik įrengimo metu ir yra nusakomas pagal du rodiklius, apibrėžiančius plėšiamąsias jėgas bandymų metu į 5 cm pločio juostelę ir į 2,5 mm skersmens vinį (pagal PN normą). Tačiau tokie bandymai neatspindi tikrųjų stogo apkrovų. Plėvelės gali plyšti tiktai dangos įrengimo metu. Uždengus nebėra galimybės pažeisti plėvelę, nes ją apsaugo stogo danga. Plėšiamosios jėgos, kurios paprastai veikia stogą, atsiranda dėl vėjo ir medienos iš kurios pagaminta konstrukcija džiūvimo. Tačiau pakanka netgi nedidelio plėvelės elastingumo, kad ją veikiančios jėgos nepadarytų jokios žalos, kadangi tų jėgų sukeliamas pasislinkimas būna pakankamai nedidelis.Vienintelis pavojus, kad plėvelė gali plyšti, kyla klojant ją ir pagrindinę stogo dangą. Kuo tvirtesnė plėvelė, tuo lengviau dengiant stogą yra ją ištempti ir sumontuoti dangą. Pačiam tempimui reikia labai nedidelės jėgos, nes plėvelės turi būti klojamos šiek tiek įtempiant, dėl to jų atsparumas neturi būti didelis. Montuojant stogo dangą vieninteliai galimi plėvelės pažeidimai gali atsirasti dėl atsitiktinių apkrovų: ant jos nukritus įrankiui, pargriuvus ir dėl kitų panašių įvykių, kurių neįmanoma numatyti. Dėl to gali būti pažeista net pati tvirčiausia plėvelė ir jos atsparumas tuomet nieko negarantuoja. Tai nereiškia, kad po kokio nors įvykio ją reikia keisti: pakanka sutaisyti specialiomis lipniomis juostomis, kurias jau siūlo dauguma papildomų stogų dengimo medžiagų gamintojų ir tiekėjų. Tiktai tam tikrais, išskirtiniais atvejais, kai įrengiamos specialių rūšių dangos, reikalingos pačios tvirčiausios difuzinės plėvelės. Tai dangos, klojamos ant nejudančios tvirtos apkalos. Klojant šios plėvelės būna stipriai mindžiojamos. Taip pat gali būti mindžiojama ir stogų nuosvyrose, kai stogdengys atlieka daug montavimo ir reguliavimo veiksmų. Todėl kiekvienam stogui verta naudoti dviejų rūšių difuzines plėveles: vieną paprastą, kitą - tvirčiausią, kuri įrengiama sudėtingose vietose, pavyzdžiui, nuosvyrose, prielatakiuose ir pan.

Atsparumas UV spinduliams
Difūzinės plevelės atsparumas UV spilduliams yra aktualus, nes būtent jis lemia plėvelės ilgaamžiškumą. Iki šiol yra naudojamos armuotos antikondensacinės ventiliacinės plėvelės su priedais, kurie daro šias plėveles atsparias UV spinduliams 3-4 savaites. Difuzinės plėvelės dažniausia būna atsparios nuo 3 iki 6 mėnesių. Tačiau ne visi, naudojantys tas plėveles, susimąsto apie tai, kad tas laikas nėra skirtas tiktai laikinam plėvelės laikymui ant stogo. Priedų, suteikiančių plėvelei tokį atsparumą UV spinduliams, pridedama dėl to, kad ji būtų apsaugota nuo saulės, jeigu stogo dangoje atsirastų skylių arba prošvaisų.
Žinoma, kad eksploatuojant dangą daug metų atsiranda pačios dangos ir medžiagų, sandarinančių ją sudėtingiausiose vietose pažeidimų. Pažeidimai atsiranda prielatakiuose, kampuose, kraige, prie kamino arba sienos, kurioje įrengtas stoglangis. Netgi dėl mažiausio pažeidimo po danga patenka saulės šviesa, o tai reiškia, kad nors ir susilpnėjęs UV spinduliavimas pamažu vis tiek pažeis plėvelę. Kad ji nesuirtų ir stogas neimtų tekėti, gamintojai prideda vadinamųjų stabilizatorių, stabdančių UV spindulių poveikį. Šiuo metu yra gaminamos difuzinės (laidžios garams) plėvelės su priedais, kurie padaro jas atsparias UV spinduliams daugelį mėnesių. Tai garantuoja ilgametį jų eksploatavimą, prilygstantį pagrindinių dangų naudojimo laikui. Tačiau reikia atsiminti, kad, jeigu plėvelės laikomos ant stogo be dangos ilgiau negu nustatytas jų atsparumo UV spinduliams terminas, medžiaga bus daugiau ar mažiau pažeista. Todėl reikia pasirūpinti, kad difuzinės plėvelės nebūtų pernelyg ilgai laikomos ant stogo, neuždengto pagrindine danga.Verta pastebėti, kad kuo mažiau difuzinės plėvelės būna apšviestos įrengimo metu, tuo ilgiau jos tinkamai veikia.

Difūzinių plėvelių atsparumas temperatūrai
Daugumos difuzinių plėvelių atsparumo karščiui ir šalčiui temperatūrų diapazoną apibrėžia normos, kurios skirtingais būdais interpretuoja to atsparumo ribas. Lenkijos norma PN-ISO 11501:1999 leidžia 2% tiesinių matmenų pokyčius. Difuzinių plėvelių matmenų pokytis du ar net keturis kartus didesniu lygiu nesukelia savybių pokyčių. Todėl daugelis gamintojų, ištyrę savo plėvelių tiesinių matmenų pokyčius aukštoje temperatūroje, nurodo didesnį atsparumą, negu siūloma normos.Esant 120oC temperatūrai visų atmainų difuzinių plėvelių (DACHOWA) matmenys pakinta 2-4 %.
Taip pat reikia žinoti, kad temperatūrų diapazonas nuo nuo -40°C iki +120°C visiškai atspindi sąlygas, kuriomis difuzinės plėvelės veikia mūsų klimato juostoje, jeigu stogas įrengtas taisyklingai. Reikiamos ventiliacijos virš difuzinių plėvelių viršutinė riba nėra viršijama, nes virš jų cirkuliuojantis oras aušina visą dangą.
Difuzinės plėvelės yra labai laidžios garams, kad jie galėtų garuoti iš termoizoliacijos ir stogo konstrukcijos į ventiliacinį tarpą, sudarytą prieš skersinius ir išilginius grebėstus. Tame tarpe turi laisvai judėti oras, su kuriuo vandens garai, stumiami išilgai pagal išilginius grebėstus, palieka dangą. Vandens garų šalinimo mechanizmas neleidžia drėgmei kauptis stoge ir sumažina temperatūrą po danga vasarą. Taip gerokai pagerėja gyvenimo sąlygos pastogėje.
Po skardos dangomis didžiausių karščių laikotarpiu temperatūra pasiekia 115°C, tačiau tiktai toje vietoje, kuri yra tiesiogiai po skardos paviršiumi ir tiktai tada, kai neveikia vėdinimo anga. Kiekvienas vėjo gūsis sustiprina vėdinimo angos veikimą. Atstumas nuo įkaitusių skardų paviršiaus iki difuzinės plėvelės yra apie 7 - 10 cm. To visiškai pakanka, kad judantis tokio pločio oro sluoksnis neleistų per daug įkaisti difuzinėms plėvelėms. Temperatūra leistinas ribas gali viršyti tiktai tada, kai oras iš po skardos negalės laisvai kilti. Tokiu atveju stogui neturi reikšmės, ar plėvelė pažeista dėl temperatūros, ar ne, nes abiem atvejais stogas laipsniškai sudrėksta dėl neteisingo įrengimo.

Atsparumas vandens stulpo poveikiui. Atsparumas vandeniui
Atsparumas vandeniui svarbus žiemą, nes susidariusio sniego ar ledo kepurės sniegas gali tirpti po pagrindine danga. Tokia sniego arba ledo kepurė spaudžia difuzinę plėvelę nuosvyros srityje, o jai tirpstant susidaro palyginti didelis vandens spaudimas - dažnai ten, kur sujungti stoglatakiai ir nuosvyros. Tai sukelia dvi susijusios priežastys. Tirpstant sniegui nuolatos vyksta pokyčiai: dieną sniegas tirpsta, o naktį - sušąla ir dėl to, kad nuosvyra yra šalčiausia stogo dalis, vanduo pradeda šalti kaip tik nuo nuosvyros.Taigi vanduo, virsdamas ledu, pakyla nuosvyros srityje. Jis lengvai prasiskverbia po stogų dangomis per visas nesandarias vietas, užleidimus ir montavimo angas, užšąla ir virsta ledu, kuris išplinta po danga. Tad sniego ir ledo kepurė veikia taip pat ir virš dangos, ir po ja, spausdama stogų plėvelę ir kitus nuosvyros konstrukcijos elementus. Reikia pažymėti, kad dėl šios priežasties, be kitų dalykų, nuosvyroms ir prielatakiams verta naudoti tvirčiausias difuzinių plėvelių atmainas.

Difuzinių plėvelių klojimo kryptis
Dažniausiai stogų plėvelės klojamos lygiagrečiai su nuosvyra. Tačiau jų klojimo ant stogo konstrukcijų kryptis gali būti pasirenkama laisvai. Stogų plėvelę galima kloti statmenai nuosvyrai išilgai gegnių arba laisvai pasirenkamu kampu, atsižvelgiant į stogdengių darbų organizavimą.