Rąstinis namas su apšiltinimu

Į klausimą atsakyti vienareikšmiškai sunku. Juolab, kad trūksta duomenų apie patį planuojamą statyti rąstinį namą. Bet kuriuo atveju medinis namas turi būti kiek galima labiau stabilesnis, būtina atkreipti dėmesį į kerčių susikabinimo tarpusavyje būda.
Tad šiuo atveju 120 mm storio rąstinio namo sienojai turėtų tokius trūkumus bei privalumus:
Trūkumai:
Tokio storio sienojai yra greičiau paveikiami atmosferos ardomojo poveikio. Kadangi rąstinio sienojaus plotis 120 mm, tad dėl techninių bei medžio specifinių savybių rąsto aukštis yra taip pat žemesnis nei įprastinių rąstų. Jis dažniausiai būna nuo 120 iki 160 mm. To pasekoje dėl didesnio rąstų skaičiaus padidėja šiluminis pralaidumas, sienoje susidaro daugiau šalčio tiltų.
Kitas didelis trūkumas, tai rąstų suleidimo vienas su kitu plotis. 120 mm storio rąstuose suleidimas bus apie 100 mm, o 200 mm - 180 mm.
Dėl šios priežasties (siaurų sienojų) siena, kuri veikiama statinių bei dinaminių jėgų yra labiau linkusi daryti išlinkimus (pilvus), tad tokie rąstai dažniausiai vienas su kitu tvirtinami srieginiais varžtais, kurie laikui bėgant yra nuo korozijos ir nutrūksta atlaisvindami sienojus. Jie taip pat reikalauja pastovaus papildomo suveržimo.
Plonesnių rąstų sienojai dažniau pritaikomi mažų vasarnamių bei mažų namelių statybai. Nes 120 mm sienojus negali būti naudojamas kaip vientisinis elementas net 6 m sienoje. Būtini dalinimai.
O rąstiniame name esant mansardiniam aukštui, labai komplikuojasi perdangos sutvirtinimas, nes perdengimo balkiai dažniausiai daromi taip pat iš tokių matmenų kaip ir sienojai.
Uždėjus rąstinio namo stogą (medinės konstrukcijos statiniams rekomenduojamas sunkus čerpių, nendrių, žemių stogas), reikia labai kreipti dėmesį į plonasienio namo sienų projektavimą, kad stogo atraminiai taškai į murlotinius sienojus (sienos viršutinė dalis į kurią remiasi stogo gegnės) neverstų sienų į statinio vidų.
Konstrukcinio stabilumo tokiam statiniui pagerinti neįmanoma arba tai sudaro labai didelius kaštus.
O šiluminės savybės dauguma gerina apšiltinę namą iš vidaus. Bet šiuo atveju medinis namas netenka savo pirminės paskirties. Ekologiškumo bei sveikumo. Toks namas tampa labai brangus. Nes tai yra namas name. Todėl šiuo atveju logiškiau būtų statyti skydinį arba karkasinį namą. Nes jis bus stabilesnis ir pigesnis. O pastačius plonasienį namą ir įrengiant apšiltinimą, reikia turėti didelę patirties ir žinių atsargą, nes sienojai mediniame name pastoviai juda. Todėl darant įprastą vidaus apdailą, dažniausiai tokių statinių vidaus sienos būna su trūkimais. Jų privalumas - pigesnė sienos kvadratinio metro kaina. Tai tikriausiai tiek apie plonasienius namus.
Apie 200 mm sienojus.
Tokio tipo rąstiniai namai namai labai tvirti. Didesnis konstrukcinis svoris leidžia gražiai ir greičiau susėsti sienojams. Tokie namai dėl medienos inertinių savybių yra pakankamai šilti. Naudojant geoterminį arba lokalų pastato apšildymą papildomo apšiltinimo nereikia. Namas yra šiltas ir svarbiausia - kvėpuojantis.
Klijuoto sienojaus yra labai geros garso izoliacinės savybės ir viena iš svarbiausių savybių - kad klijuotos medienos sienojai nesivarto dėl panaikintų medžio įtampų. Tarp sienų neatsiranda tarpų.
Tokio tipo namų trūkumus (aukštą kainą) kompensuoja vidinės apdailos įrengimo terminai ir kaina. Pakanka sienas nudažyti norima spalva.
Manau, kad tai yra esminiai skirtumai.

Mūsų įmonėje gaminami ir surenkami 160 ir 200 mm storio pušies rastų namai ir pirtys. 160 yra tinkami pirtims, sodo namams ir pavėsinėms. 200 mm gyvenamam namui. Namo kaina be projekto sunku paskaičiuoti. Jo kaina priklauso nuo sienų kvadratūros, langų-durų angų dydžio, kambarių išdėstymo, namo konstrukcijos ir kt. Namą pagamintume ir pastatytume Jūsų sklype ant jau sumontuotų pamatų per 2-3 mėn. (rąstinė dalis+perdenginio konstrukcijos ir pagrindinės stogo konstrukcijos). Orent. rastinės dalies kaina 200 mm storio namui ~ 87 Eur/m2. 160 mm. ~ 72 Eur.

Šiltinant iš vidaus privalumai: galima paįvairinti interjerą, t.y. tapetai, dažytos sienos. Paslepiama visa santechnika, kuri žiemą neperšąla. Trūkumai - prarandama rąstinio namo sąvoka. Šiltinant iš lauko ko gero sudėtingiau suvaldyti graužikų įsiveisimą į vatos sluoksnį. Pliusai - apkalus dailylentėmis imituojančiomis rąsto profilį - išlaikomas medinio namo vaizdas.

Jeigu planuojate statyti klijuotų rąstų patarčiau pažiūrėti kaip yra gaminami tie rąstai, daugelis įmonių tik sienas rąstų padaro geras, o į vidų kiša visas liekanas, turėjome tokių atvejų, kai žmonės norėjo klijuoto rąsto, bet pažiūrėję mūsų technologiją, tikrai apsigalvojo.
Kas liečia 12cm rąstus bei apšiltinimą, tai tiesiog turiu klausimą ko jūs norite ar rąstinį namą ar paprastą statyti? Kadangi tik iš vidaus bus matyti rąstai tai šiuo atveju galite statytis karkasinį, o viduj padaryti rąstų imitaciją. Juolab jeigu jūsų atveju kaina neturi reikšmės, tai patarčiau atvykti pas mus ir galėčiau parodyti pliusus mūsų statomų namų pagal tikrą Norvegišką technologiją.

Apšiltinti aišku verta. Tokiu atveju reikėtų rinktis kitokią technologiją, statyti iš dviejų sluoksnių medienos ir tarpą užpildyti celiuliozės putomis. Tokiu atveju namas išliks medinis iš abiejų pusių, o šiluminė varža padidės apie 60 proc.