Tarpų ir plyšių tarp rąstų sandarinimas

Plyšiams užtaisyti yra skirtas specialus dažomas silikonas.

Tik ką suręstame rąstiniame name gali būti iki 5 mm plyšių tam tikras procentas. Norvegiška kertė dažniausiai užspaudžia likusius tarpelius tarp rąstų, tačiau gamtai neįsakysi skirtingi rąstai gali trauktis skirtingai, todėl plyšių gali ir padaugėti. Sandarinant plyšius yra kamšoma lino audiniu arba sandarinama akrilo mastikomis.Aukštaičiai ir žemaičiai dažnai rąstinį namą, kertes apkaldavo lentomis su raižiniais ir taip pagražindavo ir užsandarindavo sienas. Tai yra senos tradicijos ir senoliu išmintis, kurių nereikėtų pamiršti. Natūralumas (medis) ir ekologija reikalauja daugiau pastangų iš pirkėjo, todėl kartais tenka pasikamšyti kertes ir sienas, pasireguliuoti kolonas.Jūsų atveju reikėtų susitarti ar gamintojas atvyks pirmus metus pakamšyti, ar tai darysite patys. Plyšių kamšymui tereikia linų audinio, kurio visada galite gauti iš gamintojo ir paprastos kelis eurus kainuojančios siauros metalinės glaistyklės. Ja nesunkiai įstumsite linus į plyšius. Beje seniau buvo profesija „čekansčik", tai yra būtent kamšytojas, jis būdavo samdomas kamšymo darbams atlikti. Deja, apmirus rąstinei statybai tokia profesija išnyko....Tad belieka patiems rąstinių namų savininkams tuo užsiimti, nes niekas kitas geriau nežino per kur vėjas pralenda. Per savaitgalį su kopėčiomis vienas žmogus gali apsikamšyti viso namo kertes, tai nėra joks sudėtingas darbas jei kas bijotės. Kerčių apkalimas, dekoracijos, nesunkiai randamos internete, pvz. http://www3.lrs.lt/docs2/LUWCJUKB.PDF tiesiog reikia nepatingėti ir pavartyti šį dokumentą.

Plyšių tarp rąstų sandarinimui galime pasiūlyti Suomiškos sandarinimo medžiagos „Jyremark“, kurią naudojame dėti tarp rastų. Ji nepelyja, netraukia dregmės, nesiveisia vabalai turi Europos sajungos sertifikatus.