Rąstinių namų projektavimas ir architektūra

Pastaruoju metu pastebimas aktyvus sujudimas rąstinių namų projektavimo ir statybos rinkoje. Vis dažniau lietuviai ryžtasi investuoti į įvairios paskirties rąstinių statinių statybą: pradedant paprastomis pirtimis, gyvenamaisiais namais ir baigiant sudėtingais poilsio (viešbučiai, restoranai ir pan.) kompleksais.
Kodėl vis labiau atgyja tokio tipo architektūra, reikėtų ieškoti sąsajų su senąja lietuviškąja (kaimo) architektūra. Lietuvoje iki pat XXa. vidurio vyraujanti kaimo, ir iš dalies miesto, gyvenamųjų ir ūkinių pastatų architektūra buvo medinė, o dar tiksliau - rąstinė. Iki šių dienų yra išlikusių (deja baigiančių nunykti) senųjų Lietuvos kaimų, vienkieminių sodybų, miestų gyvenamųjų namų kvartalų, kur vyravo vien tik medinė rąstinė architektūra.
Keičiantis laikams, atsiradus naujoms statybinėms medžiagoms, technologijoms, papūtus naujiems architektūrinių madų vėjams, rąstinė architektūra buvo primiršta ir nustumta į užmarštį. Geriausiu atveju ji buvo naudojama tada, kai kam prireikdavo pasistatyti kokią nedidelę pirtelę gamtos prieglobstyje. Bet ir tada labiau buvo orientuojamasi į karkasinę medinę architektūrą.
Šiuo metu, kai yra didelis įvairiausių statybinių medžiagų ir technologijų pasirinkimas, pastebimas vis didėjantis poreikis investuoti į nedidelių, sąlyginai nebrangių rąstinių medinių namų statybą.
Pagal paskirtį skiriami 2 tipų rąstiniai namai:
- namai, skirti nuolatiniam gyvenimui – gyvenamieji;
- namai, skirti poilsiui – sodybos.
Gyvenamieji namai dažniausiai projektuojami gyvenamuosiuose kvartaluose, kai rąstinis namas turi įsilieti tarp mūrinių namų. Sodybos paprastai būna apsuptos gamtos, prie ežero ar miško. Pirmuoju atveju patartina vengti labai išsiskiriančių namo formų, nes toks namas netiks bendrame kontekste. Kai rąstinis namas yra statomas jau suformuotame gyvenamųjų namų kvartale, siūloma, kad jis būtų iš stačiakampės medienos, kad kuo mažiau išsiskirtų iį bendros aplinkos.
Galima drąsiai eksperimentuoti su stogo konstrukcija, šiuo atveju geriausiai tiktų čerpinis stogas. Nendrinis rąstinio namo stogas labai išsiskirtų iš bendro konteksto, kai netoliese stovės modernūs mūriniai namai.
Sodybos tipo namui labiau tiktų etnografinės trobos prototipas. Daugeliui būtų maloniau matyti gamtoje įprastą akiai trobelės vaizdą nei moderniais elementais gamtos lopinėlį besistengiantį “užvaldyti” namą. Reikėtų nepamiršti išorinio papuošimo – langinės, durų ir langų apvadai, durų raštas ir t.t. Šiuo atveju labiau tiktų skiedrinis, nendrinis arba molinių čerpių stogas.
Rąstinio namo medžiagos, konstrukciniai sprendimai ir bendra architektūrine išvaizda pati diktuoja aplinką, kurioje jis turėtų stovėti. Tai užmiestis: gamtos prieglobstis prie upės, ežero ar miško. Žvelgiant iš architektūrinės pusės, rąstiniai namai stipriai disonuoja su šiuolaikine architektūra. Todėl ji labai retai statoma miestuose, ir tik tais atvejais, kai norima ir galima sukurti arba atkurti liaudišką architektūrinę atrakciją miestiečiams ir turistams. Paprastai tai būna viešo maitinimo įstaigos (restoranai) ar visuomeninės paskirties pastatai (viešbučiai).
Be abejo, rąstiniai namai geriausiai dera natūralioje, gamtinėje aplinkoje. Galbūt ir pačios lietuviškų gyvenamųjų namų ir ūkinių trobesių statybų tradicijos diktuoja tokią statybvietę. Iš esmės rąstinis namas per amžius buvo tradicinis lietuviško kaimo (vienkiemio) gyvenamasis namas, kurio statybai buvo naudojamos vietinės statybinės žaliavos (medis, šiaudai, molis ir kt.). Dėl to ir atsirasdavo natūralus ryšys, vientisumas tarp to meto žmogaus architektūrinės kūrybos ir pačios gamtos.
Tokios tradicijos ir padiktuoja natūralią rąstinio namo statybvietę. Ir nepriklausomai nuo šalies (Kanada, Šiaurės Amerika, Rusija ar Lietuva), toks namas visada bus statomas tik gamtoje, jam labiausiai priimtinoje aplinkoje.
Tiesa, statantys rąstinius namus jau suformuotuose užmiesčio gyvenamųjų namų kvartaluose, kur gali vyrauti įvairi pastatų architektūrinė stilistika ir kur nėra daug gamtos, turėtų patys pasirūpinti savo sklypo apželdinimu ir sutvarkymu, kad toks namas gražiai ir natūraliai derėtų ir neiškristų iš bendro architektūrinio kraštovaizdžio. Rąstiniai namai ypač mėgsta gamtos kaimynystę, todėl visada reikia tai įvertinti.

Rąstinių namų architektūra
Turint gerai paruoštą ir apdirbtą medieną (rąstus) ir reikiamus įgūdžius statybinių technologijų srityje, galima įgyvendinti beveik bet kokį racionalų užsakymą ar pageidavimą. Lietuvoje šiuo metu populiarūs 1-2 aukštų su mansarda rąstiniai įvairios paskirties pastatai. Aukštesni pastatai kol kas dar nėra radę savo nišos, nors tokie namai labai populiarūs Rusijoje.
Statant rąstinį pastatą paprastai viskas suvedama į tradicines architektūrines formas: dvišlaitis stogas, stačiakampė ar daugiakampė išplanavimo schema. Dažniausiai pats rąstinis namas padiktuoja tam tikrus architektūrinius-konstrukcinius sprendimus. Galima ieškoti ir šiuolaikiškesnių pastato formų, suteikiant jam neįprastą stogo konstrukciją, įvedant daugiau „atvirų“ stiklo sienų, keičiant į nestandartinį išplanavimą, ar derinant įvairių (skirtingų) statybinių medžiagų konstruktyvinius sprendimus. Bet tai nėra labai populiarūs sprendimai norinčiųjų statytis rąstinį namą žmonių tarpe. Paprastai tokio namo statytojas yra kiek konservatyvus senų (laiko patikrintų) ir nekintančių tradicinių vertybių vertintojas ir puoselėtojas. Tad dažniausiai šių dienų žmonės renkasi tradicinius rąstinius namus su tam tikra jau nusistovėjusia planine ir architektūrine išraiška.
Šiuo metu Lietuvoje dar nėra susiformavusios vientisos rąstinių namų stilistikos. Yra statomi skandinaviško, kanadietiško, amerikietiško ir rusiško tipo rąstiniai pastatai. Kiekvienas šių architektūrinių tipų turi tam tikrų savitumų. Tačiau juos visus vienija ta pati statybinė medžiaga – rąsto panaudojimas ir panašių statybinių technologijų taikymas. Lietuviškas architektūrinis šiuolaikinio rąstinio namo archetipas dar nėra susiformavęs. Tam yra keletas priežasčių, iš kurių viena yra tai, kad nėra daug užsakovų, pageidaujančių tradicinių formų senoviškos lietuviškos kaimiškos rąstinės architektūros sodybos. Tokie pastatai paprastai statomi tik tokiose vietose, kur yra griežti architektūriniai statybos reglamentai, reikalaujantys išlaikyti tradicinę vietos architektūrinę stilistiką. O ten, kur galima statyti įvairios stilistikos pastatus, statantieji rąstinius namus paprastai pageidauja daugiau šiuolaikiškesnės ir modernesnių formų architektūros.
Tad suteikti rąstiniam pastatui daugiau šiuolaikiškumo galima įvairiomis architektūrinėmis formomis išeinant iš įprasto stačiakampio plano ir iš tradicinio taisyklingo dvišlaičio stogo. Tam galima panaudoti didesnį tūrių skaidymą fasaduose, didesnių sienos plotų įstiklinimą, kas suteiktų pastatui daugiau šiuolaikiškumo ir tam tikro lengvumo. Galima naudoti sudėtingesnes stogo formas ir tūrinius stoglangius. Paprastai prie gyvo ir natūralaus rąsto labiausiai dera tokios pat natūralios kilmės statybinės medžiagos kaip akmuo, medis ar molis.
Vienas pagrindinių rąstinio pastato architektūrinės išraiškos formavimo elementų yra pats rąstas. Tas pats medienos rąstas, tik skirtingai apdirbtas, labai gali pakeisti pastato išvaizdą. Būtent pasirinktas rąsto tipas dažnai ir duoda bendrą toną visam pastatui. Tam galima panaudoti apvalios formos, apdirbtos (apipjautos) medienos rąstus arba klijuotos medienos rąstų profilius.
Namo fasadui labiausiai tinka natūralios medžiagos: akmuo, medis, plytos (cokoliai, terasos, sienos). Stogo danga taip pat geriausiai atrodo iš natūralių medžiagų, tokių kaip šiaudinė, gontinė arba įvairios čerpių dangos.
O kiek šiuolaikiškas ar tradicinis atrodys būsimasis rąstinis pastatas, priklausys tik nuo užsakovo norų ir architekto drąsos bei išmonės.
Projektuojant rąstinį namą labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokioje aplinkoje jis stovės. Taip pat didelę reikšmę tolesniame projektavime turi ir namo paskirtis.

Rąstinių namų interjeras
Statant rąstinį namą, dažnai iš karto išsisprendžia ir interjero apdailos klausimas. Nes rąstai iš karto naudojami kaip vidaus ir išorės apdailos medžiaga ir nereikia papildomai investuoti į kitas apdailines medžiagas.
Galima būtų viso namo vidaus sienas, grindis ar lubas iškloti šiuolaikinėmis apdailos medžiagomis, tokiomis kaip PVC dangos, tapetai, dažai, plytelės ir pan. Tačiau tada rąstinis namas praranda savo savitumą ir prigimtį. Paprastai statantieji rąstinius pastatus būtent akcentuoja natūralios medienos privalumus interjere, jos skleidžiamą šilumą ir jaukumą. Todėl labai retais atvejais rąstinio pastato visas vidus išklojamas šiuolaikinėmis apdailos medžiagomis, kurios yra būdingos moderniems pastatams. Tokios medžiagos gali būti naudojamos tik tam tikrose patalpose ar funkcinėse zonose, pvz. virtuvėje, vonios kambaryje, sandėliuke ir pan.
Apdailos medžiagas, kurios derėtų rąstiniame pastate, taip pat reikia rinktis iš natūralių medžiagų paletės (akmuo, medis, plytos, molis).
Pagrindiniais rąstinių pastatų vidaus interjero akcentais yra židiniai ir laiptai. Paprastai židinys ir būna ta centrinė ašis, apie kurią sukasi visas gyvenimas. Tad į juos neretai sudedama visa statytojo, architekto ar dizainerio išmonė ir fantazija. Šiais laikais židinius galima pastatyti iš bet kokios apdailos medžiagos, įvairių formų ir dydžių. Viską apsprendžia tik pasirinkto židinio modelio racionalumas ir praktiškas pritaikymas interjere.
Laiptai (jei jie būna kaip vienas iš vidaus akcentų), paprastai daromi mediniai su pačių įvairiausių formų ir medžiagų porankiais ir turėklais. Jei ieškoma originalaus laiptų sprendimo, galima juos projektuoti ir iš metalo ar stiklo. Viskas priklausys tik nuo to, kaip galutinis rezultatas žiūrėsis bendroje vidaus aplinkoje, koks bus medžiagų ir formų santykis su aplinkui interjere esančiais objektais.
Apstatyti jau paruoštas gyventi erdves taip pat reikia tam tikros išmonės. Dažnai sprendimą, kokius baldus ar šviestuvus pirkti, padiktuoja pats namas, jo funkcija ir paskirtis. Galima pasikliauti ir savo intuicija bei skoniu arba kreiptis į dizainerį ar architektą, kurie pateiks profesionalių ir praktiškų vidaus apstatymo ir įrengimo sprendimų.

Rąstinio namo interjerai taip pat gali būti 2 tipų:
- interjeras nuolatiniam gyvenimui;
- interjeras, skirtas poilsiui.
Pirmuoju atveju siūloma šiltinti sienas (tai geriau daryti iš vidaus). Jeigu namo interjere yra naudojamas gipso kartonas, tai faktiškai nebėra skirtumo tarp rąstinio ir mūrinio namo įrengimo požiūriu. Tokį namą būtų galima pagyvinti paliekant atvirą laikančią lubų rąstinę konstrukciją. Visa kita priklauso nuo architekto fantazijos ir praktinių žinių.
Projektuojant poilsiui skirto namo interjerą būtų puiku, jei išorės architektūra sutaptų su vidaus detalėmis, t.y. būtų paliekamos tiek išorinės, tiek vidinės rąstinės sienos. Dirbant prie tokio interjero dažnai susiduriama su problemomis, kurias reikia iš anksto numatyti. Pavyzdžiui, elektros instaliacija, nes per medį atvirai pravesti laidai grožio tikrai nesuteikia. Taip pat reikia paslėpti ir rozetes bei jungiklius.
Projektuojant lubų apšvietimą, laidus reikėtų privesti per palėpės grindų konstrukciją. Darant pirmo aukšto grindis, praktiškiausia naudoti keramines arba akmens masės plyteles, nes būnant gamtoje į vidų prisineša smėlio ar žvyro. Taigi, dažytos arba lakuotos medinės grindys nerekomenduojamos. Tokio tipo grindis geriau naudoti palėpėje arba antrame aukšte, t.y. ten, kur projektuojami poilsio ir miegamieji kambariai.
Kaip jau buvo minėta, rąstinio namo interjere svarbiausių vaidmenį vaidina židinys. Jis turėtų būti viso rąstinio namo akcentas. Židinys yra projektuojamas individualiai. Galima būtų pastatyti tokios konstrukcijos, kuris būtų naudojamas kepti mėsai, ar bulvėms, kai už lango žvarbus oras. Židiniui geriausia naudoti tikras natūralias gamtines medžiagas. Tai akmuo, medis, klinkerio plytos, baltų kalkių dažytas tinkas. Taip pat svarbu nepamiršti laiptų ir jų elementų. Rąstiniam namui labiau tiktų medinių konstrukcijų arba betoniniai, apklijuoti keraminėmis pakopinėmis plytelėmis, laiptai.
Visada atsiras vietų, kur reikės paklijuoti sienas keraminėmis plytelėmis – tai dušo ir tualetų patalpos. Taip pat nereikėtų pamiršti mažų dizaino elementų – tai rankenos, kabliukai, aksesuarai, užuolaidos. Yra gražu, kai visa tai atspindi vieną bendrą viso interjero charakterį.
Projektuojant rąstinį namą, reikia jausti labai glaudų ryšį tarp išorės architektūrinių ir konstrukcinių elementų, kurie gali ir netgi turi dominuoti interjere, kaip grožio detalės. Taip pat svarbu nepamiršti medžio techninių charakteristikų, numatyti tokio namo sėdimo galimybes ir į tai atsižvelgti. Baldus taip pat reikia derinti prie bendro stiliaus. Geriausia tiktų sunkūs masyvo baldai, prisiderinantys prie bendro interjero.
Atsižvelgus į visa tai, galima sukurti labai suderinto skambesio namą, kurį reikėtų traktuoti kaip visumą, neišskiriant interjero ir eksterjero, kaip atskirų projektuojamų dalių.