Daugiabučio renovacija

Jei po daugiabučio modernizavimo pasiekiama A energinio naudingumo klasė, galima atgauti pusę renovacijai išleistų lėšų. Efektyviausios modernizavimo priemonės, šiltinimas putplasčiu ir šilumos punkto modernizavimas, šildymo sistemos balansavimas.

Daugiabučių renovacijos apimtys

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskutinio kvietimo daugiabučiams atnaujinti metu gavo beveik 500 paraiškų, kurių bendra investicijų suma siekia 445 mln. eurų. Kadangi šie skaičiai ženkliai viršijo pirminę kvietimui numatytą investicijų sumą, planuota taikyti konkursinį paraiškų atrankos būdą. Tačiau to neprireikė - pasitelkus papildomus finansavimo šaltinius, nuspręsta finansuoti visus kvietimo sąlygas atitinkančius daugiabučių atnaujinimo projektus, kurių - 477.

Iš 477 patvirtintų daugiabučių atnaujinimo projektų beveik trečdalį jų planuojama įgyvendinti trijuose didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje (60), Kaune (46) bei Klaipėdoje (26). Taip pat aktyvumu išsiskyrė Marijampolės (28) ir Tauragės rajono (21) savivaldybės.

„Pasirašius sutartis, bus pereinama į kitą projektų įgyvendinimo stadiją - prasidės projektavimo darbai, po kurių seks rangovų paieška," - teigia Pastatų energinio taupumo departamento direktorė Gintarė Burbienė.

Pagrindinė šio kvietimo sąlyga - atnaujinus daugiabutį, pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc. Pagal šį kvietimą modernizuojamiems daugiabučiams, ketinantiems pasiekti A klasę, numatytas 410 mln. Eur finansavimas: jį sudaro lengvatinis kreditas, projekto parengimo išlaidų kompensavimas, 30 proc. išlaidų kompensacija įgyvendinus projektą bei papildoma 20 proc. kompensacija daugiabučio šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimui.

2022 metais Aplinkos ministerijos užsakymu ekspertų įmonė atliko tipinio daugiabučio renovacijos į C, B ir A klases modeliavimą. Modeliavimui ir analizei pasirinktas tipinis surenkamų g/b plokščių daugiabutis. Šiam pastatui jau buvo paruoštas investicijų planas, kuriame buvo numatyta pasiekti C arba B energinio naudingumo klasę. Papildomai buvo parengtas trečias priemonių paketas, kurį įgyvendinus, pastatas pasiektų A energinio naudingumo klasę.

Į namo modernizavimo priemonių modelius buvo įtrauktos energiją taupančios priemonės - šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas, saulės kolektorių įrengimas, išorės sienų šiltinimas, langų ir durų keitimas, balkonų įstiklinimas, natūralaus vėdinimo sistemos atnaujinimas arba rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimas, bendrojo naudojimo elektros inžinerinių sistemų bei apšvietimo atnaujinimas. Į A klasę įtrauktas rekuperacinės vėdinimo sistemos butuose įrengimas, kad būtų užtikrinti norminiai higienos reikalavimai, nors rekuperacinė vėdinimo sistema A klasės pastatams neprivaloma.

Pasirodė, kad pasiekus C klasę, lyginant su esama būkle, sutaupoma 60 proc. sąnaudų patalpų šildymui ir karštam vandeniu ruošti (kWh/m²/metus). Atitinkamai B klasę - 61 proc., o A klasę - 70 proc. sąnaudų.

Daugiabučio renovacijos kaina

Daugiabučio renovacijos kaina (1 kv. metrui) C klasei pasiekti sudaro apie 506 Eur, B klasei -apie 520 Eur, o A klasei -apie 623 Eur.

Skaičiuojant preliminarų mėnesinės įmokos dydį gyventojams (be palūkanų) Eur/m², C energinio naudingumo klasės pastate ji syruoja nuo 1,32 iki 1,40, B energinio naudingumo klasės pastate - nuo 1,36 iki 1,44, A energinio naudingumo pastate - nuo 1,60 iki 1,72. Darbų ir medžiagų kainos skaičiuotos pagal 2022 metų pabaigos kainas.

Renovacijos būdai ir priemonės

Ne viename mokslo darbe nagrinėtas ne teorinis, bet ir realus daugiabučių atnaujinimo priemonių efektyvumas. Objektyviausiai bet kurios priemonės efektyvumą rodo sutaupytos šilumos energijos kainos rodiklis, nusakantis kiek kainuoja sutaupyti 1 kWh arba 1 MWh šilumos. Pavyzdžiui, 10-ies modernizuotų daugiabučių namų analizė parodė, kad didžiausią šilumos energijos kiekį taupo fasado šiltinimas. Ši priemonė vidutiniškai sutaupo 20-40 proc. šilumos energijos, tuo pačiu ir gyventojų pinigų. Tiesa, reiktų nepamiršti, kad šiai priemonei įgyvendinti reikia daugiausiai lėšų, bet ji ir efektyviausia, neleidžianti laukan išleisti kone pusę reikalingos šilumos, ką rodo praktiškai visų neapšiltintų daugiabučių termovizinės nuotraukos.

Šilumos nuostoliai nemodernizuotame daugiabutyje.

Pagal šilumos energijos taupymo priemonių efektyvumą buvo sudarytas reitingas, kuriame matyti, kad fasado šiltinimas yra viena efektyviausių renovacijos priemonių.

Daugiabučio fasado šiltinimas polistireniniu putplasčiu

Polistireniniu putplasčiu apšiltintos sienos arba, kaip oficialiai vadinama, tinkuojama termoizoliacinė sistema, yra efektyvus ir ekonomiškai greičiausiai atsiperkantis fasado šiltinimo ir apdailos sprendimas. Priklausomai nuo esamų sienų šiluminės varžos arba šilumos laidumo koeficiento ir siekiamo rezultato, sienos gali būti apšiltintos plonesniu ar storesniu putplasčio sluoksniu.

Senos statybos daugiabučių namų gelžbetoninės lauko sienos turi labai mažą šiluminę varžą ir jų apšiltinimui iki norimos energinio efektyvumo klasės reikalavimų būtina naudoti daugiau termoizoliacinės medžiagos. Vėlesnės statybos daugiabučių namų sienos jau buvo dalinai apšiltintos gamykloje, gelžbetoninių plokščių gamybos metu, ir papildomam apšiltinimui reikalinga mažiau termoizoliacinės medžiagos.

Tikslus izoliacinės medžiagos kiekis apskaičiuojamas įvertinus realius gelžbetonio sienų šiluminius parametrus. Orientacinius „Kauno šilas" polistireninio putplasčio plokščių storius galima prognozuoti iš žemiau pateiktos lentelės.

Orientacinis putplasčio storio skaičiavimas sienų šiltinimui, renovuojant daugiabutį ir siekiant A klasės:

Pasirinkus norimą putplasčio plokščių tipą, žinant storį ir šiltinamų sienų plotą, nesudėtinga apskaičiuoti reikalingą termoizoliacijos kiekį ir kainą. Savaime suprantama, tai ne gryna sienų šiltinimo kaina, prisideda priedų ir darbų kaina, tačiau orientacijai ir palyginimui labai naudinga.

Tinkuojama termoizoliacinė sistema plačiai paplitusi, nėra sudėtinga įrengti, vadinasi, rasti rangovą, atliekantį fasadų apšiltinimo darbus, nebūtų sudėtinga.

Tinkuojamos termoizoliacinės sistemos pjūvis ir sudėtinės dalys.

Be termoizoliacinės medžiagos svarbus ir kartais pamirštamas dalykas yra sienų paruošimas šiltinimui, kurį sėkmingai gali kontroliuoti patys daugiabučio gyventojai. Kad termoizoliacija būtų efektyvi, reikia, kad sienos būtų švarios, sausos, nuo jų nuvalytos druskų, pelėsinių grybų ir samanų apnašos, užtaisyti plyšiai, ištrupėjusios vietos. Būtina išvalyti ir užsandarinti stambiaplokščių siūles, kad juose neliktų drėgmės. Klijuojant putplasčio plokštes tarp plokščių ir sienų neturi likto oro tarpo, klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40 proc. klijuojamų plokščių paviršiaus.

Yra ir daugiau šiltinimo detalių, kurias sėkmingai gali kontroliuoti gyventojai. Pavyzdžiui, jei atliekamas eksploatuojamo pastato su įtrauktu cokoliu šiltinimas, tai cokolio šiltinimo sistemos viršus nuleidžiamas žemyn ≥ 100 mm

Jei namas yra su išsikišusiu cokoliu, tai šiltinimo sistemos viršus iškeliamas aukštyn ant sienos ≥ 100 mm ir papildomai dedamas šilumos izoliacijos intarpas.

Taip daroma tam, kad išvengtume šiluminio tiltelio ir apsaugotume nuo šalčio prie cokolio esančias pirmo aukšto grindis. Jei šilumos izoliacija nenuleidžiama, tai ties cokolio viršumi į patalpas gali skverbtis ne tik šaltis, bet ir kauptis drėgmė bei veistis pelėsiai.

Sienų ir cokolio termoizoliacijos sluoksnio plyšiai turi būti užsandarinti polistireno atraižomis arba užpildyti montažinėmis putomis. Dar daugiau šiltinimo putplasčiu detalių rasite paspaudę saugią nuorodą „Kad šiltinimas putplasčiu būtų efektyvus".