Patalpų oro kokybės gerinimas naudojant rekuperacinę sistemą

Būsto vėdinimo galimybė

Daugelyje mūsų būstų vėdinimas yra pasyvus (natūralus) per nesandarius langus ir duris (infiltracija), per natūralios traukos ventiliacinius kanalus, orlaides languose ir pan. Tačiau pasyvaus vėdinimo nepakanka. Pagal rekomendacijos vėdinimo reikia tokio, kad per valanda patalpose pasikeistų bent pusė oro. Tačiau taupant šilumą oro kaitą galima mažinti. Vienam suaugusiam žmogui reikalingas minimalus 14,4 m3/h lauko oro kiekis, tada CO2 koncentracija patalpose neviršija leistinos normos. Blogai vėdinamose patalpose kaupiasi anglies dioksidas, drėgmė ir teršalai, didėja mikrobiologinis užterštumas,
veisiasi grybelis ir pelėsis. Kenksmingus žmogaus sveikatai teršalus skleidžia sintetinės bei cheminės medžiagos, įvairūs dažai, lakai, grindų dangos, baldai ir kitos medžiagos. Nesandarūs langai arba durys, praverta orlaidė negali išvėdinti, o tik atšaldo patalpas ir padidina energijos sąnaudas. Todėl būtina įrengti priverstinę vėdinimo sistemą.

Vėdinimo sistemos ypatumai

Vėdinimo sistema pastate ar patalpose veiksmingiausia tada, kai ji tinkamai subalansuota. Patartina patalpose turėti perteklinį slėgį. Orą ištraukianti sistema įrengiama patalpose, kur oras blogiausias (virtuvėje, tualete, rūsyje, koridoriuje ir pan), o paduodanti sistema - ten, kur labiausiai reikalingas švarus oras (miegamieji, poilsio ir darbo kambariai, valgomasis ir pan.). Dažnai vienoje
patalpoje įrengiamas ištraukimo ir paduodamo oro sistemos. Oro srautai patalpose reguliuojami difuzoriais ir sklendėmis.

Šilumos taupymo problemos

Viena iš problemų, kylančių įrengus vėdinimo sistemas ar vėdinimą sprendžiant natūraliai, yra šilumos nuostoliai: jie šildymo sezono metu sudaro apie 30 proc. visų pastato šilumos nuostolių. Be to, norint išvengti skersvėjų bei diskomforto ir atsižvelgiant į higieninius reikalavimus, priverstinėje ventiliacijos sistemoje būtina tiekiama orą pašildyti, o tai gerokai padidina vėdinimo įrangos kainą ir
vėdinimo sąnaudas. Vienas iš efektyviausiu sprendimų yra vėdinimo rekuperacinės sistemos. Principas toks: išeinantis blogas, bet šiltas oras rekuperatoriaus šilumokaityje perduoda savo šilumą paduodamam
iš lauko šaltam orui. Sutaupoma iki 70 proc. išmetamos šilumos. Elektros energija naudojama tik oro tiekimui. Esant 500m3/h vėdinimo našumui, ventiliatorius sunaudoja tik 180 W/h elektros energijos.

Rekuperacinių vėdinimo sistemų naudojimas

Šalyse, kur klimatas panašus kaip ir Lietuvoje, nuo rudens iki pavasario drėgna, šildymo sezonas ilgas ir pan. rekuperacinės sistemos taikomos jau senai, o rekuperatorius gamina daugelis vėdinimo ir kondicionavimo įrangos gamintojų. Rekuperatorių atsipirkimo laikotarpis 2-3 metai.