Lietuviai investuoja į saulės energiją

Nuo pasaulinių tendencijų atsiliekame, bet ar dar ilgai?

Naujausioje amerikiečių rinkos tyrimų ataskaitoje „Grand View Research“ skelbiama, kad pasaulinė saulės vandens šildytuvų rinka iki 2025 m. galėtų pasiekti 4,13 milijardo JAV dolerių. Kokia šių didžiulių investicijų dalis nuguls Lietuvos rinkoje, sunku pasakyti. Nors ženklų, kad ir lietuviai pastaruoju metu itin aktyviai domisi saulės energetika, netrūksta. Greičiausiai jau šiemet saulės energija savo namus apsišvies ne tik premjeras Saulius Skvernelis, bet ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Saulės elektrinių bei kur kas pigesnių saulės šildytuvų vandeniui daugėja ir paprastų tautiečių namų valdose.

„Tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje, būtų galima pavadinti saulės energetikos bumu. Nepaisant visko, mes dar atsiliekame nuo pasaulinių tendencijų. Lietuviai gana santūrūs – kol saulės šildytuvas neatsiranda ant kaimyno namo stogo, tol nesiryžtama rizikuoti“, – pastebi pirmosios ir vienintelės saulės šildytuvų gamintojos Šiaurės Europoje UAB „LZT sol“ vadovas šiaulietis Audrius Kiudulas.

Lietuvoje saulės energetiką stabdė mitai ir baimės

Saulės mieste įsikūrusios įmonės vadovas atkreipia dėmesį, kad, nepaisant augančio susidomėjimo, lietuviai apie saulės energetiką dar žino gana mažai. Dažnas įsitikinęs – saulės šildytuvas ir jo įrengimas kainuoja didelius pinigus, o naudos iš jo mažai. Sklando mitų, esą įrenginiai reikalauja daug priežiūros, kurią atlikti galima tik turint specifinių žinių.

„Bet čia ir vėl nugali lietuviškas mentalitetas, kai norisi to, ką turi artimiausias kaimynas, – juokiasi A. Kiudulas. – Todėl, saulės šildytuvą vandeniui susimontavus vienam namų ūkiui, netrukus ir kiti kaimynai pradeda domėtis lietuvio akiai dar šiek tiek neįprastu įrenginiu. Galutinį sprendimą vandenį šildyti ekologiškai ir pigiai lemia virtinė labai paprastų faktų.“

Sėkmės paslaptis: atsiperka per 2–3 metus, tarnauja – 12–15 metų

Saulės šildytuvų gamintojai atkreipia dėmesį, kad tautiečiams labiausiai rūpi klausimas – per kiek laiko jų investicija atsipirks. Su A. Kiudulu skaičiuojame, kad keturių asmenų šeimai kokybiškas saulės šildytuvas vandeniui kainuos apie 800 Eur. Dar maždaug 400 Eur gali tekti sumokėti už įrenginio montavimo darbus. Viską susumavus, maždaug už 1 200–1 300 Eur galima mesti iššūkį sau ir kaimynams – tiek kainuos namų ūkyje jau visiškai funkcionuojantis įrenginys.

„Paskaičiavus metines išlaidas, kurias namų ūkis patiria buitinio karšto vandens ruošimui, įvertinus saulės šildytuvo įsigijimo ir montavimo išlaidas, matyti, kad investicija į ekologišką ir efektyvų vandens šildymą keturių asmenų šeimai atsiperka per maždaug 2–3 metus“, – skaičiuoja UAB „LZT sol“ vadovas A. Kiudulas ir priduria, kad jų gaminamiems saulės šildytuvams suteikiama
24 mėn. garantija, įrenginio tarnavimo laikas – 12–15 metų.

Įsigijus galima sumontuoti pačiam: ant žemės, stogo ar net balkono

Norintiesiems dar labiau sutaupyti UAB „LZT sol“ specialistai siūlo įsigytą saulės šildytuvą vandeniui montuotis patiems. Pasak A. Kiudulo, tai padaryti nėra sudėtinga – pagalio į ratus nekiša jokie biurokratiniai trukdžiai, nebūtina turėti santechniko ar statybininko kvalifikacijos.

„Pardavimų statistika rodo, kad klientai maždaug 50 proc. mūsų pagamintų įrenginių be jokių problemų susimontuoja patys. Žinoma, specialistai visuomet paaiškina, kaip, kur galima montuoti. Daugelis nustemba, kad, išlaikant 45 laipsnių kampo pakreipimą, saulės šildytuvus vandeniui galima montuoti ne tik praktiškai ant visų tipų stogų, bet ir ant žemės, balkonų“, – šypsosi pašnekovas.

Subalansuota taupiems, bet (pa)tinka ir tinginiams

Nepaisant greito atsiperkamumo, senberniška lietuvių simpatija saulės šildytuvams tvirta santuoka virto ne tik dėl piniginio išskaičiavimo. Atsinaujinančių energijos išteklių ekspertai pastebi, kad lietuvius vilioja ir nesudėtinga saulės šildytuvų priežiūra.

UAB „LZT sol“ specialistų teigimu, nuo perkaitimo ar vandens užvirimo jų pagamintus įrenginius saugo įrengtos apsaugos. Šildytuvų gamintojai ramina – nebaisūs jų gaminiams ir vėjai ar atšiaurus Lietuvos klimatas žiemą.

„Nors Lietuvos klimato sąlygomis saulės vandens šildytuvas žiemą neveikia, vandens išleisti iš talpos nereikia. Efektyviai saulės vandens šildytuvas veikia nuo kovo vidurio iki spalio vidurio. Naktį saulės šildytuvas vandens nešildo, bet įpročio maudytis prieš miegą atsisakyti neteks. Mūsų gaminami saulės vandens šildytuvai turi gerai izoliuotą vandens talpą, kur per dieną sukaupta šiluma gali būti išlaikoma ne vieną parą“, – pasakoja šiauliečių įmonės vadovas.

Sėkmės paslaptis – privalumų gausa

Tad kodėl lietuviai pagaliau pamėgo saulės šildytuvus? Santykinai nedidelė kaina ir greitas atsiperkamumas, galimybė sutaupyti apie 50–60 proc. vandens šildymui skiriamų lėšų per metus, paprastas ir nebrangus montavimas, galimybė sistemą prijungti prie kombinuoto arba elektrinio vandens šildymo, sistemos valdymas išmaniuoju įrenginiu – šie ir daugelis kitų aspektų lėmė, kad Lietuvoje saulės šildytuvai pradėjo šildyti baseinų vandenis, atrado savo vietą individualiuose namuose, sodybose, įmonėse ar viešbučiuose.

Nuo tokių šalių kaip Vokietija, Danija ar Švedija dar atsiliekame, bet jau vis šis tas.