Autonominio šildymo sistema

Ypač dažnai poilsio namai yra statomi užmiestyje, kaimo vietovėse, atokiose, poilsiui tinkamose vietose. Šiuose namuose paprastai gyvenama vasarą, o žiemą tik atvykstama savaitgaliais. Svarbu, kad periodiškai gyvenamame name žiemos metu galima būtų palaikyti minimalią šilumą, o atvykus - greitai prišildyti kambarius iki norimos temperatūros.

Tokių namų savininkai domisi šildymo sistemomis, veikiančiomis autonominiu režimu. Šiuo atveju šilumos šaltiniu gali būti elektrą naudojanti įranga - šilumos siurbliai, nedideli, tačiau efektyvūs kietojo kuro katilai (malkos, briketai, akmens anglys) ir skystojo kuro katilai (dyzelinas ar mazutas). Užmiesčio namui taip pat pasiteisina orinis šildymas židiniu arba šildymas židiniu su vandens kontūru.

Židiniai su orinio šildymo sistema

Diskutuojant apie poilsio namo interjerą, visuomet atsiranda vaizdinių, pagardintų spragsinčiomis židinyje malkomis, ugnies žaismu, dūmo kvapu. Židinys tiesiog neatsiejamas tokio namo atributas, tačiau jo efektyvumas, kaip šilumos šaltinio, labai mažas - siekia tik 15-20 proc. Norint kambarius šildyti židiniu, galima naudoti įrenginius, tiekiančius šiltą orą į kambarius ortakiais arba nuo židinio sienelių. Svarbus tokio pasirinkimo privalumas - židinys per 15-30 minučių įšildo patalpas, neišdegindamas oro ir nekeldamas dulkių.

Orinis šildymas puikiai tinka individualiems namams, kurių bendras plotas neviršija 200 kvadratinių metrų. Tolygiai paskirstyti šiltą orą nuo židinio iki tolesnių taškų didesnėse patalpose yra gana sunku. Tokiais atvejais naudojamas orą pučiantis ventiliatorius, kuris šiltą orą gali tiekti į patalpas, nutolusias nuo židinio daugiau nei 3 metrai. Įrenginiai statomi po uždaru ugniakuru arba įmontuojami priekinėje židinio sienelėje. Traukiantys ventiliatoriai statomi didelio ploto (daugiau nei 200 kv. m) individualių namų orinio šildymo sistemoms. Ventiliatoriaus galia turi būti dvigubai didesnė už apšildomų patalpų tūrį. Toks oro srautas per valandą du kartus praeina pro įkaitusį ugniakurą. Priklausomai nuo ploto parenkamų 300-700 kv. m per 1 valandą galios ventiliatorių oro srauto greitis patalpose neviršija nustatytų sanitarinių normų - 0,15 metro per sekundę (šaltuoju metų laiku).

Židiniai su vandens kontūru

Šildymo specialistai siūlo dar vieną būdą šildytis židiniu - naudoti židinių kapsules su vandens kontūru. Šis būdas tinka patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paruošti. Šiuolaikiniai malkomis kūrenami centrinio šildymo židiniai - ekologiški šildymo įrengimai, galintys visiškai pakeisti tradicinę centrinio šildymo sistemą.

Židiniai su vandens kontūru iš esmės - tai kietojo kuro katilas, atkartojantis tradicinio židinio išvaizdą, be didelių šilumos nuostolių aprūpinantis patalpas šiluma. Nedideli židiniai su vandens kontūru gali būti skirti patalpoms nuo 100 kv. m apšildyti. Solidžios uždaros židininio šildymo sistemos be trikdžių gali šildyti net iki 400 kv. m patalpas. Židinio konstrukcijoje naudojamas karščiui atsparus stiklas apsaugo patalpą nuo kibirkščių ir spinduliuoja šilumą į patalpą, suteikdamas malonų pojūtį stebint liepsną.

Židiniai su vandens kontūru puikiai tarnaus ir tik savaitgaliais lankomose užmiesčio sodybose. Į uždarą sistemą galima pilti glikolį, kuris neužšąla šaltuoju metų laiku. Sistemoje ilgai išsilaiko šiluma, joje ilgai neatvėsta vanduo net jeigu ugnis ir užgęsta. Šį židinį užkūrus ryte karšto vandens bus visą dieną, o užkūrus vakare - ir dalį kitos dienos. Pavyzdžiui, su 12 kW galios židiniu per 20 minučių galima prišildyti iki 130 l vandens.

Viršutinio degimo kietojo kuro katilas

Poilsio namai, kuriuose gyvenama užmiestyje, dažniausiai yra maždaug 100-150 kv. m gyvenamojo ploto. Tokiuose namuose labai svarbu racionaliai išnaudoti visą plotą. Todėl galvojant apie šildymą verta rinktis įrenginius, kurie neužima daug vietos inžinerinė įranga montuojama itin kompaktiškai. Tokiu atveju neblogas pasirinkimas yra viršutinio degimo katilai, dar vadinami katilu-žvake. Toks kietojo kuro katilas gali būti kūrenamas malkomis, pjuvenų briketais, anglimi. Katilas gali tilpti ir į nedidelę techninę patalpą, aišku, išsprendus visus priešgaisrinės saugos klausimus. Šio tipo katilo kuro sąnaudos yra vienos mažiausių iš visų kietojo kuro katilų. Skirtingos galios katilais-žvakėmis galima šildyti nuo 50 iki 450 kv. m. Išskirtinės šio kietojo kuro katilo savybė yra ta, kad jo malkų įkrovos degimo trukmė gali būti iki 30 valandų malkomis ir iki 6 parų anglimis. Taigi, vos smilkstantis šilumos šaltinis, palaikantis minimalią kambarių temperatūrą, - neblogas pasirinkimas name, kuriame gyvenama periodiškai.

Viršutinio degimo katile naudojamas toks kuro degimo principas, kuomet pakrautas į degimo kamerą kuras dega viršutinėje įkrovos dalyje, padavus orą iš viršaus. Dėl tokios konstrukcijos degiosios dujos spėja sudegti ir katilas dega ekonomiškiau nei įprasta, tuo pat metu į atmosferą patenka mažesnis kiekis degimo procese atsirandančių dujų. Katile sumontuotas teleskopiniu principu judantis oro padavimo vamzdis, kuris leidžiasi degant malkoms. Degimo kokybei ir šilumos perdavimui pagerinti degimo kameros viršutinėje dalyje įmontuota oro pašildymo kamera, prie kurios sumontuota automatinė oro padavimo sklendė, kurią reguliuojant galima nustatyti pageidaujamą šildomo vandens temperatūrą.

Granulių katilas su automatiniu kuro padavimu

Prie kietojo kuro katilų, tinkančių užmiesčio namui, galima priskirti granulinius katilus. Šie šildymo įrenginiai gali būti nuo 15 iki 75 kW galios - atitinkamai galima šildyti 150-750 kv. m ploto pastatus. Katilas su automatiniu kuro padavimu skirtas kūrenti anglies ir pjuvenų granulėmis. Kai kurie katilai gali būti pritaikyti kūrenti anglies miltais.

Katilas įrengtas su automatiniu sraigtiniu kuro padavimu, degimo kamera ir kuro talpa, talpinančia kuro kiekį, pakankamą kelioms dienoms. Katilo darbą kontroliuoja šiuolaikiška automatika, reguliuojanti kuro padavimą, ventiliatoriaus ir cirkuliacinių siurblių veikimą. Valdymo sistema leidžia kontroliuoti degimo procesą priklausomai nuo eksploatavimo ir oro sąlygų bei kuro kokybės.

Granuliniai katilai patogūs tuo, kad nereikia nuolat užkrauti kuro, jis tiekiamas automatiniu būdu iš kuro bunkerio. Granuliniai katilai pasižymi itin plačiu galios reguliavimo diapazonu, taigi, jie gali visiškai užgesti ir vėl automatiškai užsikurti atsiradus šilumos poreikiui. Nutrūkus elektros energijos tiekimui ilgesniam laikui, katilą galima kūrenti tradiciniu būdu anglimi, malkomis, pjuvenų, durpių briketais ir kitu kietuoju kuru.

Svarbu paminėti, kad viena svarbiausių tokio katilo detalių - ypatingos konstrukcijos granulių degiklis. Dėl jo naudojimo verta pasitarti su šildymo specialistais. Degiklis skirtas deginti taip vadinamą biomasę , t. y. avižų, grūdų, medienos granulių, šiaudų granulių, saulėgrąžų lukštų, rapsų šiaudų granules. Granulių degikliuose yra sumontuota automatinė granulių uždegimo sistema su keraminiu kaitinimo elementu, tačiau gali būti ir fotoelementas (ugnies jutiklis), kuris automatiškai matuoja ugnies lygį optiniu jutikliu. Tokiu būdu pasiekiamas optimalus degimo proceso reguliavimas. Degikliu pasiekiamas iki 94 proc. naudingumo koeficientas. Šio degiklio darbą ir jo veikimo komfortą galima palyginti su skystojo kuro degikliais.

Šildymas skystuoju kuru

Greta patogių autonominių sistemų, skirtų užmiesčio namui, verta paminėti ir skystojo kuro katilus. Šie šildymo katilai ypač ekonomiški, pagal šildymo išlaidas susilygina su šildymu gamtinėmis dujomis. Ilgalaikė patirtis ir naujausios technologijos, suderinti šiuose katiluose, leidžia ekonomiškai ir be rūpesčių šildytis bei gauti karštą vandenį. Nedideliam namui verta rinktis skystojo kuro katilus, kurių galingumai yra 17-34 kW. Standartinėje katilo komplektacijoje yra degiklis, kuro siurblys, kuro filtras, kuro šildytuvas, valdymo blokas ir kambario termostatas-valdiklis bei vandens šildytuvas. Nedideliam, iki 200 kv. m ploto, namui optimali kuro talpa yra apie 2 kub. m, telpanti katilinėje, paprastai pildoma vieną-dukart per metus. Tiesa, reikėtų paneigti mitą dėl nemalonaus dyzelino kvapo katilinėje ar kambariuose - šiuolaikinėse skystojo kuro katilinėse nėra jokio kvapo, tylu ir švaru.

Be to, šiuose katiluose yra numatyta tobula apsaugos sistema, kuri suveikia, kai nėra vandens, esant perkaitimui, dingus ugniai, kai nėra traukos. Katilo konstrukcija numato paprastą karšto vandens sistemos prijungimą, tylų veikimą ir paleidimą, elektrinį automatinį uždegimą. Degantį skystojo kuro katilą galima palikti net ir savaitei.

Šilumos siurbliai

Vienas moderniausių būdų autonominiu būdu apšildyti atokiau stovintį namą - naudoti įvairios konstrukcijos šilumos siurblius. Aišku, žinomiausias ir dažniausiai taikomas būdas - tiesti sistemos vamzdelius po žeme vertikaliai arba horizontaliai arba įleisti juos į greta esantį vandens telkinį. Tačiau nedideliam namui neblogas pasirinkimas (tiek finansiškai, tiek eksploatacijos požiūriu) yra oras-oras sistemos šilumos siurblys, kuris gali būti tiek kaip vienintelis šilumos šaltinis, tiek derinamas su kitais šildymosi būdais.

Šilumos siurbliai oras-oras, oras-vanduo naudoja lauko orą kaip šilumos šaltinį. Kitaip sakant, jie paima šilumą iš lauke esančio oro ir perduoda ją pastato patalpoms. Jo veikimo principas toks pat, kaip ir kitų šilumos siurblių, tik skiriasi šilumos šaltinis. Gyvenamosiose patalpose dviejų dalių sistemos oras-oras šilumos siurblio išorinė dalis paprastai tvirtinama iš lauko pusės prie sienos, o vidinė dalis - lygiagrečiai pastato viduje.

Dviejų dalių sistemos šilumos siurbliai - tai dažniausiai gyvenamiesiems namams ir nedidelėms komercinėms patalpoms naudojami oras-oras, oras-vanduo įrenginiai. Dviejų dalių sistema vadinama todėl, kad jos komponentai yra padalyti į dvi dalis. Viena iš jų stovi lauke, kita - viduje. Šios dvi sistemos sujungiamos vamzdeliais. Daugiausiai dviejų įrenginių sistemose garintuvo spiralė, ventiliatorius (pūtikas) ir filtrų skyrius yra įrenginio dalyje, kuri yra pastato viduje. Kompresorius, kondensatoriaus spiralė ir ventiliatorius yra įrenginio dalyje, kuri paprastai būna pastato išorėje.

Šiuo metu rinkoje galima rasti šilumos siurblių, skirtų Skandinavijos šalims, kurie veikia efektyviai iki - 25 °C. Todėl naudojant tokius šilumos siurblius lauko temperatūrai pasiekus - 20 °C ir žemesnę temperatūrą siurblių nereikės išjunginėti ir jie veiks taip pat efektyviai. Su šia problema nesusiduria ir šilumos siurbliai žemė-vanduo, tačiau jų pagrindinis trūkumas - pakankamai didelė montavimo ir priežiūros kaina.