Šiaudiniai namai surenkami iš šiaudinių skydų

Presuoti arba rišti šiaudai kaip statybinė medžiaga turi keletą neginčijamų privalumų. Visų pirma, jie yra sąlyginai lengvi, todėl parinkus optimalų konstrukcijų plotį galima gauti aukštą šiluminės varžos rodiklį. Antra, presuotų šiaudų gamyba yra labai paprasta, o jos žaliava yra pigus antrinis žemės ūkio veiklos produktas. Paskaičiuota, kad 100 kv. m ploto gyvenamajam namui pakanka šiaudų iš 5 − 6 ha rugių lauko. Dar vienas šiaudų privalumas – galimybė naudoti juos kaip pašaro rezervą gyvuliams – pasikeitus aplinkybėms, jau prarado savo vertę. Deja, greta pliusų netrūksta ir minusų: šiaudai pūva ir pelija, juos lengvai įveikia ugnis ir graužikai. Dėl menko mechaninio tvarumo nesumaišius su kitomis medžiagomis šiaudų negalima naudoti netgi nedidelio statinio konstrukcinei daliai statyti – jie paprasčiausiai sukrinta ir subliūkšta. Specialus cheminis apdorojimas ir įvairių medžiagų priedai iškart padaro įtaką ir šiaudinių statinių kainai.

Žinoma, visos šios problemos nesustabdo nei statybos bendrovių, nei pavienių entuziastų, svajojančių apie pigų, šiltą ir aplinkai nekenksmingą būstą. Ir užsienyje, ir Lietuvoje namai šiaudinėmis sienomis dygsta vienas po kito. Deja, apie architektūrinę išraišką daug negalvojama, nes suveikia etnokultūrinis stereotipas: jeigu šiaudai yra viena seniausių buities ir statybos medžiagų, tai ir šiaudinis namas privalo panėšėti į kaimo gryčią. Tokia konservatyvi estetika gal ir tinka kaimo turizmo sodyboms, tačiau beveik nepritaikoma urbanizuotoje miesto aplinkoje.

Ar šiaudinis namas gali visiškai atitikti šiuolaikinės architektūros ir statybos technologijų reikalavimus? Į šį klausimą teigiamai atsakoma nauju Bato miesto universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkų projektu, pavadintu BaleHaus (pažodžiui − Pakų namas). Dviejų aukštų vienbučio namo statyba, pradėta šių metų liepos 15 dieną, išsamiai aprašoma ir aptariama spaudoje bei skaitmeninėje erdvėje.

Kad padidintų susidomėjimą projektu, prie jau minėtų statybos privalumų britai pridėjo... visuotinę kovą su anglies dvideginio pertekliumi. Juk dar būdami augalų sudėtine dalimi šiaudai uoliai šią medžiagą sugeria iš oro; kadangi sienų šiluminė varža yra neįprastai didelė, labai mažai dvideginio išskiriama ir šildant namą per eksploataciją. Utilizuoti šiaudus taip pat galima jų nedeginant, o panaudojant, pavyzdžiui, laukams tręšti. Be to, šiaudai priklauso atnaujinamų žaliavų kategorijai, o jų transportavimo išlaidos, taip pat susijusios su CO2 išskyrimu, yra minimalios.

BaleHaus yra montuojamas iš presuotų šiaudų blokų, kuriuos jau gan seniai gamina bendrovė ModCell. Standartiniai 450 mm storio šiaudų pakai yra įspraudžiami į medinius rėmus, kurių standartinis dydis yra 3,0 x 3,2 m. Technologiniai 20 mm tarpai tarp blokų statant užsandarinami savaime išsiplečiančia juosta. Esant reikalui, į bendrą rėmą įmontuojami ir langų rėmai arba durų staktos. Šoninės bloko sienelės yra padengiamos storu kvėpuojančio tinko sluoksniu. Jam išdžiūvus, blokai pristatomi į statybos aikštelę. Gamintojo duomenimis, 2,0 x 2,0 m 450 mm storio blokas sveria tik 750 kg, iš kurių mediniam karkasui tenka 100 kg, tinko skiediniui – 360 kg, plieninėms tvirtinimo detalėms – 10 kg, o presuotų šiaudų užpildui – likusieji 280 kg. Palengvintoje bloko versijoje Lite (storis − 380 mm) vietoj tinko naudojamos cemento plokštės, o plonojo bloko, skirto vidaus pertvaroms įrengti, šonai dengiami impregnuota fanera. Nedidelis sienų svoris leidžia palengvinti pamatą ir atitinkamai sumažinti jo įrengimo išlaidas. Savo ruožtu medinio karkaso standumas leidžia apsieiti be papildomų atramų, naudojant pačius blokus kaip laikančiąją konstrukciją. ModCell atstovų teigimu, iš šiaudų blokų, be pagalbinių elementų, galima suręsti net ir 3 aukštų namą! Stambių blokų naudojimas suteikia neginčijamų pranašumų prieš mėgėjišką statybą iš neįrėmintų šiaudų pakų: pirmasis BaleHaus aukštas, nepaisant prasto oro, buvo sumontuotas per 3 dienas, antrasis – per 4, o praėjus vos dviem savaitėms nuo statybos pradžios, jau buvo montuojamas stogas; visiškai įrengti pastatą planuojama vasaros pabaigoje.

Bendrovė ModCell jau kurį laiką naudoja šiaudus ir kanapių pluoštą karkasinėms pertvaroms ir sienoms gaminti, tačiau pirmąkart susidūrė su būtinybe įmontuoti šiaudų pakus į laikančiąją statinio konstrukciją. Be to, ankstesnė firmos produkcija buvo skirta vien tik vienaaukščiams ūkinės paskirties statiniams statyti, tad dviaukščio gyvenamojo namo statyba privertė peržiūrėti visą karkasų gamybos technologiją, iš naujo perprojektuoti jungiamuosius mazgus ir pritaikyti blokus gyvenamųjų namų statybos standartams. Patirtį, įgytą įgyvendinant projektus, bendrovė BaleHaus tikisi pritaikyti serijinei gyvenamųjų būstų statybai. Kad sumažintų transportavimo išlaidas, šiaudinius skydus ModCell gamina ne stacionarioje gamykloje, o mobiliuose cechuose (vadinamuose Flying factories), nuo statybos aikštelių įrengtuose ne toliau kaip 35−40 km ir naudojančiuose žaliavą iš aplinkinių ūkių. Kad dar labiau būtų sumažintos statybos išlaidos, firmos darbuotojai leidžia prisidėti prie blokų gamybos būsimiesiems namų gyventojams ir vietos bendruomenių nariams.

Pasak BaleHaus projekto vadovo profesoriaus P. Walkerio, nuogąstavimai dėl šiaudų blokų degumo ir menko septiko atsparumo neturi jokio pagrindo. Šiaudų pakai yra specialiai apdorojami nedegiu mišiniu, be to, liepsnai bloko viduje paprasčiausiai trūksta oro. Puvėsiams ir parazitams veistis bloko viduje trūksta drėgmės (15 proc. vietoj reikiamų 25 proc.), o graužikai neįveikia tinko sluoksnio. Svarbiausia, pasak P. Walkerio – mechaniškai nepažeisti bloko paviršiaus. Statant išryškėjo dar vienas teigiamas šiaudinių sienų bruožas – puiki garso izoliacija, sumažinanti išorinį triukšmą net iki 50 dB.

Kad ir kaip būtų keista, sparčiai pastatytame BaleHaus kurį laiką niekas negyvens. Namas bus naudojamas kaip šiaudinių konstrukcijų atsparumo tyrimų mokslinė laboratorija. Tuo tikslu jo kambariuose buvo išdėstyta keliasdešimt temperatūros ir drėgnumo daviklių, o specialūs prietaisai imituos nuolatinį žmonių buvimą namo viduje. ModCell savo gamintoms pertvaroms suteikia 25 metų garantiją, tačiau tikimasi, kad BaleHaus sėkmingai stovės net 100 metų. Pirminiais paskaičiavimais, šio namo 1 kv. m statybos kaina svyruos nuo 340 iki 470 USD. Jei tyrimų rezultatai pasitvirtins, šiaudiniai namai netrukus taps serijinės gamybos objektais. Didžiosios Britanijos bendrovės ir valstybinės institucijos aktyviai domisi statybos eiga, nes Bato universitetas yra pasirašęs susitarimą dėl laisvos tyrimo rezultatų ir projektinės dokumentacijos sklaidos. Pavyzdžiui, Linkolnšyro grafystės administracija jau užsimojo pastatyti iš šiaudų 6 municipalinių namų kvartalą ir dėl šios technologijos tikisi sutaupyti apie 25 proc. statyti skirtų lėšų.

Komfortas, ekonomiškumas ir patvarumas yra labai svarbūs koziriai gyvenamųjų namų statybos rinkoje, o kaipgi dėl to anglies dvideginio? ModCell rinkodaros vadybininko Matto Dolano teigimu, gaminant blokus 1 kv. m sunaudojama 3,5 kg CO2, o standartinei mūro sienai pastatyti šis rodiklis siekia beveik 100 kg. Per vieną šildymo sezoną standartinio 150−200 kv. m ploto name bus išskiriama 2–4 tonomis mažiau dvideginio, nei įprastai. Per 60 eksploatacijos metų tai leis susitaupyti 120−240 tonų CO2, o šiaudiniams statiniams iki 2012 metų užėmus bent 0,1 proc. Didžiosios Britanijos gyvenamosios statybos rinkos, bus sutaupyta apie 50 000 t šios žalingos medžiagos. Pastarasis skaičius gal ir nėra labai įspūdingas, bet išplėtus šiaudinės statybos patirtį