Šlaitinį stogą ar perdangą šiltinti vata ar poliuretano putomis?

Atvirų ir uždarų porų poliuretano putos – du visiškai skirtingi produktai.

Atvirų porų poliuretano putų šilumos ir garo izoliacinės savybės labai artimos vatoms, todėl šiltinimo sluoksnio storiai ir mazgai turi būti identiški šiltinant vatomis.

Dažnai galima išgirsti kad šiltinant atvirų porų poliuretanu nereikalinga garo izoliacija, deja tai nėra visiškai teisinga informacija, kadangi medžiagų fizikinės savybės labai panašios su vatomis, todėl ir šiltinimo sprendimai privalo būti tokie patys.

Šiltinant atvirų porų poliuretanu būtinas garui laidus pagrindas (difuzinė ar priešvėjinė plėvelė) išorėje bei garo izoliacija iš vidaus. Atvirų porų poliuretanas labai gerai sugeria drėgmę ir kondensato pavidalu gali jos sukaupti žymiai daugiau negu vata, todėl ištirpęs ledas iš vatos išbėga, o iš atvirų porų poliuretano jį reikia išspausti.

Kitas teiginys – atvirų porų poliuretanas šiltina konstrukcijas sandariai, taip pat ne visai teisingas. Purškiamos atvirų porų poliuretano putos tikrai šiltina be plyšių (nors pačioje putos struktūroje gali pasitaikyti tuštumų), bet tam kad užtikrinti oro nepralaidumą reikia bent 15 cm storio vientiso atvirų porų poliuretano putų sluoksnio.

Deja kritinėse vietose, pvz murloto sujungime su siena arba stygų sujungime su gegnėmis, tokio šiltinimo storio sluoksnio dažniausiai nepavyksta išgauti ir be papildomų sandarinimo priemonių, sandarumo testo rezultatas gali būti neigiamas.

Uždarų porų poliuretano putų šilumos ir garo izoliacinės skiriasi nuo vatų, todėl šiltinimo sluoksnio storiai gali būti žymiai mažesni, nuo tam tikro storio nereikalingas garo izoliacinis sluoksnis.

Skirtingai daugelio įsitikinimui uždarų porų poliuretano poros nėra visiškai nelaidžios orui, tik 90-96% medžiagos tūrio sudaro uždarose celėse įkalintos inertinės dujos, todėl uždarų porų poliuretano putų šiluminės savybės yra žymiai geresnės negu kitų medžiagų, kur šilumos izoliatorius yra sustabdytas oras.

Nereikia maišyti garo izoliacijos su sandarumu, sandarumui užtikrinti pakanka 2 uždarų porų poliuretano putų sluoksnių 4-5 cm storio, tuo tarpu su garų izoliacija situacija yra sudėtingesnė, gali užtekti ir 5 cm, gali reikėti ir storesnio sluoksnio (priklauso nuo patalpų drėgmės ir viso šiltinimo sluoksnio medžiagiškumo).

Dar vienas labai svarbus aspektas – garso izoliacija. Nei viena šiltinimo medžiaga pilnai neišspręs garso izoliacijos problemos, jeigu nebuvo numatytos garso sklidimą slopinančios priemonės, įrengiant stogo dangas ir konstrukcijas. Garsas sklinda ne tik oru, bet persiduoda ir per konstrukcijas (skirtingų dažnių slopinimui reikalingos skirtingo tankio medžiagos, tokios kaip betonas, guma ir pan.).

Labai svarbu kad neliktų plyšių, per kuriuos garsas sklis be pasipriešinimo). Ne visos vatos vienodai gerai izoliuoja garsą ir ne visos poliuretano putos tam tinka.

Yra atvirų porų poliuretano putos identiškomis akustinėmis savybėmis kaip ir garso izoliacijai skirtos vatos, tačiau jos turi privalumą šiltinant sudėtingesnes konstrukcijas, nes pilnai užpildo sunkiai prieinamas vietas.

Jeigu šiltinimui pasirinktas šiltinimo uždarų porų poliuretano putomis variantas, gerai garso izoliacijai reikia naudoti vientisas akustinio gipso kartono lubas, naudojant specialius karkaso tvirtinimo laikiklius, bei perimetrines akustines juostas ir specialias elektros instaliacijos dėžutes.

Jeigu nėra galimybės sumontuoti specialių laikiklių, galima naudoti du sluoksnius gipso kartono su akustine membrana tarp jų.

Žinoma galimi ir kombinuoto šiltinimo variantai, kombinuojant gerąsias atvirų ir uždarų porų poliuretano putų savybes.

Išvada: jeigu stogo konstrukcija vienšlaitė ar dvišlaitė, atstumai tarp gegnių atitinka vatos plotį ir jos nereikia pjaustyti, yra patyrę bei kruopštūs darbininkai, gebantys įrengti sandarią garo izoliaciją, nespaudžia darbų grafikai ir yra ekonominė nauda – galima šiltinti vata.

Kitais atvejais verta svarstyti šiltinimo poliuretano putomis variantą.