Kuo skiriasi kalkinis tinkavimo mišinys nuo gipsinio

Kalkinis skiedinys gaminamas iš smėlio kalkių ir cemento (gali būti ir be cemento). Kalkiniu skiediniu galima tinkuoti mineralinių medžiagų paviršius ir viduje ir išorėje, pvz., plytas betoną ir pan. Tinka ir drėgnose ir sausose patalpose
Didesnius kiekius galima gatavo kalkinio skiedinio pirkti gelžbetonio gamyklose. Mažesniems kiekiams galima naudoti sausus paruoštus kalkinius tinkavimo mišinius , pvz. Mitto C400.

Gipsinis tinkas gaminamas iš gipso ir stingimą (kietėjimą) lėtinančių priedų. Gipsinį tinką galima naudoti tik viduje, patalpose, kuriose nesusidaro drėgmė ir nesikaupia vandens garų kondensatas.
Naudojamas ant sausų mineralinių paviršių. Sluoksnio storis 5-10 mm. Būna rankinis ir mašininis, pvz. Mitto A100 arba A110.

Dažyti,klijuoti plyteles ar daryti kitą apdailą galima ant abiejų tinkų.

Tinkų savybes didžiąja dalimi apsprendžia rišančioji medžiaga: cementas, kalkės ar gipsas. Būna ir mišrių tinkų, pvz., kalkių ir cement ar kalkių ir gipso. Gipsinis tinkas pasižymi savo universalumu (naudojamas praktiškai visose gyvenamo būsto patalpose, tuo pačiu ir voniose, virtuvėse bei rūsiuose), tvirtumu bei elastingumu (jie mažiau skilinėja dėl pagrindo deformacijų, geriau laiko vinies apkrovas, t.y. kalant vinį neištrupės gabalas tinko), greičiau džiūna. Be to tai yra pasirinkimas suteikiantis neabejotiną pranašumą ekonomijoje, ne veltui šis tinko tipas nesunkiai užkariavo simpatijas rinkoje. Tinko paviršius gaunamas nepalyginamai lygesnis ir glotnesnis, t.y. mažesnės sąnaudos glaistymo darbams, bei geros medžiagos išeigos tinkuojant. Nereikia pamiršti ir ekologinės pusės: tai grynai mineralinė medžiaga, sugebanti reguliuoti patalpų mikroklimatą, t.y. sudėtyje nėra jokių kenksmingų lakiųjų organinių medžiagų ir tinkas sugeba sugerti drėgmę iš patalpos, kai jos perteklius ir ją atiduoti esant trūkumui.