Gyvenamųjų patalpų vėdinimas

Mąstant apie gyvenamųjų patalpų vėdinimą, klaidinga manyti, jog jis privalomas ir naudingas tik virtuvėje, vonioje, WC, ar garaže. Žinoma, šių patalpų vėdinimas pagal normatyvus jau buvo pribalomas gana seniai, o šiuo metu, tokių reikalavimų gyvenamosioms patalpoms nėra – taigi, gyvenamųjų patalpų vėdinimas tampa tik individualaus būsto savininko sprendimu.
Besirūpinant nuolat brangstančios energijos taupymu būsto sektoriuje, vis daugiau gyventojų sandarina langus arba juos keičia naujais, sandarina ir šiltina visas lauko atitvarines konstrukcijas ir tai padarę pastebi, jog patalpoms yra būtinas natūralus vėdinimas.

Šiuolaikiniai modernūs langai yra sandarūs, jie puikiai izoliuoja šilumą. Taigi, naujų sandarių atitvarinių konstrukcijų, langų bei lauko durų pasekmė – sutrikusi natūralios ventiliacijos sistema. Dėl netinkamos oro apykaitos ir per didelės drėgmės koncentracijos, atsirandančios dėl žmogaus veiklos, vandens kondensatas neišvengiamai kaupiasi ant šalčiausių pastato vietų – išorinių langų, lauko sienų. Tai sukelia sienų grybelio ir pelėsio atsradimą, gadinama apdaila, prasideda alerginės ligos.

Šiuo atveju, nei sienų dažymas, nei patalpų remontas nebus veiksmingas sprendimas. Šią problemą išspręs tik tinkamai suprojektuotas ir numatytas gyvenamųjų patalpų vėdinimas. Patalpas galima vėdinti natūraliu būdu, arba įrengiant mechaninio vėdinimo sistemą. Tiems, kurie turi pakankamai lėšų ir kurie nori turėti idealias sąlygas patalpose, su pastovia temperatūra, norminiu drėgnumu, kokybiškai išvalytą nuo aplinkoje esančios taršos, orą, geriausias būdas įsirengti mechaninę patalpų ventiliaciją su rekuperacija.

Mechaninis patalpų vėdinimas, šiuo atveju, taip pat turi ir neigiamų akcentų. Idealiai vienoda temperatūros, drėgmės, užterštumo požiūriais aplinka, yra retai sutinkama, t. y. žmogaus organizmas yra pripratęs nuolat prisitaikyti prie kintančios aplinkos ir klimato, taigi, didelę laiko dalį praleidžiant idealiai sureguliuotos temperatūros ir drėgmės erdvėje, pamažu dingsta įgimtas gebėjimas prisitaikyti prie pastovių staigesnių aplinkoje esančių pokyčių, susilpnėja imunitetas.

Dabartiniai standartai, reglamentuojantys teisingą vėdinimo sistemų įrengimą, reikalauja įrengti ortakių pravalas. Ta, kad tai padarytumėte, būtina sistemoje išdėstyti daugybę liukų, kurie visada bus matomi interjere. Tokios ortakių pervalymo angos, visuomeniniuose pastatuose, gali būti išdėstomos ir po modulinėmis pakabinamomis lubomis ir prie jų betkada bus lengva prieinti, o gyvenamojoje aplinkoje, tokios lubos retai kada naudojamos. Taigi, gyvenamuosiuose namuose pakanka įrengti gerą visų patalpų natūralų vėdinimą. O tai užtikrinti gali tik pakankama oro cirkuliacija į kiekvieną uždarą patalpą ir iš jos. Jeigu gyvenamasis namas suprojektuotas taip, kad daug funkcinių zonų sujungta į vieną erdvę, tuomet ir oro pritekėjmo ir ištraukimo angų gali būti daug mažiau. Kitu atveju, oro pritėkėjimą į patalpas galima lengvai užtikrinti įrengiant naujuose, sandaruose languose infiltracines orlaides.

Galimas ir lokalus atskirų patalpų vėdinimas, įrengiant specialius agregatus šalia lango arba sienoje.Vėdinamą orą galime praleisti pro specialų įrenginį, kuriame paduodamas į patalpą oras šildomas, o išmetamas – šaldomas. Oro ištraukimui būtina turėti vertikalius natūralios ventiliacijos kanalus.