Šiuolaikinis žemių stogas

Žemių arba žolės stogas Lietuvoje kol kas egzotika, o Šiaurės kraštuose - senas ir tradicinis stogo dengimo būdas. Visgi naudojantis šiuolaikiškomis medžiagomis patikimą žemių stogą galima įsirengti ir Lietuvoje. Dėl savo didelio svorio jis puikiai tinka rąstiniams namams dengti. Be to, tokie stogai ne tik gražūs ir šilti, bet ir kompensuoja prarastą gyvąjį plotą po namu. Vienintelis rūpestis - žolę ant stogo per vasaros karščius gali tekti palaistyti.

Kuo ypatingas žemių stogas?

Jaukus. Žemių stogas turi labai geras šiluminės izoliacijos savybes. Kvėpuoja, be to, kaip ir molis sukuria puikų natūralų mikroklimatą. Žiemą gerai išsaugo šilumą, vasarą - apsaugo nuo kaitros (3-4 °C žemesnė temperatūra nei lauke (esant 25-30 °C). Žemių stogai būna šiltieji ir šaltieji. Šiltųjų stogų žemės sluoksnis tarnauja ir kaip stogo danga, ir kaip šiltinamoji medžiaga, o šaltųjų stogų žemės sluoksnis tiesiog atlieka stogo dangos funkciją.
Pigus. Žemių stogui įrengti galima apsieiti be specialistų pagalbos (nebent gegnių konstrukcijai), praktiškai viską galima pasidaryti pačiam, mažiausiomis išlaidomis. Visos medžiagos kur kas pigesnės negu įprastinės stogo dangos, paprastas įrengimas. Galima įrengti ir ant esamos stogo dangos. Taisymą po daugelio metų gali atlikti pats, tomis pačiomis pigiomis arba nieko nekainuojančiomis medžiagomis.
Ekologiškas. Galima apsieiti be medžiagų, kurioms gaminti būtinos didelės sąnaudos, chemikalų. Medžiagos neteršia aplinkos, gali būti išmontuotos ir greitai supūti, atsinaujinti. Žolė valo orą, kuriuo Jūs gyvenate. Padeda panaikinti šiltnamio efektą, mažina anglies dvideginio kiekį (ypač naudinga mieste; 1 m² žolės stogo per metus išvalo 0,2 kg kietųjų dalelių ore). Žolė yra gyva, pilna kvapų ir garsų. Ant žemės stogo gyvena vabaliukai, sraigės, drugeliai, dūzgia bitės, gal net paukščiai susisuks lizdą. Galite pasodinti ant savo stogo braškių.
Saugus ir naudingas. Stogas sunkus, todėl gerai atlaiko vėją, vėtras, padeda rąstiniam namui susėsti. Padeda susidoroti su lietaus vandens problema - aplink namą netelkšo balos, neužsikemša drenažas, kanalizacija (labai aktualu dideliuose miestuose). Didelę vandens dalį stogas sugeria ir po truputį garina. Augalai valo vandenį, gali valyti net buitines nuotekas.
Gražus ir tylus. Ryškiai žalias arba gėlėtas stogas atrodo nepakartojamai, kiekvieną metų laiką vis džiugina akį naujomis spalvomis. Derinasi prie aplinkos ir kartu atrodo išskirtinis. Puikiai izoliuoja garsą - namuose bus kur kas tyliau ir ramiau. Miestuose neatspindi triukšmo į aplinką - mažina bendrą triukšmingumą. Šiuos privalumus suteikia teisingai suprojektuotas irįrengtas žemių stogas, tačiau dar daugiau iškyla nemalonumų, jei šis darbas atliktas neprofesionaliai. Todėl architektai, projektuotojai, inžinieriai, stogo meistrai, sodininkai paprastai nenaudoja „šablono" tipo metodo stogui apželdinti. Kiekvienas stogas turi savus reikalavimus: pavyzdžiui, statinės, vėjo apkrovos, priešgaisrinė sauga, dizainas ir t. t. Pagrindinis klausimas, iškylantis norintiems įsirengti žemių stogus: kaip įrengti patikimą hidroizoliaciją. Senovėje šiaurės šalyse tam reikalui naudota beržo tošis. Ji buvo klojama keliais sluoksniais, panašiai kaip skiedros. Mūsų dienomis senovinė žemės stogų idėja įgyvendinama naudojantis šiuolaikinėms medžiagomis. Tam gaminamos specialios hidroizoliacinės medžiagos. Bet apie viską iš eilės.

Tvirtesnė stogo konstrukcija

Kaip ir kiekvienai stogo dangai, taip ir žemių stogui būtina stogo konstrukcija. Paprasčiausia, niekuo nesiskirianti, tik tvirtesnė medinė gegnių konstrukcija tam puikiai tinka. Derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad lyjant stogas gerokai pasunkėja (net iki 100-120 kg/ m²), o žiemą dar prisideda nemažas sniego svoris. Rekomenduojamas stogo nuolydis - 1-30°. Galimas ir statesnis nuolydis, tačiau tuomet gresia žemės nučiuožimas ar nubyrėjimas. Nuo to gali apsaugoti tinklas, sutvirtinantis gruntą. Be to, nuolydžio kampas kampas daro įtaką ir drenažinio sluoksnio pasirinkimui: kuo statesnis šlaitas, tuo greičiau vanduo išteka, gali jo pritrūkti - vadinasi, reikia jį sulaikyti. Jei šlaitas gulstesnis, gali pelkėti, todėl reikia gero nubėgimo. Vienu ar kitu atveju arčiausiai stogo viršaus yra mažiausiai vandens, arčiausiai kraštų - daugiausia.

Ištisinė stogo paklotė

Ant stogo karkaso tvirtinama ištisinė (lentų) paklotė. Stogo kraštinėse būtini bortai, kad žemės nenučiuožtų. Panašu į sulenktą smėlio dėžę, vazoną. Jų aukštis turėtų būti ne žemesnis nei žemės viršus. Apatiniam bortui tinka storesnė lenta ar rąstas. Jų apačioje būtinai kas 20 cm reikia palikti tarpus vandeniui išbėgti. Pravartu bortelius dažyti vandeniui atspariais dažais, impregnuoti arba apkloti apie 6 sluoksniais beržo tošies.

Hidroizoliacija ir drenažas

Žolės stogui būtinai reikia geros izoliacijos nuo vandens, nes nei žolė, nei žemė nuo jo neapsaugo. Nuo hidroizoliacijos kokybės priklauso stogo amžius, ekologiškumas, o izoliacijos pasirinkimas priklauso nuo stogo savininko sąmoningumo ir tikslų. Lietuvoje kaip hidroizoliacija žolės stogui kartais naudojama hidroizoliacinė membrana, skirta apsaugoti pamatams nuo drėgmės. Ji turi duobutes, kuriose gali susikaupti vandens atsargos. Taip stogas ilgiau neišdžiūsta sausuoju metų laiku. Tiesa, ši danga nėra labai tvirta, todėl po ja rekomenduojama įrengti dar vieną, atsarginį hidroizoliacijos sluoksnį. Prieš beriant žemes ant hidroizoliuoto stogo galima, o esant mažesniam stogo nuolydžiui - būtina įrengti drenažo sluoksnį (3-5 cm storio skaldos arba smulkių akmenų sluoksnis) vandeniui nubėgti. Nors jis nėra visuomet būtinas, tačiau padeda apsaugoti žemę nuo erozijos, kurią sukelia didelis kiekis tekančio vandens. Ant stogo neturi nei kauptis pelkės, nei pritrūkti vandens. Įrengiant drenažą reikia atsižvelgti į stogo nuolydį, vietovės
lietingumą, stogo dirvožemio savybes. Drenažui įrengti galima naudoti tiek natūralias, tiek sintetines medžiagas, net specialius tam skirtus paklotus. Drenažo sluoksnis apsaugo stogą nuo papildomos apkrovos dėl nereikalingo vandens kiekio.

Žemių sluoksnis

Žemių stogo vegetacinis sluoksnis atlieka ir stogo paviršiaus apsauginę funkciją. Bendras žemės stogo dangos storis gali varijuoti nuo 10 iki 20 cm. Kuo plonesnis sluoksnis, tuo mažesnė apkrova stogo konstrukcijai, kita vertus, augalams reikia vietos šaknims - vegetacinis sluoksnis arba substratas sudaro augalams gyvąją patalpą, vasaros metu plonesnis sluoksnis greičiau subyra ir sumažėja dirvos drėgmės rezervai. Ant stogo geriausiai tinka nereiklios, mažai priežiūros reikalaujančios, atsparios sausrai ir šalčiui augalų rūšys. Taip pat galima užsi sakyti jau paruoštą, sudaigintą žolės stogo dangą kvadratiniais gabalais. Galima pakloti jau augančią velėną ir užsėti sausrai atsparių žolių mišiniu.

Priežiūra

Po to, kai sudygsta augalai, žolės stogui nėra būtina ypatinga priežiūra. Visuomet galima jį patręšti, ilgos sausros metu palaistyti. Jei stogas nėra labai status, jį reikėtų nušienauti. Skandinavijoje šis darbas dažnai patikimas ožkoms - jos lengvai užšoka ant stogo nuo stačių uolų ir trumpai nukramsnoja žolę. Nušienauta žolė atrodo lygi, nesusimeta į kupstus. Norint išlaikyti vieną augalų rūšį ant stogo, reikia stengtis sukurti tik jai palankias sąlygas. Jei stogas ilgai išlaiko drėgmę, jame gali atsirasti vandenį mėgstančių augalų. Ant žolės stogo lygiai kaip ir ant įprastinio stogo montuojamos antenos, saulės kolektoriai, galima įrengti ir vandens laistymo sistemą. Įsirengdami žolės stogą nesitikėkite likti vieninteliai namo šeimininkai. Ant Jūsų namo stogo įsikurs įvairių vabalėlių, šliužų, voriukų, žiogų, žydinčias gėles ims lankyti bitės ir drugeliai. Jei žolė aukšta, stogas gali pragysti net ir paukščių balsais.

Svarbu! Ant stogo auginamų augalų rūšis priklauso nuo žemių sluoksnio - kuo storesnis, tuo didesnius augalus galima auginti ant stogo. Labai gerai auga alpinariumų augalai. Šilropės, uolaskėlės ir kiliminiai šilokai gali išbūti 3 savaites be vandens ir vėl leisti papildomas šaknis, yra labai atsparūs sausroms. Tinka ir smulkiasvogūnės, anksti pavasarį žydinčios gėlės.