Šiltindami lietuviai vis dažniau renkasi tvarius sprendimus

Kiekvienas naujas namas, kie­kviena nauja sodyba šiais laikais šiltinama izoliacinėmis medžia­gomis. Šiltina savo būstus ir re­konstruojamų namų šeimininkai. Ir jei anksčiau rinkdamiesi šiltini­mo medžiagas žmonės atsižvelg­davo į jų kainą bei izoliacines sa­vybes, dabar prioritetu tampa jų tvarumas bei neutralus poveikis žmogaus sveikatai. Viena iš tokių medžiagų – lietuvių įmonės „Eko­rema“ gaminama ekovata.

Ekovata – tai efektyviai nau­dojama ir žmogui bei aplinkai ne­kenksminga termoizoliacinė sta­tybinė medžiaga, gaminama iš celiuliozės plaušo, į kurį prideda­ma natūralių boro druskų. Vakarų Europoje pastatų šiltinimui ši me­džiaga naudojama jau nuo praėju­sio amžiaus vidurio, dėl tvarumo ir gerų izoliacinių savybių ekovatą itin pamėgę ir Skandinavijos šalių gyventojai. Yra tikrai nemažai šios izoliacinės medžiagos gamintojų Europoje, tačiau pažymėtina ir tai, kad aukštos kokybės ekovata gami­nama ir Lietuvoje, netoli Kauno veikiančioje įmonėje.

Ekovata – ekologiškas sprendimas

Kauno rajone prie Domeikavos įsikūrusi UAB „Ekorema“ yra pui­kią reputaciją užsitarnavęs aukštos kokybės ekovatos gamintojas. Visų pirma, įmonė pabrėžia draugiškumą aplinkai ir tvarumą ne tik šiltinant namus ar kitas patalpas, bet ir ga­mybos procese.

„Gal daug kas nustebtų, bet eko­vata turi daug ką bendro su klasiki­ne popierine spauda, nes mes per­dirbame senus laikraščius. Įmonė gamina ir tiekia aukštos kokybės ekovatą, kuri yra pagaminta iš per­dirbtos celiuliozės, t.y. dažniausiai senų laikraščių. Realiai tai perdirb­tas celiuliozės plaušas, impregnuo­tas boro druskomis, kurios užtikri­na atsparumą ugniai, graužikams, apsaugo pastatų konstrukcijas nuo puvimo. Tad galime ramiausiai sa­kyti, kad tai yra žmonėms bei aplin­kai draugiškas gaminys, padedan­tis pasaulyje mažinti atliekų kiekį ir leidžiantis tausoti aplinką“, – VL ekovatą apibūdino UAB „Ekorema“ direktorius Egidijus Kryževičius.

Lietuvių įmonė ne tik gamina ekovatą ir teikia kvalifikuotas šilti­nimo paslaugas. „Ekorema“ speci­alistai akcentuoja ir kompleksinius sprendimus dirbant su klientais – įmonė teikia konsultacijas, pade­dančias klientams pasirinkti tin­kamiausius šiltinimo sprendimus pagal individualius poreikius. Taip pat siūlomi sprendimai, atitinkantys specifinius projektų reikalavimus.

Žmogaus sveikatai poveikio nėra

Viena iš priežasčių, kodėl rinkda­miesi šiltinimo medžiagas dėmesį į ekovatą atkreipia ne tik lietuviai, bet ir kiti europiečiai, yra ta, kad ši izolia­cinė medžiaga neturi poveikio žmo­gaus sveikatai. Ekovatoje nėra lakių bei toksiškų, izoliacinės medžiagos masę suklijuojančių medžiagų, kurios laikui bėgant pradeda garuoti.

„Viskas čia priklauso nuo toksi­nų koncentracijos – taigi, galimos ir alergijos, ir net rimtesnis poveikis. Kartais sakau, kad tai kažkas pana­šaus kaip prieš savo valią patapti rū­kančiu. Tuo tarpu ekovatoje agresy­vių rišančių medžiagų nėra. Joje yra boro druskų, kurios veikia kaip anti­septikai, tad apsaugo pastato kons­trukcijas nuo grybelių bei puvėsio. Beje, dėl tų pačių medžiagų nėra jokių sąlygų ekovatoje apsigyventi vabzdžiams ar graužikams. Pažy­mėtinta, kad ekovata šiltinti namai normaliai „kvėpuoja“, tad po apšil­tinimo nepradeda pelyti. Namas juk ne šaldytuvas, kuris yra puikiai izoliuotas, bet kartais kampučiuo­se pradeda pelyti. Šaldytuvą epizo­diškai išvalome, bet pelėsis name – jau daug didesnė bėda. Beje, dėl „kvėpavimo“ ekovata šiltintos sienos kažkuo primena klasikinius medi­nius namus. Tik su puikia šilumos ir garso izoliacija. Tad žmonės ganėti­nai dažnai ekovatą renkasi ir reno­vuodami senas sodybas“, – VL sakė E.Kryževičius.

Pasak specialisto, kadangi ekova­tos pagrindu yra smulkus celiulio­zės pluoštas, apšiltinant bet kokias pastatų konstrukcijas ši medžiaga efektyviai užpildo visus mažiau­sius plyšius ir nelygumus bei sun­kiai pasiekiamas vietas. Todėl eko­vata tinka apšiltinti dabar statomų ir seniau pastatytų mūrinių, ypač me­dinių, rąstinių bei karkasinių pasta­tų konstrukcijas.

Europoje pastatų šilti­nimui ekovata naudo­jama jau nuo praėju­sio amžiaus vidurio, ją itin pamėgę ir Skandi­navijos šalių gyvento­jai. O viena iš priežas­čių, kodėl rinkdamiesi šiltinimo medžiagas dėmesį į ekovatą da­bar atkreipia ir lietu­viai, yra ta, kad ši me­džiaga neturi poveikio žmogaus sveikatai.

Šlapiuoju būdu šiltinamos vidaus ir išorės sienos. Specialia įranga išpurenta ir sudrėkinta medžiaga purškiama ant šiltinamų vertikalių paviršių – vidaus ar išorės sienų.

Puikios izoliacinės savybės

Medis yra degus, kaip ir po­pierius, o juk ekovata gaminama perdirbant popierių. Tačiau ji yra stebėtinai nedegi medžiaga. Ypač lyginant su dalimi kitų termoizolia­cinių medžiagų. Pagal klasifikavimą ji yra sunkiai degių medžiagų gru­pėje. Tokias savybes užtikrina bo­ro-borakso druskos, kurios stabdo deguonies patekimą į gaisro vietą ir neleidžia plėstis ugniai. Ši izolia­cinė medžiaga nedega ir neišsilydo, o tik lėtai rusena. Labai svarbu dar yra tai, kad gaisro metu ekovata ne­išskiria jokių nuodingų dujų.

Pabrėžiamos ir vertos dėmesio ekovatos termoizoliacinės charak­teristikos – ji puikiai sulaiko šilu­mą. Kalbant inžinierių kalba, jos skaičiuojamasis šilumos laidu­mo koeficientas stogo perdangai yra λ = 0,036 W/mK, o sienoms λ = 0,037 W/mK. Akcentuojama ir tai, kad dėl celiuliozės pagrindo ši termoizoliacinė medžiaga ne tik minimaliai praleidžia šilumą, bet ir gerai slopina garsą – vos 15 mm storio sluoksnis gali sugerti iki 9 dB.

„Nors ekovata dažniau naudoja­ma privatiems namams ir sodyboms, dėl garso izoliavimo savybių esame ją naudoję imobilizuojant problemines daugiabučių vietas, kai reikia page­rinti akustinį gyventojų komfortą. Na o nuosavuose namuose 15–20 cm ekovatos net po skardiniu stogu jau užtikrins normalų akustinį komfor­tą. Kaip minėjau, ši mūsų gamina­ma medžiaga „kvėpuoja“, taip pat nesukrenta bėgant laikui. Taip pat pastebėčiau, kad šiltinimui naudo­jant ekovatą dažniausiai nereikia izo­liacinės plėvelės, nes smulkiaplaušės ekovatos drėgmė priklauso nuo ją supančios aplinkos, t.y. jos drėgmė keičiasi kaip ir medienos. Ekovata priima ir išgarina drėgmę, taip su­kurdama pastate „sveiką aplinką“. Keičiantis santykinei oro drėgmei, vandens dalelės patenka ant viršuti­nio ekovatos sluoksnio, jos plauke­liai sulimpa tarpusavyje, taip suda­rydami ploną plėvelę, kuri neleidžia drėgmei patekti į ekovatos vidinę struktūrą“, – taip šios termoizolia­cinės medžiagos savybes mums api­būdino UAB „Ekorema“ direktorius E.Kryževičius.

Efektyviausiai apšiltina profesionalai

Pažymėtina, kad lietuvių gami­nama ekovata yra sertifikuota Sta­tybos produktų sertifikavimo centre, VGTU termoizoliacijos institute ir Gaisrinių tyrimų centre.

Yra keli šiltinimo tokia izoliacine medžiaga būdai. Šlapiuoju būdu šil­tinamos vidaus ir išorės sienos. Spe­cialia įranga išpurenta ir sudrėkinta medžiaga purškiama ant šiltinamų vertikalių paviršių – vidaus ar išorės sienų. Ekovatos struktūra užpildo visus plyšius ir tarpus, gerai sukimba su dengiamu paviršiumi, sudarydama vientisą besiūlį izoliacijos sluoksnį.

Sausuoju būdu apdirbant užda­ras ertmes medžiaga įpučiama į oro tarpus, pastoges, ertmes po grindi­mis, ertmes virš lubų. Taip padaro­mas vientisas izoliacinis sluoksnis. Šiuo būdu gali būti dengiami bet kokie paviršiai: medienos, metalo, betono, plytų ar net stiklo.

Sausuoju atviriems paviršiams pritaikytu būdu šiltinami atviri ho­rizontalūs paviršiai: palėpės grindys ar perdangos prieš klojant grindis. Šiam darbui naudojama speciali įranga, reikia specifinių kompeten­cijų, tad derėtų naudotis savo darbą išmanančių profesionalų paslaugo­mis. Tačiau tai yra vienas iš pagrin­dinių efektyvaus namų apšiltinimo garantų – tyrimų metu buvo apskai­čiuota, kad net 20–45 proc. šilumos iš kai kurių pastatų pasišalina tik dėl nekompetentingo šiltinimo.