UAB Ekorema ekspertų komentarai

Rąstinius namus geriausia šiltinti celiuliozės vata. Celiuliozės vata yra ekologiška ir veiksminga izoliacijos medžiaga, kuri padeda išvengti drėgmės kaupimosi jūsų namų viduje. Ji efektyviai reguliuoja drėgmę ir užtikrina komfortišką mikroklimatą visus metus. Su celiuliozės vata galite pamiršti pelėsių ir kondensato problemas!

Vieninteliai Lietuvoje gaminame ekovatą ir atliekame pastatų šiltinimo darbus visoje Lietuvoje. Šiltiname visų tipų statomus ir renovuojamus pastatus ir jų konstrukcijas - sienas, pastoges, grindis, fasadus, lubas, užpildome oro tarpus ekovata. Ekovata tai celiuliozinė termoizoliacinė medžiaga gaminama iš celiuliozės pluošto, impregnuoto boro druskomis.

"Ekovata - patvirtinta izoliacinė medžiaga, kuri plačiai naudojama įvairiose viešosiose įstaigose, įskaitant vaikų darželius, mokymosi įstaigas ir ligonines. Jos ekologiškumas ir gebėjimas užtikrinti optimalią šilumos ir garso izoliaciją padaro ją populiaru pasirinkimu įstaigose, kuriose svarbu sukurti saugią ir jaukią aplinką. Ekovatos naudojimas viešosiose įstaigose akcentuoja atsakomybę aplinkai ir žmogaus sveikatai. Pasitikėkite patikrintu sprendimu ir prisidėkite prie aplinkos bei žmogaus sveikatos gerovės! • Be to:
• Ekovata apšiltinti pastatai nepelyja: dėl savo struktūros ir sudėties ekovata išlaiko savo formą ir efektyvumą ilgą laiką, nesitraukia ir nesudaro tuščių tarpų, užtikrindama ilgalaikį izoliacijos efektą.
•
• Ekovata yra nepralaidi garų ir neabsorbuoja drėgmės, todėl jos naudojimas nekelia grėsmės pastato konstrukcijai ir neprisideda prie drėgmės kaupimosi, garantuojant ilgalaikę izoliacijos efektyvumą ir pastato sveikatą.
•
• Nesiveisia graužikai: ekovata yra nepralaidi graužikams, todėl ji netampa jų būstu ir nesuteikia jiems jokio maisto šaltinio. Tai reiškia, kad naudojant ekovatą pastatuose nereikia nerimauti dėl galimų graužikų."
Konsultacijas šiltinimo klausimais teikiame NEMOKAMAI.
Susisiekite jau dabar⬇️

Šiltinti galite tiek kiek patys norite, priklauso nuo to kokio rezultato jums reikia. Daugiau konsultacijos galime suteikti susisiekus su mumis.

Ekovatos kubo kaina 72 eurai, grindų apšiltinimas kainuotų nuo 1500-1700 eurų.

Pavėsinės lubas siūlome užpūsti ekovata.

Siūlome įartinį namą šiltinti ekovata, kurią gaminame patys Lietuvoje.

Oro tarpus siūlome šiltinti ekovata.

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, kad mineralinė vata ir yra stiklo vata. Tai vatos rūšies pavadinimas. Mineralinė vata gali būti stiklo arba akmens vata. Iš esmės tos vatos didelio skirtumo neturi, galbūt akmens vata yra vertinama labiau dėl savo ilgaamžiškumo ir šiluminių savybių, tačiau jei nuimsite seną vatą ir uždėsite naują, po kurio laiko tokį patį rezultatą turėsite. Siūlyčiau jums perdangą apsišiltinti ekovata. Galima šiltinti ir ant senos vatos, kadangi užsipildys visi atsiradę tarpeliai. Gausite besiūlį sluoksnį.

Kadangi namas senas, rąstinis, sienos bus tikrai nelygios, tad dedant bet kokias demblines termoizoliacines medžiagas nepasieksite tokio efekto, kokio tikėsitės. Siūlyčiau pirmiausia jums pasiruošti karkasą. Pamatysite, kad lyginant sienas 5 cm bruseliu vietomis storiai bus didesni, gali siekti 10 cm ir daugiau, todėl tikrai sudėti vatą bus sudėtinga. Tokiu atveju geriausias pasirinkimas šiltinti ekovata, kadangi ji yra biri medžiaga, kuri užpildys visus tarpelius ir plyšius. Vėliau galima dėti plėvelę, OSB plokštę ar kitas medžiagas. Jūsų aprašytas sprendimas yra neracionalus, nes paliksite tarpą, kurį paprastai visi užpildo, nes būtent jis suteikia atšalimo jausmą namuose.

Galima jūsų oro tarpą užpildyti ekovata. Jūsų turimas oro tarpas yra gana didelis, todėl užpildžius jį ekovata bus pasiektas pakankamas šilumos sluoksnis bei šiluminė varža, todėl papildomo sienų šiltinimo greičiausiai neprireiks.

Geriausias pasirinkimas būtų medinę perdangą šiltinti vata. Tai pigiausias, greičiausias ir racionaliausias sprendimas. Siūlyčiau šiltinti biriomis vatomis, kadangi užsipildo visi tarpai, nelieka siūlių, todėl gaunama visiškai užpildyta, sandari konstrukcija. Viena iš birių termoizoliacinių medžiagų galėtų būti ekovata. Tai celiuliozės pluošto termoizoliacinė medžiaga neprarandanti savo savybių visą pastato gyvavimo laiką.

Pirmiausia norėčiau paminėti, kad jūsų išvardintos vatos nėra ekovata. Tai skirtingos medžiagos. Isover bei Knauf yra mineralinės medžiagos (akmens vata, stiklo vata), o ekovata yra organinė medžiaga gaminama iš celiuliozės pluošto, todėl yra ekologiška, kvėpuojanti bei tinkanti beveik visoms, o ypatingai medinėms, konstrukcijoms šiltinti. Šiuo metu yra daug birių medžiagų, tačiau jūsų atveju siūlyčiau rinktis ekovatą dėl kelių priežasčių:
1. Ekovata pasižymi puikiomis termoizoliacinėmis savybėmis. Jos deklaruojamas šilumos laidumas (λ) yra 0,037 W/mk, tačiau apšiltinus ekovata visą plotą, gaunamas ištisinis sluoksnis be sujungimo siūlių, todėl galutinis rezultatas gaunamas dar geresnis
2. Ekovata puikiai sugeria garsą. Turi A garso sugerties klasę. Puikus pasirinkimas skardiniam stogui šiltinti norint apsisaugoti nuo pašalinių garsų.
3. Ekovata yra nedegi medžiaga. Jos nedegumo klasė: B-S1;d0
4. Ekovata apsauga save bei pastato konstrukcijas nuo pelėsio, grybelio, vabzdžių bei kenkėjų.

Pirmiausia reikėtų pakeisti stogo termoizoliacinę medžiagą ir rinktis labiau garsą izoliuojančią. Jūsų stogas yra skardinis, o jam būtina gera garso izoliacija, ne tik dėl lėktuvų keliamo triukšmo, bet ir lietaus, vėjo bei kitų aplinkos veiksnių. Pakeitus termoizoliacinę medžiagą pajusite ženkliai pagerėjusią garso izoliaciją, kurios greičiausiai užteks ir nereikės papildomai šiltinti lubų. Kaip ekovatos gamintojai galime jus patikinti, kad kol kas nėra geriau garsą izoliuojančios medžiagos už ekovatą, tad ji galėtų išspręsti šią jūsų problemą.

Pirmiausia norėčiau paminėti, kad visiškai tikslios išeigos paskaičiuoti neįmanoma būtent todėl, kad jūsų namas yra senas ir medinis, o tai reiškia nelygias sienas, kas taip pat reiškia skirtingus storius, todėl jei planuojate tvirtinti karkasą 10 cm storio tai reikia tikėtis, kad vietomis storis gali būti didesnis ir siekti 15 cm ir daugiau (priklausomai nuo sienų nelygumų). Preliminariai skaičiuojant jūsų namo apšiltinimui reikėtų apie 15 - 20 m3 ekovatos. Iš vieno kubinio metro (jei storis apie 10 cm) galima apšiltinti apie 10 m2, tačiau kaip ir minėjau, greičiausiai iš vieno kubinio metro apsišiltins mažesnis sienų plotas, nes storiai vietomis bus tikrai didesni.

Nėra būtina tepti medžio antiseptikais, kadangi ekovatos sudėtyje jau yra antiseptinių medžiagų, kurios ir apsaugo medžiagą ir su ja besiliečiančias konstrukcijas nuo pelėsio bei grybelio. Ekovatai nieko nenutiks jei turės sąlyti su betonu, tad hidroizoliacija nėra būtina.

Dauguma pritars, kad geriausias pasirinkimas medinio namo šiltinimui - ekovata. Ekovata - celiuliozės pluošta termoizoliacinė medžiaga pasižyminti panašiomis savybėmis kaip ir medžio. Ekovata leidžia medžiui natūraliai kvėpuoti, taip pat pasižymi antiseptinėmis savybėmis dėl to apsaugo save bei besiliečiančias konstrukcijas nuo pelėsio bei grybelio. Taip pat ekovata yra biri medžiaga, o tai didelis privalumas lyginant su kitomis medžiagomis, kadangi užpildomi visi tarpai bei nelygumai ir gaunamas vientisas besiūlis izoliacijos sluoksnis dėl ko namas tampa itin šiltas bei sandarus. Medinio namo rąstinės sienos visada būna nelygios todėl kokybiškai sudėti vatą dembliais neįmanoma, būtent todėl ekovata yra puikus pasirinkimas.

Šios medžiagos yra skirtingos visomis prasmėmis. Akmens vata tai mineralinė vata. Ekovata - celiuliozės pluošto organinė medžiaga. Ekovata yra ekologiška biri medžiaga, tuo tarpu akmens vatoje daug formaldehidų, kurie atlieka "surišimo" funkciją. Teoriškai ir dokumentiškai šių medžiagų šiluminės savybės labai panašios. Ekovatos šilumos laidumas (λ) yra 0,037 W/mk, akmens vatos laidumas yra panašus, vadinasi 20 cm storio sluoksnio šiluminė varža (R) teoriškai abiejų medžiagų panaši ir siekia 5,4 m²·K/W. Bet ar iš ties šie rodikliai tokie patys ir praktikoje? Vokietijos bei daugumos šalių mokslininkai, tuo tarpu ir mes, ištyrėme ir nustatėme, kad ekovata pasižymi geresnėmis šilumos bei garso izoliacijos savybėmis. Pavyzdžiui stogas apšiltintas 20 cm ekovatos ir akmens vatos sluoksniu perkaista nevienodai. Apšiltintas akmens vata stogas perkaista per 3 - 4 valandas, tuo tarpu apšiltintas stogas ekovata tik per 12 val. Kodėl taip yra? Pirmiausia todėl, kad ekovata pasižymi ypač smulkiu pluoštu. Dėl smulkaus pluošto ekovata susiriša tarpusavyje, sudarydama vientisą besiūlį izoliacijos sluoksnį. Taip pat ji yra biri medžiaga ir dėl šių priežasčių nelieka sujungimo siūlių dėl ko dažniausiai ir patiriami šilumos nuostoliai. Degumas abiejų medžiagų yra panašus, akmens vatos teoriškai šiek tiek geresnis. Štai termografinis ekovatos bei mineralinės vatos bandymas: https://ekovata.lt/lt/docs/termografinio_tyrimo_analize.pdf
Drėgnumą ekovata priima gana palankiai ir sugeba jį išgarinti natūraliai kaip ir medis, tuo tarpu akmens vata yra daugiau sintetinis pluoštas, todėl drėgmę sugeria, tačiau sunkiai išgarina.

Šiltinant mineralinėmis vatomis ar putomis būtina dėti plėveles. Plačiau kalbant apie putas. Jei putos būtų uždarų porų tai plėvelės kaip ir nereikėtų, nes jos į save mažai įgeria drėgmės, mažai išleidžia ir t.t. Atrodo viskas kaip ir gerai, tačiau būtent uždarų porų putos netinkamos gyvenamo namo patalpoms šiltinti, kadangi namas nekvėpuoja. Greičiausiai kalba eina apie atvirų porų putų šiltinimą, o joms kaip ir daugumai yra būtina plėvelė. Atvirų porų putos turi panašią savybę kaip kempinė - priima, tačiau nesugeba išgarinti drėgmės, todėl jūsų misija apsaugoti medžiagą, kad į ją nepatektų vandens garai susidarantys iš gyvenamosios aplinkos. Būtent dėl šių priežasčių yra reikalinga garą izoliuojanti plėvelė.

Su bet kuria medžiaga šiltinant 5 cm skirtumas jaučiasi. 5 cm storio šiltinimo sluoksnio šiluminė varža (R) gali būti apie 1,5 m²·K/W. Palyginimui: jei namo sienos mūrinės ar medinės, nešiltintos jos gali turėti maždaug nuo 1 iki 1,5 m²·K/W šiluminę varžą (R), tad dar tiek pat pridedate tik 5 cm termoizoliacijos sluoksniu.

Na, pagal jūsų aprašytą situaciją viskas skamba gana sudėtingai. Žinoma, galite bandyti dėti mineralinę vatą, ją išpjaustinėti, surišinėti, tačiau maksimalaus efekto nepasieksite, deja. Būtent mediniams namas, kurių sienos nelygios, geriausias sprendimas būtų šiltinti ekovata. Ekovata yra biri medžiaga, todėl užsipildo visi tarpai bei nelygumai ir gaunasi vientisas, besiūlis izoliacijos sluoksnis. Apskritai ekovata yra celiuliozės pluoštas, todėl pasižymi panašiomis savybėmis kaip ir medžio - priima ir išgarina drėgmę. Dauguma net nedvejodami renkasi ekovatą savo mediniams namams apšiltinti. Siūlau pasidomėti šia puikia alternatyva plačiau arba susisiekti su mumis ir viską papasakosime. Esame savo srities lyderiai Lietuvoje. Vieninteliai gaminame ekovatą Lietuvoje bei su ja atliekame šiltinimo darbus daugiau nei 20 metų, todėl sukaupę didžiulę patirtį galime jums nuosekliai papasakoti bei padėti išspręsti šiltinimo problemą.

Šiltinant visomis mineralinėmis vatomis, plėvelės yra būtinos. Tačiau palėpes grindis jums apšiltinti būtų žymiai paprasčiau. Jei šiltinate palėpės grindis tai tuomet dedate plėvelę ir ant jos izoliacinę medžiagą, na jo jei palėpės grindų nešiltinsite tuomet iš apačios (lubos) konstrukcija turėtų atrodyti taip: gipskartonio plokštė, tarpelis, plėvelė, izoliacinė medžiaga. Kadangi ant garo izoliacinės plėvelės susidaro kondensatas šiuo metu populiarėja šiek tik kitokia konstrukcija: gipskartonio plokštė, nedidelis izoliacijos sluoksnis, tarpelis, plėvelė, izoliacijos sluoksnis. Nedidelis izoliacijos sluoksnis dedamas iškart ant gipskartonio plokštės tam, kad susikaupę lašeliai ant plėvelės nukristų ne ant plokštės, o ant izoliacijos sluoksnio, taip sugerdami vandenį. Tačiau apskritai siūlyčiau pasidomėti lengvesnėmis alternatyvomis, kitomis medžiagomis, kurios yra labiau laidžios garams ir bus viskas gerokai paprasčiau.

Galime pasiūlyti efektyvų būdą - lubų šiltinimą ekovata. Ekovata pasižymi ne tik puikiomis šilumos, bet ir garso izoliacinėmis sasvybėmis. Ji turi A garso izoliacijos klasę, todėl renkantis šią medžiagą šių problemų galima išvengti.

Jeigu norite, kad butas būtų šiltas bei izoliuotų garsą tai geriausias pasirinkimas - Ekovata. Dėl smulkaus pluošto ekovata užpildo visus, net ir mažiausius tarpelius, todėl gaunamas vientisas besiūlis izoliacijos sluoksnis. Taip pat ekovata naudinga tuo, kad leidžia kvėpuoti konstrukcijoms, dėl ko išvengiama pelėsio bei grybelio, kad dažna problema butuose.

Pagal dabartinę jūsų situaciją, likusio oro tarpo užpildymui, reiktų rinktis tik birias medžiagas. Vienas iš pasirinkimų galėtų būti ekovata, tačiau reikia įvertinti ar visur likęs tarpas yra 6 cm, nes jei vietomis bus mažesnis nei 5 cm, ekovata gali nepraeiti ir tose vietose likti tuščia ertmė, todėl svarbu įvertinti ir pasižiūrėti oro tarpo storį keliose vietose. Tam, kad užpildytume jūsų oro tarpą mums reikės išsiimti keletą jūsų apdailinių plytų.

Geriausias sprendimas būtų apmūryto rąstinio namo sienas šiltinti Ekovata. Jeigu jūsų namas apmūrytas tai greičiausiai yra oro tarpas, kurį būtina užpildyti jeigu jis bent 5 cm storio. Su ekovata tai padaryti labai paprasta, kadangi ji yra biri medžiaga. Darbai atliekami greitai ir trunka 1-2 dienas. Tam, kad užpildytume jūsų oro tarpą, išimame keletą plytų, o per atsivėrusias ertmes užpildome tarpą ekovata. Jeigu oro tarpo nėra, arba jis mažas ir šiltinimo sluoksnio nepakanka, galima šiltinti ir išorines sienas darant karkasą ir apšiltinant ekovata šlapiuoju būdu. Ekovatos pranašumas yra tas, kad ji - biri, itin smulkaus pluošto, termoizoliacinė medžiaga, todėl apšildžius ja konstrukcijas gauname vientisą besiūlį izoliacijos sluoksnį kas garantuoja sandarumą bei geras šilumos savybes.