FINNFOAM ekspertų komentarai

Medinio namo šiltinimui dažnai naudojama mineralinė vata, tačiau pagal dabartinius reikalavimus, šia medžiaga apšiltinus karkasinį namą, jo sienos labai pastorės, todėl kaip alternatyva, naudojamos poliizocianurato plokštės PIR. Kadangi šių plokščių šilumos laidumo koeficientas vienas mažiausių rinkoje, todėl ir tai pačiai atitvaros šiluminei varžai pasiekti reikės iki dviejų kartų plonesnės izoliacijos. Šios plokštės paprastai būna iš abiejų pusių padengtos garui nelaidžia danga, todėl nebereikia naudoti jokių papildomų plėvelių ar priešvėjinių izoliacijų. Šių plokščių įrengimas taip pat paprastas, kadangi jos būna tokių matmenų, kad būtų paprasta jas įsprausti tarp dviejų karkaso elementų. Pjaunamos šios plokštės paprastais įrankiais, pvz. rankiniu pjūklu.

Drėgnų patalpų (vonios, dušinės ir pan.) šiltinimui siūlome naudoti Tulppa plokštes. Jos veikia ir kaip šilumos izoliacija, ir kaip hidroizoliacija. Tulppa plokštės yra specialus gaminys, kurio šerdyje yra ekstruzinis polistireninis putplastis ir jis iš abiejų pusių padengtas cemento sluoksniu su armavimo tinkleliu. Šios plokštės praktiškai neįgeria drėgmės, suteikia papildomą šilumos izoliaciją, jų montavimui nereikalingas karkasas, nes jos tvirtinamos tiesiai prie sienos. Galima rinktis iš keturių storių: 20, 30 50 ir 80 mm. Storį reikėtų rinktis priklausomai nuo to, kiek daug galite apšiltinti sienas (paprastai ankštose erdvėse didelių storių nebūną, todėl rekomenduočiau 30 mm).

Iš lauko pusės, jeigu tai nėra nauja statyba, užtenka apšiltinti 10 cm XPS izoliacija. Finnfoam turi specialias CW300 plokštes, skirtas rūsio sienų šiltinimui. Jos turi specialius smulkesnius griovelius drėgmei iš rūsio nuvesti į drenažo sistemą ir stambesnius griovelius iš išorinės pusės.

Galite naudoti PIR plokštes šlaitinio stogo šiltinimui. Aplink kaminą turėtų būti naudojama mineralinė vata.

A klasės namui grindims ant grunto apšiltinti reikėtų apie 250 mm F300 klasės ekstruzinio polistireninio putplasčio. Tikslų storį turėtų paskaičiuoti jūsų architektas, kadangi kiekvienu individualiu atveju storiai būna skirtingi.

Ar prieš armavimą sušiaušėte ekstruzinį polistireną? Ar naudojote jau paruoštas armavimui plokštes, t.y. rifliuotas, kaip vaflio paviršius?

FF-PIR GYL 70 reiškia, kad bus apšiltinta 60 mm storio FF-PIR izoliacija, kurios šilumos laidumo koeficientas yra 0,022 W/mK. Tokio storio FF-PIR izoliacijos šiluminė varža yra 2,72 m2·K/W, tai nesiekia reikalavimo C klasės pastatui, todėl negalima teigti, kad šiltinimas iš vidaus visiškai atstoja šiltinimą iš lauko. Šiltinimas iš vidaus yra galimybė pagerinti išorinės atitvaros šilumines savybes tada, kai nėra galimybės apšiltinti sienos iš lauko pusės. Tai dažniausia problema daugiabučiuose namuose, kuriuose nėra numatyta renovacija, o per kiauras sienas yra prarandama šiluma, yra problemų dėl pelėsio ir pan. FF-PIR GYL yra efektyvi izoliacija patalpoms šiltinti iš vidinės jų pusės.

Šiltinimas iš išorės apšiltina pamatą, jis ilgiau tarnauja. Apšiltinus drėgmės neįgeriančiomis izoliacinėmis medžiagomis, pvz., ekstruziniu polistireniniu putplasčiu, bus sukuriama ne tik papildoma šilumos izoliacija, bet pamato konstrukcijos nebus veikiamos drėgmės, neirs, todėl ilgiau tarnaus. Taip pat šiltinimas iš išorinės pusės sumažina ilginius šiluminius tiltelius. Pamato šiltinimas iš išorinės pusės yra labai svarbi pastato šilumos izoliacinė dalis.

Siūlome pamatus šiltinti XPS 200 mm. Geriausia naudoti FL300 plokštes (2x100 mm arba iškart 200 mm storio). XPS nepraleidžia drėgmės, yra atsparus šildymo-šaldymo ciklams, taip pat jo vientisa struktūra laikui bėgant nekinta, į plokštę nepatenka drėgmė, todėl izoliacinis sluoksnis nesuyra, yra ilgaamžis.
Jeigu rostverkas dar neišlietas, galima rinktis specialią U formą, į kurią būtų liejamas betonas, tokiu atveju nereikėtų klojinių ir būtų patikimai užsandarintas rostverkas iš visų trijų pusių.

Priklausomai nuo to, kokia numatyta sienų apdaila siūlome sienų šiltinimui rinktis efektyvias, sandarumą užtikrinančias medžiagas. Jeigu tai būtų pakabinamas (ventiliuojamas) fasadas, tuomet rekomenduojame naudoti poliuretano FF-PIR izoliaciją. Kadangi šios plokštės iš abiejų pusių padengtos aliuminio folijos danga, tai užtikrinamas ir visos konstrukcijos sandarumas, nereikia jokių papildomų plėvelių. Kitas didžiulis šių plokščių privalumas - vienas geriausių rinkoje šilumos laidumo koeficientas (0,022 W/mK), kurio dėka galite žymiai sumažinti išorinių konstrukcijų storius.
Jeigu numatytas tinkuojamas fasadas, tai tokiai sistemai siūlome naudoti FF-EPS 70 plokštes. Tai yra ekonomiškos, efektyvios šilumos izoliacinės plokštės (λ=0,031 W/mK), kurių pagalba taip pat nesunku užtikrinti konstrukcijų sandarumą.

Toks sprendimas galimas. Tačiau nepamirškit, kad energiškai efektyviam pastatui reikalinga užtikrinti sandarumą, todėl tarp gegnių be putų polistirolo reikėtų naudoti papildomas priemones sandarumui užtikrinti.

Geologinius tyrimus pasidaryti rekomenduotina. Plokštuminiai pamatai tinka ant bet kokio pagrindo, tačiau apsisaugojimui nuo nenumatytų problemų, reikėtų turėti geologinių tyrimų ataskaitą.

A ir aukštesnės energinio naudingumo klasės pastatams nebeužtenka 100 mm storio XPS, lygiai kaip ir neužtenka EPS100 100 mm. Kaimynai yra teisūs sakydami, kad XPS yra geresnis pasirinkimas rostverko šiltinimui, nes mažiau įgeria drėgmę. Dar galima pridurti ir tai, kad XPS yra atsparus šildymo-šaldymo ciklams. Dėl šių priežasčių, drėgmė nepatenka į plokščių vidų ir neardo struktūros, todėl per ilgesnį laiką XPS nepraranda savo savybių. Siūlau naudoti Finnfoam F-300 150 mm storio plokštes. Nebūtinai 150 mm storį reikia pasiekti vienu sluoksniu, galima naudoti dviem sluoksniais. Tačiau Finnfoam gamina plokštes iki 200 mm storio, taip pat yra ir 150 mm storio plokštės.

A klasės pamato, jeigu tai yra poliniai pamatai, rostverką geriausia šiltinti iš visų pusių, t.y. iš išorės 15 cm storiu, iš apačios 10 cm ir iš vidaus 10 cm storiu. Storesnis šilumos izoliacijos storis dedamas šiltinant grindis (iki 30 cm), kad būtų įgyvendinamas reikalavimas šilumos perdavimo koeficientui šildomoms patalpų atitvaroms, kurios ribojasi su gruntu (A klasei šis dydis yra U=0,14 W/m2K).

Plokštuminiai pamatai yra pripažįstami kaip labiausiai tinkantys pasyviems ir energiškai efektyviems namams. Jie tinka tuomet, kai norima pasiekti maksimalų namo energinį efektyvumą. Pamatai įrengiami išliejant vientisą armuotą, ištisinę pamatų plokštę į specialią ekstruzinio polistireno konstrukciją, kuri izoliuoja pamato plokštę nuo kontakto su gruntu. Plokštuminis pamatas yra geriausiai izoliuotas nuo grunto pamatas, jame nėra jokių šilumos tiltelių. Toks pamatas yra labai efektyvus, kadangi jokia konstrukcinė detalė nekerta apšiltinimo sluoksnio.
Visai su gruntu besiliečiančiai, taip pat ir pamatų izoliacijai, keliami labai aukšti reikalavimai. Statant pastatą svarbiausia, kad pamatų šilumos izoliacija būtų ilgalaikė ir patikima. Grunte visada yra aukštas drėgmės lygis, todėl termoizoliacinis sluoksnis turi būti įrengtas iš itin drėgmei atsparių medžiagų. Izoliaciją gali pažeisti ir ant žemės paviršiaus susidarančios apkrovos, suprastėjęs drenažas, pakilęs gruntinio vandens lygis ar atsiradusios medžių šaknys, rieduliai ir pan. Tokiais atvejais geriausia alternatyva - naudoti ypač stiprią ir vandens neįgeriančią medžiagą Finnfoam XPS. Finnfoam izoliacinės plokštės uždarų porų struktūra yra vientisa visoje plokštėje ir užtikrina mažą vandens įgertį, didelį atsparumą apkrovoms (tvirtumą), gerą šilumos izoliaciją, ilgaamžiškumą ir patikimumą. Į vientisą Finnfoam plokščių porų struktūrą neįsiskverbia vanduo, augalų šaknys, gruntas ar kitos medžiagos. Naudojant Finnfoam plokštes nereikia jokių papildomų drenažinių membranų ar sudėtingų drenažo sistemų.

Kaip papildomą šilumos izoliaciją, siūlau naudoti FF-PIR ALK poliuretano plokštes. Tokiu būdų nesunkiai įsirengsite efektyvų sandarų papildomą šilumą izoliuojantį sluoksnį (šilumos laidumo koef. net 0,023 W/mK).

Pamato rostverką geriausia šiltinti iš visų pusių, tuomet jis tikrai neperšals. Tam geriausiai tinka naudoti ekstrudinio polistireno plokštes. Šiltinti reikėtų mažiausiai 15 cm iš išorinės pusės, iš apačios 10 cm ir iš vidinės pusės mažiausiai 10 cm. Grindų izoliacija turi liestis su rostverko izoliacija (iš vidinės pusės).

Sienų šiltinimo medžiagos pasirinkimas, o kartu ir jos storis, priklauso nuo to, kokia bus sienų apdaila. Jeigu tai yra tinkuojamas fasadas, tada vienas iš ekonomiškiausių pasirinkimų yra šiltinimas neoporu. Jo šilumos laidumo koeficientas siekia 0,031 W/mK, o A klasės pastatui jo reikės apie 300 mm storio. Taip pat galima įsirengti ir pakabinamą fasadą, toks fasadas pasižymi savo išskirtinumu, apdailinės dangos įvairove, galima susikurti unikalų fasadą. Tokiam pastatui šiltinti rekomenduojame rinktis poliuretano plokštes FF-PIR. Šios termoizoliacijos šilumos laidumo koeficientas yra 0,022 W/mK, tai reiškia, kad izoliacijos storis gali būti daugiau nei 30 proc. plonesnis. A klasės pastatui reikalinga apie 240 mm FF-PIR izoliacijos.
Įrengiant tiek tinkuojamą, tiek pakabinamą fasadą, svarbu užtikrinti konstrukcijos sandarumą. Naudojant FF-PIR plokštes, sandarumą užtikrinti paprasta, kadangi plokštės yra padengtos difuzijai nelaidžia aliuminio folijos danga, kuri veikia ir kaip difuzinė plėvelė. Papildomas šiltinimas iš vidaus taip pat galimas. Tam siūlome naudoti poliuretano plokštes su priklijuota gipso kartono plokštes FF-PIR GYL. Tokiu atveju nereikės papildomai įrenginėti karkaso gipso kartono plokštei kabinti: vienu metu gaunama ir efektyvi papildoma šilumos izoliacija iš vidaus, ir paruoštas sluoksnis apdailai.

XPS ir EPS100 šilumos laidumo koeficientas labai panašus, praktiškai vienodas, todėl šilumos izoliavimo požiūriu efektas bus panašus. Bet čia kalba eina apie sausą medžiagą. Kadangi XPS praktiškai neįgeria drėgmės, jo projektinis šilumos laidumas gaunasi mažesnis nei EPS100. Dar vienas dalykas, kadangi XPS struktūra nesudaryta iš burbuliukų, o yra vientisa, į ją neprasiskverbia drėgmė, neardo plokštės struktūros, todėl ji ilgai išlaiko savo pradines savybes, kitaip nei EPS100. Pamatų šiltinimui naudojant XPS plokštes, jos veikia ir kaip hidroizoliacija, joms nereikia naudoti jokių papildomų plėvelių ir membranų. Kad XPS plokštės geriau priliptų prie klijuojamo paviršiaus, siūlom naudoti Finnfoam F300 XX plokštes rifliuotu paviršiumi.

Pamatų šiltinimui siūlome rinktis Finnfoam ekstruzinio polistireno plokštes F-300. Finnfoam plokščių porų struktūra yra visiškai vientisa ir uždara visoje plokštėje, todėl jos neįgeria drėgmės, dėl to, jos nėra veikiamos sušalimo-atšalimo ciklų ir ilgalaikėje perspektyvoje išlaiko savo šilumines savybės. Plokštė turi ir sandarų vandenį atstumiantį paviršių. Finnfoam plokštės taip pat nepraleidžia vandens kapiliariškai, todėl nereikalinga papildoma apsauga nuo drėgmės ir šalčio.

Pamatų izoliacijai geriausia naudoti ekstrudinį polistireną (XPS). Pamatuose jis tinka labiau nei kitos šilumos izoliacinės medžiagos todėl, kad jis neįgeria drėgmės, be to atliekant 300 šildymo/šaldymo ciklų bandymą, įrodyta, kad laikui bėgant, konstrukcijoje, kuri ribojasi su gruntu, XPS nekeičia savo savybių, todėl galite būti tikras, kad pamatas išliks sausas visą pastato eksploatacinį laikotarpį. Optimalus storis šiltinant tik iš lauko pusės yra 150 mm (ir daugiau), tačiau geriausia, kai naujos statybos pastato pamatas iš karto yra apšiltinamas iš trijų pusių: iš išorės 15 cm, iš vidinės pusės ir iš apačios po 10 cm.

Geriausia, kai pamato rostverkas yra apšiltintas iš visų pusių. Jeigu šiltinamas esamo pastato pamatas, tada jis paprastai izoliuojamas iš išorinės pusės. Šiltinamas paviršius turi būti sausas ir švarus bei kaip galima lygesnis. Geriausia pamato šiltinimui naudoti drėgmės neįgeriančias Finnfoam F300 XX plokštes (rifliuotu paviršiumi). Pamatas iš išorinės pusės šiltinamas 15 cm storio F300 XX izoliacija, ją klijuojant prie paviršiaus. Klijavimui tinka tiek cementinio pagrindo, tiek poliuretano klijai. Šiltinant pamatą geriausia izoliaciją įgilinti apie 60 cm.

Gyvenamojo namo šlaitinių stogų šiltinimui Finnfoam turime kelis sprendimus. Daugiau apie juos galite paskaityti šiame straipsnyje: http://www.finnfoam.lt/straipsniai/visus-reikalavimus-atitinkantis-klases-pastato-apsiltinimas-stogas-iv/

Geriausia seną stogą ne remontuoti, o viską išimti ir apšiltinti per naują, tvarkingai. Tam geriausia naudoti sandarias plokštes FF-PIR, kurios pasižymi itin geru šilumos laidumo koeficientu (0,022 W/mK). Plokštės paprastai montuojamos tarp gegnių, paliekant nedidelius tarpelius užpurkšti elastinėms montažinėms putoms. Apšiltinus renovuojamą stogą 15 cm FF-PIR plokštėmis, jo varža tampa 4,4 m²·K/W, šilumos perdavimo koeficientas 0,22 W/(m²K). Pagal dabar galiojančias normas, renovuojamo pastato stogui tai yra truputį per maža šiluminė varža, tačiau tai galima išspręsti paprastai - iš apačios apšiltinus papildomu plonu FF-PIR izoliaciniu sluoksniu, kuris veiktų ir kaip garų izoliacija. Papildomai pakaktų apšiltinti 4 cm arba naudoti FF-PIR GYL plokštes, kurios yra su priklijuota gipso kartono plokšte, taip sutaupytumėt ir vietos ir iš karto galėtumėt pasidaryti apdailą patalpoje.

Pastato sienų šiltinimas iš lauko pusės priklauso nuo apdailos. Jeigu tai tinkuojamas fasadas, tuomet geriausia sienas šiltinti neoporu ir padengti dekoratyviniu tinku. Tai yra labai populiari, ekonomiška ir šiluminiu požiūriu efektyvi konstrukcija. Šiltinant šia sistema pasiekiami visi A klasės pastato sienos šilumos išsaugojimui keliami reikalavimai: efektyvi medžiaga, nedideli šiluminiai tilteliai (tik per plastikines smeiges), ištisinis sandarus izoliacijos sluoksnis, paprastas montavimas. Be to, tokia siena atitinka visus priešgaisrinius reikalavimus.
Jeigu fasadas yra ventiliuojamas, tada geriausias pasirinkimas - sienas šiltinti poliuretano plokštėmis. Poliuretanas pasižymi vienu geriausiu rinkoje šilumos laidumo koeficientu (0,022 W/mK), tai reiškia, kad reikės iki dviejų kartų plonesnio šilumos izoliacijos sluoksnio pasiekti tą pačią sienos varžą (nei su kitomis medžiagomis). Plokštės padengtos difuzijai nelaidžia danga, todėl nereikia naudoti jokių papildomų garo plėvelių. Šios dangos pagalba, konstrukcija tampa sandari.