I.Kriščiūno firma Igis ekspertų komentarai

Fasado dekoravimui naudojant polimerinį (akrilinį ar silikoninį) dekoratyvinį tinką siūlome laikytis mūsų rekomendacijų. Būtina įvertinti armuojančio sluoksnio būklę: paviršius turi būti visiškai išdžiūvęs (dauguma armuojančių mišinių gamintojų rekomenduoja išlaukti dvi savaites po mišinio užnešimo), švarus, neužterštas dulkėmis, druskų apnašomis ir kt. nešvarumais. Dažniausiai pasitaikantys šviežių paviršių teršalai – stiprios cementinio mišinio karbonizacijos metu susidarančios baltos spalvos druskos. To priežastis – džiūvimo metu neapsaugotas nuo lietaus ir drėgmės paviršius. Užterštas paviršius plaunamas vandeniu, esant galimybei panaudojant aukšto slėgio siurblį. Esant stipriai užterštam paviršiui, galima naudoti cheminius ploviklius, valyti mechaniškai rankiniu būdu naudojant standžių šerių šepetį arba mechaniškai smėliasrautės pagalba. Po šlapio valymo paviršiui leidžiama išdžiūti. Nepašalinus teršalų galima tikėtis problemų – suskilinėjusio ir atšokusio dekoratyvinio tinko. Sausas, pilnai išdžiūvęs armuojančio mišinio paviršius gruntuojams specialiu gruntu su kvarco dalelių užpildu. Tai ženkliai pagerina dekoratyvinio tinko sukibimą su paviršiumi ir išlygina pagrindo spalvą, jei naudojamas tonuojamas gruntas. Gruntavimas atliekamas naudojant ilgo plauko volelį ar teptuką. Gruntui leidžiama džiūti parą laiko, esant 20°C aplinkos temperatūrai ir 65% santykiniam oro drėgniui ir saugant nuo lietaus. Esant žemesnei temperatūrai ar didesniam drėgniui džiūvimo laikas ilgėja. Polimerinis dekoratyvinis tinkas tiekiamas paruoštas naudoti ir jau suteikus norimą spalvą tonuojant specialiais, atmosferos poveikiui atspariais, neorganiniais pigmentais. Prieš darbą ir darbo eigoje tinkas išmaišomas naudojant statybinį maišytuvą. Tinkas paprastai užnešamas ir išlyginamas ant paviršiaus naudojant plačią glaistyklę. Norima paviršiaus tekstūra išgaunama naudojant skirtingų frakcijų (užpildo grūdelių dydis) tinką ir išraižant plastikinės trintuvės pagalba apskritiminiais arba vienakrypčiais judesiais. Tokiu būdu gaunamos populiarios tekstūros, vadinamos „lietutis“, „avinėlis“, „kinivarpa“. Reikia pažymėti, kad vis populiarėjanti tekstūra „samanėlė“ išgaunama naudojant specialiai tam pritaikytą tinką, kuris po užnešimo dažniausiai užtrinamas apskritiminiais judesiais, naudojant metalinę trintuvę. Tinkas užnešamas naudojant metodą „šlapias“ ant „šlapio“, t.y. plotas dengiamas ištisai, neleidžiant išdžiūti užnešto tinko kraštui. Ignoruojant šį metodą, neišvengsite matomų sudūrimo vietų. Jei dekoruojami dideli plotai, daromi sujungimai užklijuojant dažymo juosteles. Išdžiūvus tinkui, sujungimo juostos dažomos atitinkamais – akriliniais ar silikoniniais fasadiniais dažais tokia pačia, kaip dekoratyvinio tinko spalva. Specialiai norint sudaryti kontrastą, juostos dažomos ir kitomis spalvomis. Tinkas paprastai džiūsta ilgiau už gruntą, kartais ir keletą parų. Džiūvimo metu būtina pasirūpinti apsauga nuo lietaus, kad išvengumėte tinko „nuplovimo“. Reikia prisiminti, kad dirbti su polimeriniais, vandeniu skiedžiamais, produktais negalima esant žemesnei, kaip +8°C ir aukštesnei, kaip +25°C paviršiaus ir aplinkos temperatūrai, saulėkaitoje ar esant stipriam vėjui.

Sausų mišinių pagrindu pagaminti glaistai, kuriuose kaip rišikliai naudojami cementas ar gipsas, pradeda kietėti dėl cheminės reakcijos, kuri prasideda, kai į mišinį įmaišoma vandens. Polimerų, kaip rišiklių, pagrindu pagaminti apdailiniai produktai, išdžiūsta ir įgauna tvirtumą išgaravus jų sudėtyje esančiam vandeniui. Paprastai laikoma, kad 1 mm storio glaisto sluoksnis pilnai išdžiūsta per 24 val. esant 20°C laipsnių temperatūrai ir 65% santykiniam oro drėgniui. Praktikoje aplinkos sąlygos dažniausiai būna kitokios ir džiūvimas gali būti tiek lėtesnis, tiek ženkliai spartesnis. Reikia pažymėti, kad dauguma statybinių produktų įgauna galutinį tvirtumą ir išlaiko projektines apkrovas po 28 parų.

Šiuo metu kalbant apie apdailos produktus, t. y. glaistus bei dažus, reikia žinoti, kad terminas „lateksas" šių produktų kontekste paprastai reiškia vandeninę dispersiją, o ne kaučiukmedžio sultis (lateksas - tai tik istoriškai paremtas pavadinimas, nes kaučiukmedžio sultys buvovadinamos lateksu) ir šios vandeninės dispersijos yra gaunamos atliekant emulsinę polimerizaciją. Todėl rinkoje esančius šiuolaikinius glaistus ir dažus, kurių sudėtyje, kaip rišiklis naudojama polimerinė dispersija, galima vadinti tiek polimeriniais, tiek akriliniais, tiek ir lateksiniais, kas dažnai vartojama konkrečių gaminių pavadinimuose marketingo tikslais. I. Kriščiūno firmos „Igis" gaminamiems dažams bei glaistams, kaip rišiklis naudojama įvairių tipų polimerinė dispersija. Tai suteikia šiems gaminiams tokias savybes, kaip ekologiškumas (nenaudojami lakūs organiniai tirpikliai), silpnas kvapas, nedegumas, aukštesnės dangos eksploatacinės savybės - didesnis atsparumas valymui, komfortiškesnės sąlygos patalpoje dėl gero vandens garų pralaidumo per dangą, mažesnis dangos polinkis lupimuisi veikiant vandeniui ir kt. Kai kurie glaistai (MIKROSFERA, MAKROSFERA) pasižymi išskirtinėmis savybėmis - 1,5 karto lengvesni už klasikinius glaistus, lengviau užnešami ir šveičiami, mažiau išsiskiria dulkių šveitimo metu, vienu kartu galima užnešti net 1 cm sluoksnį, kuris mažai „susėda" ir neskylinėja, pritaikyti mechanizuotam užnešimui - purškimui.

Mineralinio tinko rišiklis yra cementas. Mineralinis tinkas gerai įgeria vandenį, bet gerai praleidžia vandens garus. Dekoratyvinis tinkas akrilinės dispersijos pagrindu mažiau įgeria vandens, bet blogiau praleidžia vandens garus. Dekoratyviniai tinkai silikoninės dervos pagrindu labai mažai įgeria vandens ir labai gerai praleidžia vandens garus. Siūlome naudoti dekoratyvinį tinką silikoninės dervos pagrindu, nes Lietuvoje vyrauja drėgni, lietingi orai.