Klijuotų rąstų namai ir jų savybės

Šiandien turbūt niekas neabejoja medinio namo privalumais. Tai, kad namas yra iš natūralios statybinės medžiagos - medienos, užtikrina ekologiškai švarų būstą ir komfortą, kuris susidaro dėl natūralios oro cirkuliacijos per medines namo sienas. Tokiame name gyveni tarsi „natūraliame kondicionieriuje“. Be to, medinis namas gerai dera natūralioje aplinkoje, tarsi įsilieja į vietos kraštovaizdį. Tačiau ne visiems žmonėms patinka, kad medinis namas plyšinėja, traukiasi ir sėda. Medinių namų specialistai įvairiais būdais bando išspręsti šias medžio konstrukcijų problemas. Tam, kad daugiau sužinotume, kodėl vyksta šie procesai, reikia labiau įsigilinti į medienos sandarą ir jos anatomiją. Medienos pluoštas sudarytas tarsi iš daugelio mažyčių „šiaudelių“, išdėstytų išilgai kamieno. Tie „šiaudeliai“, nukirtus medį būna pilni vandens. Šviežiai nukirsto medžio drėgmė siekia apie 40 %. Ši perteklinė drėgmė ir sukelia visas problemas, nes laikui bėgant ji garuoja, o sienelės traukiasi. Dėl to atsiranda dideli vidiniai įtempimai, kurie ir suplėšo medį. Taigi, išdžiovinus rąstą galima sumažinti įtempimus, dėl ko išvengiama trūkinėjimų ir medžio kraipymosi. Tobulėjant medžio apdirbimo technologijoms, atsirado dar viena medinio namo rūšis - klijuotų rąstų namai.

Klijuoti rąstai medinių namų gamyboje pradėti naudoti maždaug prieš 50 metų ir tapo labai populiarūs visoje Europoje. Klijuoti rąstai neturi masyviems ir vientisiems rąstams charakteringų trūkumų: jie taip neplyšinėja, nesėda, nesikraipo. Klijuotų rąstų gamybai dažniausiai yra naudojama eglės arba pušies, kartais maumedžio arba kedro mediena. Klijuotų rąstų technologija nėra sudėtinga. Medžio kamienas supjaustomas išilgai į lentas, taip išardoma medžio kamieną rišanti jėga. Dėl šios priežasties lentas galima išdžiovinti iki 8- 12 % drėgnumo. Vėliau lentos yra atrenkamos, obliuojamos, pašalinami visi medienos defektai. Paruošta mediena klijuojama specialių presų pagalba sertifikuotais klijais, kurie yra tinkami naudoti lauke. Šio technologinio proceso dėka gaunamas sausas klijuotas rąstas su specialiu trapeciniu profiliu. Klijuoto rąsto ilgis gali siekti iki 11 metrų, todėl atsiranda didesnės namo patalpų planavimo galimybės. Trapecinis rąstų sujungimo būdas leidžia atsisakyti izoliacinių medžiagų, nes kampuose rąstai susijungia labai tiksliai ir šiluminė varža dėl to nenukenčia. Tiesa, šiuo metu jau atsiranda naujos technologijos, kurios gali džiovinti ir nepjautus rąstus ar stambius tašus, tačiau kol kas tai labai brangus ir ne visiems įperkamas malonumas. Namai iš klijuotų rąstų yra daromi pramoniniu būdu, naudojant šiuolaikinius įrengimus, automatines džiovyklas, hidraulinius presus. Tokio namo nusėdimas yra apie 1 %. Jis nesideformuoja, neplyšinėja, todėl namo įrengimą galima visiškai užbaigti, nelaukiant metų ar dviejų, kol namas „nusės“. Kadangi klijuoti rąstai supjaunami ir paruošiami gamykloje ypač tiksliai pagal brėžinius, tokį rąstini namą užsakovas gali susimontuoti ir savo jėgomis. Klijuotų rąstų namas - aukštos technologijos gaminys, kuris pagerina visas gerąsias medinio namo savybes: stiprumą, patikimumą, pastatymo greitį, garso, šilumos, izoliacines savybes. Namui iš klijuotų rąstų nereikia papildomos apdailos. Šiuolaikiniai antiseptikai, saugantys medį nuo pelėsių, bakterijų, kenkėjų, puvimo, ultravioletinių spindulių suteikia rąstams norimą atspalvį, todėl kiekvienas rąstinis namas tampa savitas ir nepakartojamas. Labai svarbus klijuoto rąsto, kaip statybinės medžiagos, privalumas – sezoniškumo nebuvimas. Kitų tipų rąstinius namus geriausia statyti šiltesniu metų laiku medieną pjaunant žiemą, o klijuotų rąstų namus galima statyti nepriklausomai nuo sezoniškumo. Būtent dėl šių ir kitų privalumų rąstiniai namai iš klijuoto rąsto labai populiarūs visoje Europoje. Tokio tipo namų sutinkama netgi tose šalyse, kurios neturi medinių namų statybos tradicijų – Japonijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Airijoje, Islandijoje. Manoma, kad klijuotų rąstų namai vis labiau populiarės ir Lietuvoje.