Medinių namų gamintojų asociacija ekspertų komentarai

Apšiltinus rąstinį namą iš vidaus ar išorės, pasiekiama A++ energetinė klasė, tad statyti galite be problemų.
Taip pat galima statyti neapšiltintus rąstinius namus iki 50 kv. m bendro ploto arba kaip vasarnamius. Jiems nėra keliami energetiniai reikalavimai.

Tiesiog apkalkite išsikišusius rąstų galus dekoratyvinėmis lentomis, apsaugančiomis nuo tiesioginio saulės ir kritulių poveikio.

Išpjauti viengubo pjovimo 20 cm storio rąstai. Namą ruošiuosi statyti po 5-7 metų. Rąstai pušies. Kaip natūraliai juos išdžiovinti, apsaugoti nuo melinijimo, kenkėjų ir atmosferos poveikio? Ar užtenka uždengti tik iš viršaus, ar dengti ir šonus kokia nors plėvele? Ar įmanoma per tokį laiką išsaugoti natūralia medienos spalva?
Skelbti atsakymą

Tai priklauso nuo namo aukščio, kuo aukštesnis namas, tuo ji sėda daugiau. Paparastai namas su mansarda pastatytas tik iš labai drėgnų rąstų gali sėsti ir daugiau nei 15 cm. Iš sausų, gerai išdžiovintų rąstų, namas sėda mažiau.

Šiltinant pamatus iš išorės ir klijuojant polisterolį darbų eiga turėtų būti sekanti:- Tepama hidroizoliacija- Klijuojamas polistirolas- Tvirtinama drenažinė danga

Vienareikšmiškai reikia statyti iš sausų rąstų. Mediena turi savybę džiūti, kol pasiekia drėgmės pusiausvyra, t.y. deformuojasi, traukiasi, sukasi ir t. t. 1. Jeigu Jūs statote namą iš nedžiovintų - drėgnų rąstų - Jūs juos sukertate, iš jų surenčiate namą ir tada jie pradeda džiūdami skilinėti ir deformuotis. Neišvengiamai kažkur atsiras plyšys, nesandarumas ir pan. 2. Jei Jūs statote iš džiovintų rąstų, t. y. jie jau sudžiuvo, suskilo, įgavo kažkiek stabilesnę forma ir visa tai vyko ne pastatytame name, o dar prieš statant. Rezultatas - pastatytame name rąstų deformacijos bus kelis kartus mažesnės. Yra dar vienas aspektas, tai džiovinimo kokybė. Dažnai gamintojai sako, kad rąstai džiovinti, nes „kirsti žiemą ir pusę metų pragulėjo lauke". Tokių rąstų negalima laikyti sausais. Rąstai natūraliomis sąlygomis išdžiūsta per 2,5 - 3 metus.

Džiūstant medienai, rąstai keičia savo formą (deformuojasi). Tik ką suręstame name, pagal Rąstinių namų gamybos standartų reikalavimus, plyšių neturėtų būti. Plyšiai gali atsirasti, tik vėliau džiūstant rąstams. Todėl, gamintojas Jums sako netiesą, plyšiai tikrai nesumažės. Tokia „versija“ yra labai populiari tarp nekvalifikuotų gamintojų. Jeigu buvo statoma iš nedžiovintos medienos, plyšiai turi tendenciją tik didėti.

Mediniai namai t.y. bendrinis pavadinimas. Galime iškirti kelis medinių namų tipus.
Rąstiniai namai statomi iš rąstų, kurie gali būti apdirbti mašininiu būdu - tekinti arba frezuoti, taip apdirbti rankomis ir gali būti rąstiniai namai gaminami iš klijuoto tašo. Rąstinių namų sienos (rąsto) storis, jei jie skirti nuolatiniam gyvenimui turi būti nuo 20 cm.
Mediniai nameliai, dar vadinami sodo nameliais statomi iš medinių tašų (grubiai tariant lentų). Medinių tašų storis svyruoja nuo 25 iki 100 mm.
Gali būti dar viena medinių namų rūšis skydiniai ir karkasiniai namai. Jų karkasas daromas medinis, iš medinių tašų, tuščios ertmės pripildomos izolacine medžiaga, padaroma vidaus ir išorės apdaila.

Pagal STR reikalavimus gyvenamojo namo sienos varža turi būti ne mažesnė kaip 5. Jūsų planuojamo statyti rastinio namo sienos varža iš 15 cm storio rąstų gali būti apie 1,5. Tokia varža yra nepakankama ir namą priduoti bus sudėtinga. Galimos dvi išeitys: 1. Rąsinį namą jį šiltinti iš vidaus, dėl to iš dalies prarandamos rąstinių namų savybės, 2. Rąstinį namą registruoti kaip vasarnamį - tuomet nėra tokių reikalavimų sienos varžai.

Parastai rąstiniai namai statomi iš džiovintų rąstų, tada būna mažesnės rąstų deformacijos ir plyšių atsiradimai. Rąstiniams namams rekomenduojami sunkūs stogai, pvz. čerpės, kad sienos turėtų apkrovą ir mažiau judėtų. Jūsų atveju manau lieka vienas būdas, t. y. plyšių kamšymas.

Techniškai skaičiuojant 22 cm storio rąstinio namo sienos varža yra 2. Tai neatitinka STR reikalavimų taikomų gyvenamiesiems namams, todėl namą reikėtų papildomai šiltinti. Išimtys taikomos vasarnamiams, kuriuose negyvenama ištisus metus ir namams iki 80 m2, juos galima statyti be papildomo apšiltinimo.
Jūsų sunaudotą energijos kiekį namo šildymui lemia ne tik rąstų storis, bet ir sienų sandarumas. Dažnai pasitaiko, kad statant nekvalifikuotiems statybininkams (ypač statant iš drėgnų rąstų) rąstams išdžiuvus ir namui susėdus tarp rąstų atsiveria 1-2 cm plyšiai. Tokiu atveju tikėtis, kad namo šildymo išlaidos bus mažos, neverta.

Statant pirtį ar rąstinį namą svarbu apatinį rąstą apsaugoti nuo drėgmės. Dėl šios priežasties tarp apatinio rąsto ir pamato turi būti padėta hidroizoliacinė medžaga, pvz. ruberoidas. Rąstiniuose namuose dažniausiai pradeda pūti apatinis rąstas.
Taip pat svarbų neleisti lietaus vandeniui patekti tarp pamato ir rąsto. Lietaus vanduo tekėdamas siena žemyn turi lašėti ant žemės ir nepakliūti tarp pamato ir rąsto. Jei ten kaupsis vanduo apatinis rąstas supus daug greičiau.
Lino pluoštas dedamas tarp rąstų.

Skydiniai ir karkasiniai namai skiriasi statybos būdu. Skydiniai namai surenkami iš gamykloje pagamintų skydų. Gamykloje pagaminami skydai iš vidaus yra apšiltinti, juose jau gali būti sumontuota elektros instaliacija langai ir durys. Atvežus į statybos aikštelę skydai yra surenkami, uždedamas stogasKarkasiniai namai statomi iš karto statybos aikšteleje. Pradžioje iš medinių tašų padaromas namo karkasas, tada jis apšiltinamas, daroma vidaus ir išorės apdaila.

Žmonės rąstiniuose namuose gyvena ir atšiauraus klimato sąlygomis, pvz. Sibire, kai lauko temperatūra žiemos metu siekia - 40-50 laipsnių C ir nesušala. Medis, kaip medžiaga yra visada šilta, skirtingai nei metalas ar plyta, todėl žiemą prisilietus prie medžio jūs nepajusite šalčio. Be to mediena turi geras akumuliacines savybės, žiemą gali sukaupti didelį kiekį saulės energijos ir atiduoti ją į patalpą. Todėl rąstinio namo sienų varža nepasiuoda paprastiems techniniams skaičiavimams. Ekspermentiniu būdu nustatyta, kad r rąstinai namai žiemą sunaudoja mažiau šilumos energijos, nei turėtų pagal paskaičiavimus remiantis medienos varža.
Nepaisant to Medinių namų gamintojų asociacija ir rąstinių namų gamintojai inicijavo rąstinės sienos šiluminės varžos matavimo tyrimą. Tyrimą atliko KTU Architektūros ir Statybos instituto, Statybinės šiluminės fizikos laboratorija. Buvo matuojama rąstinės sienos fragmento varža. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 200 mm storio rąstinės sienos šiluminė varža yra 1,87 kv. mK/W.

Rąstiniame name sienos sėda, todėl tvirtinant langus, lango angos šonuose padaromi vertikalūs grioveliai, į kuriuos įstatomi statramsčiai. Prie šių statramsčių ir tvirtinamas lango rėmas (dėžė). Svarbu, kad dežės plotis būtų šiek tiek didesnis, nei sienos storis. Pavyzdžiui, jei sienos storis 20 cm, tai lango rėmo (dėžes) plotis turi būti 21-22 cm.
Jeigu nusipirksite langus su standartiniais rėmais (10-12 cm), jums reikės ieškoti, kas pagamins lango rėmus (dėžę), kurie bus tvirtinami prie statramsčių ir į kurią bus statomi langai, todėl greičiausiai langų ir lango rėmo spalva nesutaps.
Todėl renkantis langus rąstiniam namui gamintoją rekomenduojame paieškoti įmonės, kuri yra gaminusi langus rąstiniam namui ir žino kaip jie tvirtinami. Tas pats ir su durimis.

Rąstiniai namai restauruojami dviem būdais: keičiant sienojus naujais (su domkratais pakeliant rąstinį namą ir pakeičiant sienojus naujais) arba išpjaunama pažeista sienojaus dalis ir įklijuojama nauja mediena. Sienojaus pakeitimui turite įdėmiai apžiurėti rąstus. Jei apatinis rąstinio namo vainikas, yra birus sakykim kaip miltai, tuos rąstus rekomenduoju keisti. Dažniausiai būna keičiami apatinis vainikas, rąstai po langais ir viršutinis vainikas. Taip pat visus rąstus kas kelis metus reikia impregnuoti.

Lietuvoje yra apie 100 rąstinių namų gamintojų pradedant patentininkais ir baigiant didelėmis įmonėmis dirbančiomis eksportui.
Todėl labai svarbu rasti patikimą gamintoją, kad paskui nekiltų problemų dėl namo kokybės. Pagal Lietuvos teisės aktus rąstinių namų gali statyti bet kas ir bet kaip. Rąstiniam namui galioja tokie patys reikalavimai ir garantijos kaip ir bet kuriam kitam namui. Todėl, labai dažnai susiduriame su problema kai nekokybiškai pastatęs namą gamintojas klientui įrodinėja, kad "rąstiniame name taip viskas ir turi būti" arba "sėdant namui plyšiai susitrauks". Praktikoje labai dažnai tenka susidurti su atvejais, kai tarp gamintojo ir kliento sudaryta sutartis yra vieno puslapio apimties ir kurioje nėra nei žodžio apie rąstinių namų kokybinius reikalavimus. O kartais sudaromos tokios "sutartys" pagal kurias gamintojas tik parduoda rąstų komplektą klientui, o surinkimo darbus atlieka nežinia kas. Tada kilus teisminiam ginčui bandoma įrodinėti, kad gamintojas tik pardavė rąstus, bet pats nestatė ir pretenzijas dėl broko reikia pateikti statytojams. Renkantis gamintoją mes rekomenduojame: 1. Pabendrauti su tais žmonėmis, kam gamintojas jau yra pastatęs rąstinius namus. Nepatingėti nuvykti į vietą ir apžiūrėti kaip pastatytas namas. Paprastai brokas išlenda po metų nuo namo pastatymo, kai namas susėda. 2. Atidžiai sudarinėti sutartis. Į surtartis turi būti įtraukti ne tik gamintojui palankūs punktai dėl atsiskaitymo ir mokėjimo terminų, bet ir statomo namo kokybiniai reikalavimai, t.y. medienos kokybė, jos dėgnumas, suleidimo tikslumai, nuokrypiai ir t.t. Asociacijos parengtame standarte „Rąstiniai pastatai. Gamyba ir statyba“ yra 8 lapai tokių reikalavimų. 3. Prieš pasirašant darbų priėmimo - atlikimo aktus ir sumokant pinigus įsitikinti, kad namas pastatytas gerai. Esant reikalui arba nesutarimams su gamintojais mes galime atvyti į vietą, atlikti ekspertizę ir įvertinti kaip pastatytas rąstinis namas.

Rąstams džiūstant ir skylant keičiasi jų geometrinė forma. Jeigu rąstinis namas pastatytas nekokybiškai, tai tarp rąstų gali atsirasti plyšiai, kurie sumažina sienos sandarumą ir dėl to bus patiriami šiluminiai nuostoliai.
Tokiu problemų nebūtų jei statybos metu rąstai būtų tinkamai sujungiami vienas su kitu kaiščiais. Statant namą iš džiovintų rąstų plyšių atsiradimo tikimybė taip pat stipriai sumažėja.

Rąstiniam namui galioja tokie patys STR reikalavimai, dėl sienų šiluminės varžos, kaip ir paprastam namui. Jeigu rąstinio namo siena yra sandari (be plyšių tarp rąstų), tai 20 cm storio rąstinio namo sienos varža yra 1,87. Tai neatitinka STR reikalavimų gyvenamajam namui, todėl ją papildomai reikėtų šiltinti. Tačiau vasarnamiams ir namams iki 80 kv.m. ploto šie reikalavimai sienos varžai yra netaikomi ir tokius rąstinius namus galima statyti jų nešiltinant.