Rąstinio namo perdanga

Pagrindinė perdangos paskirtis yra tvirtai laikyti aukščiau esančio gyvenamojo ploto dinaminę ir statinę apkrovą. Dinaminė apkrova - tai dažnai kintanti apkrova, susidariusi dėl mūsų gyvenamosios veiklos. Geriausiu jos pavyzdžiu galėtų būti vonia - prileidus vandens, apkrova perdangai smarkiai padidėja. Prie dinaminės apkrovos galime priskirti ir mūsų pačių svorį vaikščiojant perdanga. Tai bene dažniausias būdas tikrinant perdangos stabilumą. Jei šokinėdami nejaučiame perdangos vibracijos - galime spręsti, kad perdanga stabili.

Rąstiniame name perdangos montuojamos dažniausiai iš medinių sijų. Priešingai nei sienojams, čia jau geriau naudoti eglę. Dėl skirtingos pušies ir eglės struktūros pastaroji turi savybę atsitiesti sumažėjus apkrovai. Bet jei truputį padidinsime sijų dimensijas - tiks ir pušis. Dažniausiai sijos daromos iš natūralaus masyvo, t. y. neklijuotos. Į ką reikia atkreipti dėmesį įrengiant perdangą:
- Sijoms parinkti ypač kokybišką medį;
- Jei norite, kad perdanga būtų stabili, svarbu apskaičiuoti sijų dimensijas ir tankumą priklausomai nuo apkrovų ir atstumo tarp sijų atramos ašių;
- Tais atvejais kai perdangos sija dedama virš lango angos, tarp sijos ir lango angos turi likti pakankamas rąstų skaičius, kad nuo apkrovos rąstai neišlinktų;
- Pavojinga remti perdangą į sieną, kuri neturi apkrovos;
- Įrengiant perdangą reikia atkreipti dėmesį, kurioje vietoje bus laiptai ir kaminas, kad vėliau perdangos sijos netrukdytų jų įrengti.

Perdangos stabilumas

Stabilumą galime pasiekti teisingai parinkdami laikančiąsias konstrukcijas - balkių tipą ir matmenis. Svarbiausias faktorius, apskaičiuojant įprastą dinaminę apkrovą, yra atstumas tarp balkių atramos ašių. Pagal šį atstumą galima apskaičiuoti, kokių matmenų turi būti balkiai juos sudedant tam tikru tankumu. Neturėdami šių žinių meistrai pridaro nemažai klaidų, kurios daro neigiamą poveikį medinių namų įvaizdžiui. Dažnai balkių matmenys parenkami per maži arba jie išdėstomi per retai. Dažniausiai atramas balkiams atstoja namo pertvaros ar sienos. Projektuojant namą stumdyti vidaus ar išorines sienas pagal atramos ašių reikalavimus nėra būtina. Atstumus tarp atramos ašių galime sumažinti įterpdami taip vadinamas kapitalines sijas. Šių sijų matmenis apskaičiuoti daug sudėtingiau ir tai reikalauja itin profesionalių žinių. Montuojant perdangą svarbu atkreipti dėmesį kaip ateityje „elgsis" atramos ašys viena kitos atžvilgiu.

Ašis a yra spaudžiama ne tik perdangos, bet ir stogo. Dėl šios priežasties rąstų susėdimas ašyje a bus didesnis nei ašyje b. Šio skirtumo rezultatas - vėliau pastebėtas perdangos horizontalumo nuokrypis. Tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių, parodantis, kad reikia įvertinti priešpriešinių laikančiųjų ašių savybes ir kuo tolygiau paskirstyti stogo apkrovas sienoms. Ypač svarbu tai numatyti, jei laikančiosios ašys yra iš skirtingų konstrukcijų, pvz., plytos viename gale, rąstai - kitame.

Perdangos garso izoliacija

Kitas svarbus klausimas įrengiant perdangą - kaip padaryti gerą garso izoliaciją? Iš karto reikia išskirti skirtingus izoliacijos aspektus - tai garso ir smūgio izoliacija. Garso izoliaciją sukuria sandariai sumontuota ištisinė kieta danga (pvz., antro aukšto grindys) bei po ja sudėtas šiluminės izoliacijos sluoksnis. Jei pirmo aukšto luboms po perdanga papildomai yra tvirtinamos gipso plokštės - tai duoda dar didesnį garso izoliacijos efektą. Montuojant anksčiau minimas medžiagas svarbu, kad jos kuo sandariau prisispaustų perdangos pakraščiuose prie pertvarų ar sienų. Tvarkingai sumontavus perdangą garso izoliacijos požiūriu ji nenusileis standartinėms betono perdangoms. Kalbant apie smūgio garso izoliaciją, vibracijas sukelia konstrukciją veikiantys smūgiai. Nors virpesių sužadinimo metodai iš esmės yra skirtingi, tačiau konstrukcijos reakcija yra panaši. Smūgio veikiamai konstrukcijai galioja šie dėsningumai:
- Sunki konstrukcija, veikiama smūgio jėgos, vibruoja mažiau nei lengva.
- Kuo standesnis ryšys tarp priešpriešinių perdangos plokštumų (II a. grindų ir I a. lubų), tuo geriau sklinda smūgio banga.

Sunkinti medines konstrukcijas (užpilant ant ištisinio pagrindo papildomą sluoksnį betono mišinio) nėra labai efektyvus būdas. Atskirdami standžią jungtį tarp priešpriešinių perdangos plokštumų pasieksite gerokai didesnį efektą. Tai taip vadinamas „plūdriųjų grindų" principas. Įrengiant plūdriąsias grindis jas reikia montuoti atidžiai ir laikytis pagrindinio principo - pvz., grindų danga turi būti visiškai atskirta nuo kitų pastato konstrukcijų smūgį izoliuojančiomis medžiagomis.