Termoizoliacinių medžiagų varža ir šilumos laidumo koeficientas

Tiek statybininkai, tiek statybų užsakovai labai dažnai diskusijose teigia: “Į lauko atitvaras sudėtas 15 cm termoizoliacinės medžiagos sluoksnis, kaip ir reikalauja projektas”, ar “sienų šiluminė varža yra pakankama, nes jose yra 12 cm akmens vatos plokščių sluoksnis”. Pirmieji kartais pamiršta, o antrieji dažnai nelabai ir žino, kad sudėto į sienas termoizoliacinio sluoksnio šiluminė varža priklauso ne tik nuo jo storio, bet ir nuo termoizoliacinės medžiagos efektyvumo.

Pastarasis dabartiniu metu vertinamas ir išreiškiamas atitinkamos termoizoliacinės medžiagos šilumos laidumo klase. Termoizoliacinio gaminio šilumos laidumo klasę būtina apskaičiuoti konkrečių gamintojų konkretiems gaminiams, nes net to paties gamintojo to paties gaminio šilumos laidumo klasė gali pasikeisti dėl žaliavų savybių pokyčių, pakoregavus gamybos technologinius parametrus ir kitų priežasčių. Šilumą izoliuojančios medžiagos tobulinamos labai sparčiai, todėl bet koks fiksuotų klasių nustatymas pagal medžiagų rūšis sustabdytų technologijų tobulinimą ir naujų medžiagų kūrimą. Šilumos laidumo klasės nustatomos bei pateikiamos gaminių etiketėse ir daugelyje Europos Sąjungos šalių.
Kiekvienas gamintojas nurodo savo termoizoliacinio gaminio šilumos laidumo koeficiento deklaruojamąją vertę. Pastaroji gaunama prie laboratorijoje išmatuotos vidutinėje 10°C temperatūroje (ar perskaičiuotos iš 25°C temperatūros) laboratorinės šilumos laidumo koeficiento vertės pridėjus pataisas dėl laboratorinės vertės nuokrypio (gamybos faktorių įtaka produkto savybėms ir kt.), dėl medžiagos higroskopinio drėgnio ir dėl medžiagos senėjimo.
Laboratorinė šilumos laidumo koeficiento vertė gaunama atlikus bent 4 gaminio imčių šilumos laidumo matavimus. Pirmosios pataisos įtaka mažėja atliekant daugiau matavimų, tačiau ji gali ženkliai padidėti kai gaminio, kurio šilumos laidumas proporcingas tankiui (pvz. polistireninio putplasčio plokščių) atskirų imčių tankiai tarpusavyje labai skiriasi. Pataisa dėl higroskopinio medžiagos drėgnio aktuali tik akytiesiems betonams, šiek tiek mažiau – ekovatai ir medžio plaušo plokštėms. Pataisa dėl medžiagos senėjimo, kol nėra atitinkamų normatyvų, kol kas priimama lygia 0.
Gautoji šilumos laidumo deklaruojamoji vertė apvalinama pagal nustatytas taisykles. Pagal suapvalintąją vertę nustatoma gaminio šilumos laidumo klasė, parenkant nepalankesnę (didesnę) nurodytą klasę.
Akivaizdu, kad statybos užsakovas turi pastoviai domėtis kokios šilumos laidumo klasės izoliacinės medžiagos numatytos projekte, ir kokios klasės medžiagos montuojamos į namo konstrukcijas. Užbaigus statybą klaidas taisyti bus vėlu, sunku bus ir jas įrodyti, nes tikslūs natūriniai apšiltinimo efektyvumo tyrimai yra sudėtingi ir šiandien dar neįteisinti.