Paroc, UAB ekspertų komentarai

Garo izoliacija yra būtina.

Iš vidaus šiltinimas turėtų būti vykdomas taip:
Gipso kartono plokštė,
Vandens garus ir orą izoliuojantis sluoksnis (iš 200 mikronų polietileno plėvelės)- būtina užsandarinti plėvelės sujungimo siūles, ten kur liečiasi su perdanga irgi užsandarinkite. Šis sluoksnis turi būti vientisas ir sandarus.
Šilumos izoliacija
Orą izoliuojantis sluoksnis iš difuzinės plėvelės (jį reikia dėti tik tada kai izoliacijos storis didesnis nei 75 mm). Jei storis mažesnis, šį sluoksnį praleiskite.
Rąstas

Jokių vėdinamų oro tarpų nereikia. Jei planuojate, kad iš vidaus apšiltintoje sienoje bus įrengiami el. jungtukai ar kiti elementai, kertantys vandens garų izoliacijos sluoksnį, tada jiems įrengti būtina naudoti specialius lizdus, kad nebūtų pažeidžiamas šio sluoksnio sandarumas. Geriau visus tokius elementus įrengti vidinėse sienose, skiriančias vidaus patalpas.

Medinių karkasinių pastatų šiltinimui yra skirtos Paroc eXtra plokštės, kurių plotis yra 565 mm. Naudojant jas karkase kurio žingsnis 600, o statramsčio plotis 50 mm vata apsispaudžia, nes ji yra 15 mm platesnė nei pats karkasas. Dėka trinties jėgų ji laikosi karkase ir jį pilnai užpildo.

Kietą vatą įdėti taip, kad ji gerai priglustų prie karkaso elementų yra pakankamai sudėtinga. Jei sugebėsite ją įsprausti į karkasą taip kad laikytųsi ir nebūtų plyšių- galima naudoti ir kietą vatą.

Mineralinė vata yra laidi vandens garams. Todėl, siūlyčiau apsvarstyti galimybę visą pastatą apšiltinti akmens vata. Jei vis vien liksite prie savo nuomonės, reikėtų įvertinti konstrukciją ir tą sprendinį kuris buvo sumontuotas anksčiau bei pamatyti naują sprendinį, kurį planuojate įgyvendinti dabar.

Mūro sienoms geriausiai tinka mineralinės vatos šiltinimo medžiagos. Akmens vata ir plytos ar blokeliai yra neorganinės kilmės medžiagos, papildančios viena kitą. Keramikos, silikato, akyto betono, keramzitbetonio plytų ar blokelių mūras yra neorganinės kilmės medžiaga, gaminama iš gamtoje natūraliai randamų žaliavų: molio, kalkių, smėlio ir vandens. PAROC akmens vata yra gaminama iš vulkaninės kilmės uolienų: bazalto, gabro, olivino ir dolomito. Tad šios medžiagos puikiai papildo viena kitą. Nedegi mūro siena ir nedegi akmens vatos plokštė tai dvi svarbiausios sienos dalys. Jos dažniausiai yra mažai matomos ar iš viso nematomos, tačiau jų teikiama nauda juntama visą pastato gyvavimo laiką.
Medžiagos degumo savybės priklauso nuo žaliavos, iš kurios gaminama medžiaga. Kaip jau minėta aukščiau, keramikos, silikato, akyto betono ar keramzitbetonio mūro sienos yra iš nedegių plytų ar blokelių, tad jos yra nedegios ir atitinka A1 degumo klasę. Kai sienos apšiltinamos degiomis medžiagomis, jos yra klasifikuojamos kaip B s-1 d0 ar net žemesne gaisrine klase. Todėl norint, kad ir apšiltinta mūro siena atitiktų saugiausią ugnies požiūriu A1 klasę- reikia rinktis nedegią šilumos izoliaciją bei nedegias sienos apdailos medžiagas.
Statybos metu dėl technologinių procesų ir dėl gamtinių sąlygų mūro sienoje susikaupia nemažai drėgmės. Sieną apšiltinus vandens garams laidžiomis medžiagomis, per pirmąjį šildymo sezoną ji išdžiūsta. Jei termoizoliacinė medžiaga yra mažai laidi vandens garams, tai tam tikromis sąlygomis iš patalpų pro sieną migruojanti drėgmė gali kauptis prieš termoizoliacinę medžiagą esančiame sienos sluoksnyje. Dėl to pablogėja sienos šilumos izoliacijos savybės, sumažėja kai kurių sienos medžiagų stipris, didėja deformacijos. Visa tai kenkia pastato konstrukcijoms, sumažėja jų ilgaamžiškumas.
Akmens vatos gaminiai gerai praleidžia vandens garus. Tai reiškia, kad sienų apšiltinimo ar pastatų eksploatavimo metu į akmens vatą patekusi drėgmė laisvai juda į išorę ir pasišalina per sienos apdailą arba vėdinamą oro tarpą, tad sienos bus sausos ir šiltos. Žmonės tai vadina „kvėpuojančiomis“ sienomis. Vandens garų judėjimas nekeičia akmens vatos šiluminių ir eksploatacinių savybių. Tai labai svarbu užtikrinant pastato konstrukcijų ilgaamžiškumą ir geresnes patalpų mikroklimato sąlygas.
Individualių namų sienų šiltinimui Lietuvoje plačiai paplitusi tinkuojama sistema, kai prie mūro sienos yra klijuojama šilumos izoliacija ant kurios yra įrengiama tinko apdaila. Tokioje sistemoje šilumos izoliacijos matmenų stabilumas tampa ypač svarbus. Pastato sienos vasaros metu nuo saulės įkaista iki 70 °C ir daugiau. Jei šilumos izoliacija deformuojasi dėl temperatūros pokyčių – tai tinko apdailos sluoksnis gauna papildomus įtempimus ir laikui bėgant jame gali atsirasti plyšiai, į kuriuos gali patekti vanduo. Per keletą tokių atšalimo-atšilimo ciklų (žiema-vasara) tinko sluoksnis suaižės, per atsiradusius plyšius tarp šilumos izoliacijos plokščių padidės šilumos nuostoliai. PAROC akmens vatos plokštės yra stabilių matmenų, o veikiant temperatūrai, nesideformuoja ir išlaiko savo formą. Ši išskirtinė akmens vatos gaminių savybė leidžia pasirinkti ir tamsių spalvų tinko apdailą. Pastato eksploatacijos metu dėl temperatūros pokyčių tarp šilumos izoliacijos plokščių neatsiras plyšių, tinko sluoksnis išlaikys pradinę būklę.
Tinkuojamų sienų šilumos izoliacijai rekomenduojama naudoti vertikaliai orientuoto plaušo plokštes. Jų storis gali būti iki 450 mm, tad jos puikiai tinka ne tik B, bet ir A ar aukštesnės klasės pasatų sienų šiltinimui.
Vertikaliai orientuoto plaušo plokštės yra klijuojamos visa plokštuma prie šiltinamo paviršiaus. Tai pagerina sienos sandarumą ir užtikrina termoizoliacinio sluoksnio ir sienos vientisumą. Be to jų nereikia mechaniškai tvirtinti, o tai leidžia sumažinti darbų trukmę, darbo sąnaudas bei kainą.

Vatai tai nepakenks, jos šiluminės savybės atsistatys, kai tik medžiaga pasieks savo orasausę būklę. Čia jums reikėtų labiau pagalvoti apie medieną (gegnes) ir apie apdailinį sluoksnį, jei tokį bandysite dabar įrengti, pilnai nepasišalinus statybinei drėgmei. Skaičiuojama, kad vidutinio dydžio gyvenamajame name gali būti iki 2 tonų statybinės drėgmės dėl vykusių visų šlapių procesų pastato viduje.

Pirmiausiai pradėkime nuo to, kad akmens vata yra viena iš mineralinių vatų rūšių, nes ji gaminama iš mineralinės kilmės medžiagų: kelių skirtingų išlydytų ir išplaušintų akmenų tipų. Jei jūsų palėpės perdangos spaliai yra sausi ir nesuplėkę, tuomet galite juos palikti ir ant viršaus kloti akmens vatos plokštes, pvz. PAROC eXtra: nuo 200 iki 400 mm storio ir, mažinant judančio oro įtaką šilumos izoliacijos sluoksniui, įrenkite apsaugos nuo vėjo sluoksnį iš tam skirtų apsaugos nuo vėjo plokščių (pvz. PAROC WAS 50) arba difuzinės plėvelės.

Pagrindinė taisyklė šiltinant stogą yra ta, kad šiltinamojo sluoksnio plokštumos arba tūriai turi sutapti su šildomų patalpų atitvarų plokštumomis ir tūriais: vadinasi, jei norite geriau ir papildomai apšiltinti perdangą, o palėpė yra nešildoma, tuomet ir turite šiltinti papildomai perdangą, o ne stogo gegnes. Visi mūsų brėžiniai yra nuorodoje: http://img.materialbank.net/NiboWEB/paroc/showCartPublicContent.do?uuid=4693729&random=205553&lang=lt

Spalva tikrai neturi įtakos garų plėvelės funkcionalumui, todėl galite rinktis bet kurią iš išvardintų spalvų, tik atkreipkite dėmesį, kad plėvelės Sd būtų ne mažesnis kaip 20 (vandens garų varžai lygiaverčio oro sluoksnio storis, matuojamas metrais. Kad pakomentuoti sienos konstruktyvą, reikėtų pamatyti tokios konstrukcijos grafinį sprendinį (brėžinį).

Dėl konstrukcijų projektavimo Jums reikėtų kreiptis į atestuotus projektuotojus, kurie ir paruoš techninius tokių konstrukcijų šiltinimo sprendinius. Čia tik galima bendrais bruožais pastebėti, kad šiltinimui turėtų būti parenkamos vėdinamos viso konteinerio metalinio kevalo konstrukcijos, kurios būtų šiltinamos iš išorės. Sienų šiltinimo sluoksnį sudarytų pagrindinis PAROC Extra sluoksnis su PAROC Cortex apsaugos nuo vėjo sluoksniu. Stogo konstrukcijai galėtų būti naudojami PAROC ROL 30 + PAROC ROB 80 gaminiai.

Klausimas yra gan paprastas ir aiškus: pastato atitvarų šiltinimas turi sutapti su vidaus patalpų šildomu tūriu. Todėl aišku, kad šiuo atveju, esant negyvenamai ir nešildomai palėpei, šiltinti reiktų pačią perdangą. Tam tiktų PAROC eXtra plokštės.

Labai sudėtinga suprasti iš pateikto trumpo aprašymo, apie kokią čia pertvarą eina kalba, jei aprašoma stogo konstrukcija, tačiau galima aptarti pagrindinį principą: visos pastato apšiltintos atitvaros (stogas, išorės sienos, grindys ant grunto ar virš nešildomo rūsio ir t.t.) turi atitikti pastato šildomą patalpų tūrį ir ribotis būtent tik su šildomomis pastato patalpomis. Jei, kaip supratau, palėpė yra negyvenama ir nešildoma žiemos mėnesiais, o apšiltintas šlaitinis stogas, tuomet iš tokio šilumos izoliacijos sluoksnio bus maža naudos. Turėtų būti apšiltintos perdangos lubos, kurios ir atribos šiltą patalpų tūrį nuo nešildomos palėpės tūrio, nes būtent per šią atitvarą ir vyks didžiausi šiluminiai mainai bei susidarys šilumos nuostoliai.

Sandėliuojant akmens vatos gaminius ar konstrukcijoje atsiradusi drėgmė nedaro ilgalaikės įtakos akmens vatos eksploatacinėms bei izoliacinėms savybėms, išlieka nepakitę matmenys ir šilumos laidumas. Tačiau būtina sudaryti sąlygas atsiradusiai drėgmei pasišalinti. Išdžiuvus akmens vatai, šilumos izoliacija pilnai atliks savo funkciją konstrukcijoje.

Jūs iš principo šiek tiek klaidingai suvokiate liaudišką pasakymą "kvėpuoja". Čia omenyje turima medžiagų savybė geriau ar prasčiau praleisti vandens garus. Todėl, projektuojant statybines konstrukcijas yra svarbu mažiau laidesnes vandens garams medžiagas numatyti iš vidinės konstrukcijos pusės, o labiau laidesnes - iš išorės. Tai užtikrins, kad tas vandens garų kiekis, kuris pateks į konstrukcijos vidų, bus lengvai pašalinamas iš konstrukcijos, taip užtikrinant, kad konstrukcija visuomet išliks kaip įmanoma arčiau savo orasausės būklės ir atliks savo izoliavimo funkciją nepriekaištingai. Ir tai jokiu būdu neturi būti kaip nors lyginama ar maišoma su patalpų oro vėdinimu ar ventiliacija, nes tai - du iš esmės skirtingi dalykai, dažnai suplakami į vieną visumą. Todėl pastatams reikalingas ir geras patalpų oro vėdinimas ar ventiliavimas, bei teisingai suprojektuotos, vandens garų pavidalu patekusią drėgmę sugebančios pašalinti atitvarinės konstrukcijos.

Patarčiau užtikrinti keraminių blokelių vertikalių siūlių sandarumą iš išorinės jų pusės. O sienos konstrukcijai pagrindiniam sluoksniui naudojama vata PAROC eXtra, o vėjo izoliacijai PAROC WAS 35t, 30 mm storio arba mūsų pats geriausias gaminys PAROC Cortex, kurio net ir siūlės tarpusavyje yra suklijuojamos ir taip užtikrinamas sienos sandarumas nuo skersinės infiltracijos.

Kadangi nėra pilnai aiški sienos konstrukcija, sudėtinga pasiūlyti efektyviausią sprendimą. Iš vidaus Jūs galite šiltinti sienas 5 cm storio universalios mineralinės vatos plokštėmis.

Įmanomas variantas įrengti pakabinamas lubas bei apšiltinti nedegiomis akmens vatos plokštėmis tarp laikančiųjų karkaso elementų.
Kitas būdas, žymiai paprastesnis - naudoti PAROC CGL 20cy plokštes, kurios klijuojasi prie lubų, yra gruntuotos su nusklembtais kampais. Apdailai rekomenduojame jas nupurkšti dažais.

Čia keliami daugiau hipotetiniai klausimai nei tiksliniai dėl konkrečių sprendinių, bet, bet kuriuo atveju, konstrukcijos turi būti suprojektuotos taip, kad konstrukcinės medžiagos liktų orasausėj būklėj. Drėgmė akmens vatai nekenkia, tačiau kenkia kitoms konstukcinėms medžiagoms: medienai, apdailai ir kt. Todėl, jei konstrukcijoje yra pratekėjimų ar nėra užtikrinamas stogo pakankamas vėdinimas, tikslinga, kad tokias vietas Jūs ištaisytumėte ir nelaukdamas pavasario.

Jei fasado šiltinimo darbai bus atliekami naudojant akmens vatos gaminius, tuomet ir siūlės, be abejo, gali būti užsandarinamos, naudojant minkštos akmens vatos gaminius.

Iš kokių šilumos izoliacijos storių suformuosite "sumuštinį" neturi didelės įtakos. Įprastai universali akmens vata yra montuojama tarp medinių statramsčių, o apsaugos nuo vėjo plokštės įrengiamos ant viršaus, taip sumažinant šiluminių tiltelių poveikį. Karkasiniuose namuose labai svarbu užtikrinti pastato sandarumą, dėl to ypatingą dėmesį reikia atkreipti renkantis gaminius skirtus konstrukcijos apsaugai nuo vėjo.

Iš tiek pateiktos informacijos yra sudėtinga spręsti, kokia yra esama grindų konstrukcija, ar ji bus nuardoma, ar daroma kažkas papildomai, todėl geriausia, jei jūs pažiūrtėtumėte koks sprendinys jums yra tinkamiausias grindų konstrukcijų brėžinių skyriuje: http://img.materialbank.net/NiboWEB/paroc/showCartPublicContent.do?uuid=3462757&random=722058&lang=lt

Trumpai reziumuojant galima teigti, kad kaltos ne apšiltintos sienos, o nesutvarkyta ventiliacijos sistema. Pastatui, sudėjus naujus kokybiškus sandarius langus, prieš tai buvusi natūrali vėdinimo sistema tapo neveiksni, nes nebeliko oro pritekėjimo per buvusius nesandarumus ir todėl ši vėdinimo (ventiliacijos) sistema tapo bevertė. Kad išpręsti patalpų pelyjimo bėdą, reikia susitvarkyti vėdinimo sistemos bėdas, t.y. su vėdinimo specialistais nuspręsti, kokiu keliu bus einama: įrengiama mechaninė vėdinimo sistema ar žengiama ne tokiu efektyviu keliu ir įrengiamos orlaidės langų rėmuose ar parenkami kitokie patalpų vėdinimo būdai.

Jei sienos yra iš "sandwich" plokščių, rekomenduojamas ir galimas papildomas sienos šiltinimas būtų iš išorinės pusės, kaip MS 07 brėžinyje( http://img.materialbank.net/NiboWEB/paroc/showCartPublicContent.do?uuid=3462738&random=18786&lang=lt ), bet reiktų inžinieriaus - konstruktoriaus pagalba pasiskaičiuoti tokios konstrukcijos laikančio karkaso ir tvirtinimo elementų kiekį ,būdą ir elementų išdėstymo schemą.
Iš vidinės pusės jūs papildomai galite apšiltinti tik 50mm storio akmens vatos sluoksniu tarp karkaso elementų ant kurių tvirtintusi gipso kartono apdaila. Tarp gipso kartono ir karkaso elementų būtina įrengti ištisinį garams nelaidų sluoksnį (pvz. 200 mikronų storio tarpusavyje sandariai sujungta polietileno plėvelė).

Šlaitinio stogo apšiltinimo detales jūs rasite mūsų kataloge pagal nuorodą: http://img.materialbank.net/NiboWEB/paroc/showCartPublicContent.do?uuid=3462765&random=745647&lang=lt
O sienos konstrukcija nėra aprašyta, todėl siūlau išsirinkti Jums tinkamą: http://img.materialbank.net/NiboWEB/paroc/showCartPublicContent.do?uuid=3462765&random=745647&lang=lt
arba http://img.materialbank.net/NiboWEB/paroc/showCartPublicContent.do?uuid=3462742&random=465089&lang=lt

Kad efektyviai apšiltintumėte buto sienas vis tik patarčiau, kad namo bendrija inicijuotų daugiabučio modernizacijos projektą, nes pats efektyviausias būdas yra šiltinti pastato atitvarines sienas iš išorės. Tik darant kartu, galima pasiekti norimą rezultatą. Aišku viena, pas Jus bute nepakankama natūrali ventiliacija (padidėjusi dėl to CO2 koncentracija), vadinasi yra bloga oro apykaita bute. Patarimas būtų iki to laiko, kuomet bus paruoštas viso namo atnaujinimo techninis projektas ir prasidės atnaujinimo darbai, stengtis dažniau vėdinti kambarius (galima į langų rėmus įstatyti specialias vėdinimo groteles)ir mažinti santykinį oro drėgnį kambariuose (įsigyti buitinius drėgmės gaudytuvus).