UAB Energera ekspertų komentarai

Jei esamas senas dujinis katilas vis dar gerai šildo ir ne pernelyg daug sudegina dujų, gal jį keisti dar neverta. Tačiau verta turėti omenyje, kad nauji, automatiškai valdomi katilai paprastai yra ekonomiškesni bei palaiko patalpose tolygesnę temperatūrą. Dėl boilerio tvirtai pasakyti sunku. Priklauso nuo jo modelio ir būklės. Gal geriausia būtų pakeisti ir jį. Pritaikyti esamą katilo aprišimą taip pat gali būti sunku. Todėl geriau būtų planuoti naują katilo aprišimą.
Kitas galimas variantas yra vietoje dujinio katilo statyti šilumos siurblį. Jo įrengimas būtų kiek brangesnis, tačiau eksploatacija -- pigesnė.

Sunku vienareikšmiškai teigti, kad vienas ar kitas šildymo būdas yra pats geriausias. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių, kuriuos apsprendžia ir įvertina kiekvienas pats. Vieniems svarbiausias kriterijus yra tik šildymo kaina, kitiems taip pat svarbu ir kad šildymo sistemai reikėtų kuo mažiau priežiūros, kad nekeltų dulkių ar neskleistų dūmų bei kvapo, kad neterštų aplinkos ir t.t. Vienas optimaliausių visais šiais požiūriais ir šiuo metu sparčiai populiarėjančių šildymo būdų yra geoterminis šildymas. Nors jo įrengimas nėra pigus, vėliau galima džiaugtis minimaliomis šildymo išlaidomis. Be to tokiai sistemai beveik nereikia priežiūros, ji neteršia aplinkos.Žinoma, kaip renkantis ir bet kurią kitą šildymo sistemą, taip ir geoterminio šildymo sistemą reikia rinktis atidžiai, tiksliai paskaičiuoti namo šilumos poreikį. Taip pat labai svarbu teisingai įrengti žemės šilumos kolektorių.

Įrengti geoterminio šildymo sistemą pastatui, kurio šilumos poreikis yra 10 kW, kai žemės šilumos kolektorius montuojamas vertikalus (gręžiniai) su visomis medžiagomis, šilumos siurbliu ir darbu kainuotų maždaug tarp 7 500 ir 13 000 Eur. Kaina labai priklauso nuo pasirinkto šilumos siurblio. Be to montuojant horizontalų (paviršinį) žemės kolektorių, bendra sistemos įrengimo kaina sumažėtų dar apie 2 300 Eur. Atlikti žemės darbus (gręžinius), išsaugant jau sutvarkytą aplinką nėra lengva, nes neišvengiamai reikia kasti žemę. Tačiau gerai planuojant ir atidžiai pasirenkant darbo techniką (gręžimo mašinos būna įvairaus dydžio) po darbų aplinką galima palikti beveik nepakitusią. Sistema oras-vanduo turi ir teigiamų ir neigiamų pusių. Jos įrengimas yra pigesnis, kadangi nereikia žemės kolektoriaus. Jūsų atveju, nereikėtų gadinti sutvarkytos aplinkos. Kita vertus, oras-vanduo šildymo sistema labiau priklausoma nuo aplinkos oro.

Horizontaliai klojamo žemės kolektoriaus vamzdeliai geoterminiam šildymui negali būti klojami, jei virš jų bus statomi kokie nors statiniai, klojamos trinkelės, asfaltas, sodinami medžiai ir panašiai. Priežastis - paviršinis žemės šilumos kolektorius surenka saulės šilumą, kurią absorbuoja paviršinis grunto sluoksnis. Jei tenka dalį kolektoriaus, ar jo įvadus pakloti po namu ar grįsta aikštele, tą vamzdyno dalį būtina termoizoliuoti. Priešingu atveju, aplink vamzdžius susidarys ilgamečio įšalo sluoksnis. Kitas žemės kolektoriaus įrengimo būdas yra vertikalus. Tai vertikaliai žemėje daromi gręžiniai, į kuriuos paprastai įleidžiamas dvigubas U formos vamzdis (kartais leidžiami trys apčioje kartu sujungti vamzdžiai). Teoriškai, gerai iš anksto (dar prieš pradedant statybas) viską planuojant, įmanoma tokį kolektorių įrengti ir po namu. Tarkim, būsimo garažo viduryje dar prieš pradedant statybas padaromas gręžinys, viršutiniai gręžinio metrai termoizoliuojami. Šiems darbams suteikiama ne mažiau 10 metų garantija. Tačiau paprastai visuomet žemės kolektorius įrengiamas sklype šalia namo.