UAB "Juodasis garnys" ekspertų komentarai

Rekomenduočiau tuštumas po grindimis užsipildyti su ekovatos ir polistireno granulių mišiniu. Prie kambario dviejų sienų į kiekvieną tarpulagį yra padaromos 35 mm angos ir pro jas yra užpildomos tuštumos. Padarytos angos yra užtaisomos su mediniais kaiščiais.
Ekovata apsaugo medines grindis nuo pelėsių, puvimo ir graužikų.

Pirmiausiai norėčiau paminėti, kad Lietuvoje nėra kontrolės ir licenzijavimo mūro oro tarpų šiltintojų, todėl šiltina kas nori ir su kokia medžiaga nori. Mūsų įmonė jau virš 27 metų šiltina įvairių namų sienų oro tarpus įvairiomis medžiagomis, todėl turime labai didelę praktiką ir galime duoti patarimų šiuo klausimu.
Mūrinio namo oro tarpus galima šiltinti tiek biriomis medžiagomis (ekovata, akmens vata, stiklo vata, medžio plaušo vata, polistirolo granulėmis), tiek skystomis medžiagomis (atvirų porų įvairiais poliuretanais). Pirmiausiai reikia sužinoti, koks sienoje esančio oro tarpo storis. Mūsų praktika rodo, jei oro tarpo storis yra iki 5 cm, tai šiltinimui galima rinktis tiek sausas, tiek skystas medžiagas. Iki 5 cm jos visos sugeba priimti ir atiduoti rasos tašką į laukinę namo pusę, sienos kvėpuoja, neturėtų atsirasti pelėsio iš vidinės namo pusės ant sienų, ypač kampuose.
Jei sienos oro tarpas yra virš 5 cm arba yra sienoje du oro tarpai (nesvarbu kokio storio), tai šiltinti patariame tik sausomis medžiagomis, kurios sugeba gerai pernešti drėgmę iš vidaus į laukinę namo sienų pusę. Ši taisyklė galioja (nesvarbu koks oro tarpas), jei planuojate namo sienas papildomai šiltinti iš lauko pusės. Poliuretanai ar kitos mums žinomos putos šios funkcijos nebeatlieka ir gali sukelti laukinių sienų pelėsį iš vidinės pusės. Sienos “kvėpavimo funkciją” geriausiai atlieka biri ekovata (celiuliozinė vata su boro antiseptikais). Ekovata, vienintelė iš visų žinomų birių medžiagų, ant atvirų paviršių yra užpildoma kartu su vandeniu (į oro tarpą tik sausa) ir kuo puikiausiai išdžiūna per kelias dienas. Tai įrodo, jos gerą savybę - lengvai atiduoti drėgmę (kvėpuoti) į aplinką. Labai svarbu pasirinkti birias medžiagas, kurios turi ETA ar CE europinius sertifikatus, kurie garantuoja medžiagos patikimumą (pvz antiseptikų kiekius ar gamintojo patikimumą). Birios medžiagos, jei jos užpildytos aukštu oro slėgiu, tikrai nesusės oro tarpe. Šiai dienai užpildome net sienų oro tarpus naujiems (A++) namas iki 35cm storio ir medžiagos per laiką nesusėda. Tam turi būti skirti specialūs įrengimai (Pvz.: amerikietiški aparatai “Krendl”)
Jei nusprestumėte oro tarpą iki 5 cm užpildyti skytomis medžiagomis, tai, mūsų nuomone, šiai dienai yra tinkami įvairų gamintojų (aišku, su europiniais sertifikatais) atvirų porų poliuretanai, kurių tankis yra iki 25 kg/1m3.
Norėčiau paminėti, kad birių medžiagų ilgaamžiškumas yra didžiausias. Ekovatos, atvirų porų poliuretanas, medžio plaušo vatos šiluminė varža yra labai panaši.
Mes nepatariame oro tarpo užpildyti su termoputomis (aminoplastais), nes jos turi daug minusų ir gaminamos iš kenksmingų sveikatai medžiagų. Apie šią medžiagas galite paskaityti mūsų įmonės tinklalapyje ( pastraipoje “paslaugos”), kuriame yra įkelta ( išversta į lietuvių kalbą) informacija iš internetinės enciklopedijos Wikipedia, kuri pilnai atsako į visus klausimus apie termoputą (ar kitaip vadinamą aminoplastą). Mes nežinome pasaulinėje rinkoje termoputų, kurios yra tinkamos šiltinti laukinių sienų oro tarpus. Deja, Lietuvos rinkoje begalė įmonių ir fizinių asmenų, kurie siūlo klientams termoputas ir aiškina, kad visos kitos medžiagos yra blogos, sukrenta, sudrėgsta ir t.t. Šie “siūlytojai” primigtinai siūlo termoputą dėl to, kad darbui su ja nereikalingos didelės investicijos (termoputos gamybos ir instaliavimo įrenginys kainuoja tik keli šimtai eurų, tuo tarpu kitų medžiagų kokybiški įrenginiai kainuoja dešimtis tūkstančių). Termoputa gaminama iš komponentų: ~49% fenolio formaldehido derva (kenksminga sveikatai), ~1% kietiklis (įvairios rūgštys), ~50% vanduo. Šie komponentai kainuoja nebrangiai ir iš termoputos užpildymo yra didžiausias pelnas.
Jei termoputos gamybai būtų naudojamos kitos cheminės mediagos, tai ji nebesivadintu termoputa (ar aminoplastu).
Pačią patikimiausią informacija apie šiltinimo medžiagas galima rasti tik senosios Europos ir Skandinavijos internetinėje erdvėje. Tose šalyse oro tarpų užpildymas griežtai reglamentuojamas ir dažniausiai licenzijuojamas.
Norėčiau paminėti, kad visos medžiagos turi turėti į lietuvių kalba išverstus medžiagos sertifikatus (ar europos techninius liudijimus, ar eksploatacinių savybių deklaracijas), kurie yra išduoti tik Europos šalių statybinių medžiagų serifikavimo įstaigose, kurias galima lengvai rasti internete. Sertifikate turi būti būtinai parašyta, kokioms pastato dalims yra tinkama naudoti izoterminė medžiaga.
Tik pirmą aukštą apšiltinti įmanomą. Efektas tikrai bus.

Ekovata per visą savo storį turi pilnai išdžiūti ir tik tada galima kati apdailą. Patikrinti galima tik rankiniu būdu. Ekovata 10 cm storio pilnai išdžiūna per 7-10 dienų, 15 cm per 10-15 dieną, 20 cm per 15-20 dienų. Džiuvimo metu negalima vatos uždengti su plėvelėmis. Lietu prailgins vatos džiuvimą. Kitu atveju vata gali susėsti.

Jūsų atveju rekomenduočiau perdangą ant pjuvenų šiltinti su biria ekovata. Pjuvenų nukasti nereikia, nes jos turi šiokią tokią šiluminę varžą.

Jei vanduo pateks ant termoputos ar ant atvirų porų poliuretano, tai šios medžiagos suveiks kaip kempinė, pritrauks į savę vandens ir neatiduos. Jei vanduo pateks ant ekovatos, tai ji susės kelis centimetrus ir per laiką išgarins drėgmę. Ji vienintelė iš visų pučiamų medžiagų ant laukinių sienų yra naudojama su vandeniu, kurį ganėtinai greitai išgarina.
Jūsų atveju rekomenduočiau perdangą ant keramzito šiltinti su biria ekovata. Jei keramzitą nukasate nuo perdangos, tai galite šiltinti ir su putplasčio plokštėmis, bet šiuo atveju tik sukelsite šiltinimo kainą.

Aš manau, kad termoputa oro tarpe susitraukia, aižėja ir vietomis subyra. Visą šitą informaciją galima rasti internetinėje Wikipedia enciklopedijoje. Komentaro pabaigoje pridedu nuorodą.
Lietuvos rinkoje yra daug įmonių, kurios šiltina pastatus Termoputa (aminoplastu). Mano žiniomis, daugelis šių įmonių neturi tiesiogiai joms išduotų nei Lietuvos SPSC sertifikatų, nei kitų ES valstybių atsakingų institucijų sertifikatų Termoputai (aminoplastui) vietoje objekte gaminti. Mano manymu, daugelis įmonių, gaminančios ir naudojančios termoputą apšiltinimui, savo klientams išduoda negaliojančius, kitoms užsienio įmonėms išduotus ar galbūt sufalsifikuotus sertifikatus. Sertifikate būtinai turi būti nurodyta įmonės, kuri gamina Termoputą (aminoplastą) ir šiltina su ja pastatą, pavadinimas, medžiagos pavadinimas ir iš ko ji pagaminta. Taip pat klientas gali reikalauti iš šios įmonės medžiagos atitikties deklaracijos.

Įmonės, gaminančios statybines medžiagas, privalo savo gaminamą produktą sertifikuoti. Sertifikavimo procesą reglamentuoja Statybos techninis reglamentas STR 1.01.04:2013. Sertifikavimo procedūras LR reglamentuoja Atitikties įvertinimo įstatymas.

Termoputa (aminoplastas) yra gaminama iš FORMALDEHIDO. 2002 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 512 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“ lentelėje nurodyta, jog formaldehido (CAS Nr.50-00-0) didžiausia leidžiama vienkartinė koncentracija – 0,1 mg/m3, paros – 0,01 mg/m3. Vadovaujantis šiuo įsakymu, ši norma privaloma visiems asmenims, besiverčiantiems ūkine komercine veikla. Mano žiniomis, Lietuvoje nei viena iš termoputą gaminančių įmonių nėra atlikę tyrimų dėl formaldehido koncentracijos, šiltinant pastatus pagaminta termoputa iš formaldehido dervų. Formaldehido (ar jo analogo pvz. Melamino) Termoputai pagaminti reikia virš 48% (paruošti pradinei Termoputos dervai, kuri po reakcijos sukietėja), tai reiškia, kad į aplinką išsiskiria didelis kiekis garų.

Formaldehidas yra įtrauktas į Nuodingųjų medžiagų pagal jų toksiškumą sąrašą, todėl jam taikomi LR Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo bei LR Vyriausybės 2002 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 372 „Dėl nuodingąsias medžiagas gaminančių, teikiančių rinkai, įsigyjančių, laikančių, naudojančių, taip pat jomis prekiaujančių asmenų kompetencijos ir kitų priemonių, skirtų nuodingųjų medžiagų saugai užtikrinti, reikalavimo patvirtinimo“ reikalavimai. Kyla klausimas ar įmonės gaminančios termoputą ir ja šiltinantys pastatus, turi sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išduotus liudijimus, patvirtinančius asmenų kompetenciją verstis veikla, susijusia su nuodingomis medžiagomis.

Daugelis įmonių neigia, kad termoputą (aminoplastą) gamina iš formaldehido dervų arba naudoja formaldehido sinonimus. Todėl užsisakant šiltinimą termoputa (aminoplastu), rekomenduočiau išsiaiškinti, ar rangovas naudoja neuždraustas ES medžiagas, ar turi visą reikiamą dokumentaciją gaminamai termoputai (aminoplastui).

Daugiau informacijos apie termoputas (aminoplastą) ir jos savybes galite rasti internetinėje Wikipedia enciklopedijoje " https://en.wikipedia.org/wiki/Urea-formaldehyde#Urea-formaldehyde_foam_insulation " (mūsų įmonės svetainėje rasite nuorodą ir vertimą į lietuvių kalbą).

Šiuo atveju patarčiau šiltinti tik su ekovata. Sienos “kvėpavimo funkciją” geriausiai atlieka biri ekovata (celiuliozinė vata su boro antiseptikais). Ekovata, vienintelė iš visų žinomų birių medžiagų, ant atvirų paviršių yra užpildoma kartu su vandeniu ( į oro tarpą tik sausa) ir kuo puikiausiai išdžiūna per kelias dienas. Tai įrodo, jos gerą savybę - lengvai atiduoti drėgmę (kvėpuoti) į aplinką.

Rekomenduočiau rąstinį namą šiltinti tik ekovata. Ekovata – tai perdirbtas celiuliozės plaušas, impregnuotas boro druskomis (antiseptikais). Šie boro junginiai apsaugo pastato konstrukcijas nuo puvimo, grybelių, graužikų, vabzdžių, todėl išvengiama įvairių pažeidimų, kurių graužikai pridaro šilumos izoliacinėje medžiagoje ir šalia jos esančiose konstrukcijose.
Ekovatos drėgmė keičiasi taip, kaip ir medienos. Naudojant ekovatą, nebūtina naudoti drėgmę izoliuojančių plėvelių, nes keičiantis santykinei oro drėgmei, drėgmė, patenkanti ant ekovatos viršutinio sluoksnio, sulipina jos plaušelius ir sudaro ploną plėvelę, kuri užkerta kelią drėgmės patekimui į ekovatos vidų. Ekovata saugoja medienos konstrukcijas nuo pelėsio ar grybelių susidarymo. Ekovata lengvai perneša rasos tašką į laikinę namo sienos pusę.
Nei atvirų porų poliuretanas, nei termoputa rąstiniui namui netinka. Šios medžiagos neturi sertifikato (medžiagos deklaracijos), kuris "leistų" šiltinti rąstines sienas su skystomis medžiagomis.

Plėveles geriausiai montuoti tik tada, kai patalpose yra įdiegta priverstinė ventiliacija (rekuperacija), kuri turi drėgmės surinkimo funkciją. Jei pas Jus tokios priverstinės ventiliacijos nėra, tai plėvelių montuoti nerekomenduočiau. Šiltinti galima tiesiogiai ant spalių. Spaliai irgi turi neblogą šiluminę varžą. Šiltinti rekonduočiau biria ekovata, kuri gerai "kontaktuja" su spaliais.

Pirmiausiai norėčiau paminėti, kad Lietuvoje nėra kontrolės ir licenzijavimo mūro oro tarpų šiltintojų, todėl šiltina kas nori ir su kokia medžiaga nori. Mūsų įmonė jau virš 27 metų šiltina įvairių namų sienų oro tarpus įvairiomis medžiagomis, todėl turime labai didelę praktiką ir galime duoti patarimų šiuo klausimu.
Mūrinio namo oro tarpus galima šiltinti tiek biriomis medžiagomis (ekovata, akmens vata, stiklo vata, medžio plaušo vata, polistirolo granulėmis) , tiek skystomis medžiagomis (atvirų porų įvairiais poliuretanais). Pirmiausiai reikia sužinoti, koks sienoje esančio oro tarpo storis. Mūsų praktika rodo, jei oro tarpo storis yra iki 5 cm, tai šiltinimui galima rinktis tiek sausas, tiek skystas medžiagas. Iki 5 cm jos visos sugeba priimti ir atiduoti rasos tašką į laukinę namo pusę, sienos kvėpuoja, neturėtų atsirasti pelėsio iš vidinės namo pusės ant sienų, ypač kampuose.
Jei sienos oro tarpas yra virš 5 cm ar yra sienoje du oro tarpai (nesvarbu kokio storio) ar vidinė siena yra medinė , tai šiltinti patariame tik sausomis medžiagomis, kurios sugeba gerai pernešti drėgmę iš vidaus į laukinę namo sienų pusę. Poliuretanai ar kitos mums žinomos putos šios funkcijos nebeatlieka ar atlieka blogai ir gali sukelti laukinių sienų pelėsį iš vidinės pusės. Sienos “kvėpavimo funkciją” geriausiai atlieka biri ekovata (celiuliozinė vata su boro antiseptikais). Ekovata, vienintelė iš visų žinomų birių medžiagų, ant atvirų paviršių yra užpildoma kartu su vandeniu ( į oro tarpą tik sausa) ir kuo puikiausiai išdžiūna per kelias dienas. Tai įrodo, jos gerą savybę - lengvai atiduoti drėgmę (kvėpuoti) į aplinką. Labai svarbu pasirinkti birias medžiagas, kurios turi ETA ar CE europinius sertifikatus, kurie garantuoja medžiagos patikimumą (pvz antiseptikų kiekius ar gamintojo patikimumą). Birios medžiagos, jei jos užpildytos aukštu oro slėgiu, tikrai nesusės oro tarpe. Šiai dienai užpildome net sienų oro tarpus naujiems (A++) namas iki 35cm storio ir medžiagos per laiką nesusėda. Tam turi būti skirti specialūs įrengimai (Pvz.: amerikietiški aparatai “Krendl”).
Jūsų atveju rekomenduočiau šiltinti tik su ekovatomis.

Geriausia šiltinimo temperatūra +10 - +30 C. Kuo šalčiau, tuo medžiagų išeiga didesnė.

Poliuretano putas ar termoputas rekomenduojame pildyti jei sienos oro tarpas nedidesnis kaip 5 cm. Putos virš 4-5 cm kvėpavimo nebeturi, todėl rasos taškas liks vidinėje sienos dalyje, kas gali sukelti didesnį pelėsį. Jei sienos oro tarpas virš 7cm, tai rekomenduočiau šiltinti su ekovata. Jei ekovatą gerai supresuojame, tai sėdimai neįmanomi. Ekovatos labai geras kvėpavimas, todėl rasos taškas lengvai pereis į laukinę sienos pusę, vidinė siena įšils ir komutuos šilumą į patalpas. Šiuo metu rinkoje labai daug šiltintojų, kurie naudoja tik vieną medžiagą ir siūlo ją vartoti visur, todėl vartotojai yra klaidinami.
Per mūrą ekovata drėgmės negaus, nes plytos įgeriamumas mažas (jei būtų didelis , žiemą sutrukinėtų). Ekovata labai lengvai išgarina drėgmę, mes ją naudojame šiltinti pastatus iš lauko pusės ant paruoštų karkasų maišant su vandeniu.

Iš patalpos vidaus geriausiai šiltinti ekovata sausuoju būdu. Jei šiltinimo storis didesnis nei 15 cm, praktiškai gerai išdžiovinti nepasiseks. Jūsų atveju norint išdžiovinti šlapiu būdu užpūstą ekovatą reiktų padaryti skersvėjį, palikti visus langus ir duris pradarytas. Drėgmės surinktuvas tikrai nepadės.