AVSA ekspertų komentarai

Pagirtinas sprendimas dėl automatinių hygro orlaidžių... Tik reikėtų paaiškinti, kad orlaidės yra vėdinimo sistemos sudedamoji dalis. Jos yra skirtos kompensuoti iš patalpų ištrauktą nešvarų ir drėgną orą. Vėdinimo sistema alternatyvi rekuperacinei, vadinasi DCV (angl. Demand Controlled Ventilation) arba vėdinimas prisitaikantis prie poreikių. Tokios vėdinimo sistemos "širdis" yra oro šalinimo modulis - centrinis ištraukimo ventiliatorius, įrengiamas palėpėje ar virš pakabinamųjų lubų. Nuo ventiliatoriaus pravedami sandarūs ortakiai iki sanmazgų, drabužinės ir virtuvės. Ortakių galai aptaisomi specialiais oro šalinimo įtaisais su kintamu pralaidumu, valdomu vidaus aplinkos drėgmės lygio ir/arba judesio, CO2 ar VOC jutiklių. Elektros maitinimas atvedamas tik iki oro šalinimo modulio. Oro šalinimo įtaisai veikia be papildomų elektros šaltinių. Oro šalinimo modulis veikia nuolatos ir eikvoja elektros energiją (nuo 6 iki 85W) priklausomai nuo oro šalinimo įtaisų sklendžių atsivėrimo lygio. Jei yra poreikis vėdinti (didelė drėgmė viduje, yra žmonių, aukšta CO2 koncentracija ir t.t.), oro šalinimo įtaisų sklendės automatiškai prasiveria plačiau. Dėl to krenta slėgis ortakių sistemoje. Oro šalinimo modulio automatikos plokštė "supranta", kad reikia intensyvinti oro šalinimą. Tuomet elektros sąnaudos padidėja (bet ne daugiau 85W). Mažėjant oro užterštumui namo viduje, oro šalinimo įtaisų sklendės palaipsniui užsiveria, o oro šalinimo modulis mažina apsukas, bei, tuo pačiu, ir elektros sąnaudas. Kompensacinio oro tiekimo orlaidės yra įrengiamos tik gyvenamųjų kambarių languose (svetainėje, miegamuosiuose, darbo kambaryje). Visos vidinės durys turi būti nesandarios, kad oras galėtų laisvai pratekėti, kai durys uždarytos. Orlaidžių vaidmuo tokioje sistemoje yra paskirstyti šviežią orą. Jei dienos metu gyventojai būna svetainėje, tai ten pritekės daugiau šviežio oro. Nakties metu atvirkščiai - didesnė oro apykaita bus miegamuosiuose. Orlaidžių sklendės veikia automatiškai, be elektros prievado. Jas valdo integruoti drėgmes jutikliai. Taip, tai tiesa - orlaidžių sklendės sandariai neužsidaro. Tai gamintojo sugalvotas metodas apsaugoti orlaides nuo kondensato atsiradimo ir užšalimo žiemos metu. Tačiau užsidariusi ar priverstinai uždaryta orlaidė praleidžia tokį nedidelį oro kiekį, kad lyginant su namo tūriu, jis bus nejuntamas. Orlaidės neapibrėžia apyskaitinio oro kiekio. Tai atlieka oro šalinimo sistema. Kiek oro iš namo bus ištraukta, toks pat kiekis jo turės iš lauko pritekėti. Visada yra balansas. Lyginant DCV sistemą su rekuperacine, prarastos energijos kiekis sudarys maždaug 17%. Pinigais, tai būtų apie 45 EUR/metams. Rekuperacinę vėdinimo sistemą reikės periodiškai prižiūrėti, keisti filtru ir t.t. Kažin ar užteks tų išsaugotų 45 EUR? DCV sistemos skirtumas (ne trūkumas) yra tas, kad kompensacinis oras iš lauko nėra filtruojamas (bet nereikia keisti filtro) ir jo pašildymui naudojama namo šildymo sistema, o ne atskiras kaloriferis, kaip rekuperacinėje vėdinimo sistemoje. Be to, DCV sistemos įrengimo kaštai bus ženkliai mažesni, nei norint įsirengti rekuperacinę vėdinimo sistemą. Investicijos paskaičiavimui reikalingi namo architektūriniai brėžiniai.

Mechaninis vėdinimas, tai vėdinimo būdas, kai nešvaraus oro ištraukimas yra paskatinamas elektriniu ventiliatoriumi (siurbtuvu). Siurbtuvai gali būti individualūs prie kiekvienos vėdinimo kanalo angos (lokaliniai ventiliatoriai), jei yra numatyti natūralaus vėdinimo kanalai. Individualiuose namuose geriausiai pasiteisina centralizuota oro šalinimo sistema, kai įrengiamas vienas siurbtuvas. Tokioje oro šalinimo sistemoje reikalingi ortakiai, sujungiantys pagalbines patalpas (vonios kambarį, WC ir virtuvę) su centriniu oro šalinimo moduliu (ventiliatoriumi). Tuomet nešvarus oras pašalinamas iš tų zonų, kur atsiranda daugiausiai teršalų ir drėgmės. Tačiau šalinant nešvarų orą būtina kompensuoti švariu oru iš lauko. Paprastai tam yra įrengiamos oro kompensavimo orlaidės gyvenamųjų kambarių languose arba sienose. Tokioje sistemoje suformuojami vienos krypties oro srautai - iš gyvenamųjų patalpų link labiau užterštų. Visos vidinės durys turi būti su tarpeliu apačioje, kad oras galėtų netrikdomai cirkuliuoti. Siekiant išsaugoti šiluminę energiją reikėtų galvoti apie DCV (demand conrol ventilation) sistemą. DCV sistemoje oro srautai kinta automatiškai, o ventiliatorius prisitaiko prie realaus poreikio vėdinti namą. Su DCV sistema išsaugoma šilumos panašiai tiek pat, kiek su rekuperatoriumi. Tik priežiūra yra paprastesnė ir pigesnė.

Jei virtuvėje yra numatomas gartraukis, tai šį vėdinimo kanalą reikėtų priskirti jam. Tik nepamirškite įstatyti atbulinės traukos sklendės, kad kai gartraukis neveiks, oras nejudėtų vėdinimo kanalu žemyn. Vonios vėdinimo kanalo anga bus nereikalinga. Ją reikėtų sandariai užtaisyti izoliacine medžiaga (pvz. polistirolu).

Mini rekuperatorius netinka nešildomų patalpų vėdinimui. Toks įrenginys veikia "pūsti-traukti" principu. Todėl yra būtina, kad aptarnaujama patalpa būtų šildoma. Priešingu atveju, rekuperatorius nesugebės utilizuoti šilumos nuo ištraukto oro ir įpūs šaltą orą.

Rekuperatorius yra skirtas vėdinti patalpas, o šildymo sistema - šildyti. Jei patalpos bus nešildomos, rekuperatorius nesugebės utilizuoti šilumos nuo ištraukiamo oro. Šildymo sistema turėtų veikti nuolatos ir užtikrinti +20/+22°C oro temperatūrą patalpose. Jei šildymas "banguos", tai rekuperatorius sugrąžins mažiau šilumos, kai jos mažiau ištrauks.

Jei oro paėmimo ir išmetimo ortakius galima išvesti tiesiogiai per fasadą į lauką, tai skirtumo kuriame aukšte yra butas, nėra. Tačiau, jei butas yra žemutiniame aukšte ir orą ketinama išmesti vėdinimo kanalu, tai tada bus negerai. Ilgas vėdinimo kanalas sukels pasipriešinimą rekuperatoriaus ištraukimo ventiliatoriui ir nukentės oro šalinimo našumas. Pati rekuperatorių BŪTINA įrengti viduje. Tai įrenginys kuriame utilizuojama iš vidaus ištraukta šiluma. Jei jis bus lauke, nesvarbu, kad izoliuotame korpuse, prarasite daug šilumos. Be to, rekuperatoriuje išsiskiria kondensatas, kuris gali užšalti. Jei butas yra mažiau nei 50 kv. m, tai reikėtų gerai pagalvoti, ar iš viso ten reikia rekuperatoriaus. Galima išspręsti vėdinimą su alternatyviomis vėdinimo sistemomis.

Šią kondensato problemą gali įtakoti keli faktoriai. Per mažas (per plonas) ortakių apšiltinimas, dėl to ištraukiamas oras atvėsta iki rasos taško temperatūros. Jei rekuperatorius rotacinis, tai su tiekiamu oru grįžtanti drėgmė taip pat gali kondensuotis ortakio viduje. Jokiu būdų negalima rekuperatoriaus išjungti žiemos metu, o keičiamo oro srautą reikia padidinti. Jūsų atveju, esant per mažam oro srautui didesnė tikimybė kondensatui susidaryti. Be to išjungus vėdinimą padidėja drėgmė visame name, bet oras iš patalpų patenka į ortakius palėpėje net ir neveikiant rekuperatoriui, ir ten kondensuojasi.

Požeminiame garaže reikėtų įrengti oro šalinimą ir oro maišymą, kad intensyviau vyktų džiuvimas. Be abejo, reikia pagalvoti ir apie kompensacinį oro pritekėjimą (iš kur bus paimtas oras, kai veiks ištraukimas). Vasaros metu kompensacinį orą gali reikėti pašildyti (paradoksas, bet taip reikia, kad šiltas lauko oras nesikondensuotų ant vėsių požeminio garažo paviršių).

Kadangi butas pirmame aukšte, tai išgriauta vėdinimo šachta galėjo pakenkti rūsio vėdinimui ir bendrai statinio konstrukcijai. Tikėtina, kad dabar vėdinimo šachta remiasi į antro aukšto grindis, bet ne į pamatą. Viršutiniams butams, vėdinimo požiūriu, toks "modernizavimas" neturi įtakos.

Jei kalbate apie vėdinimą, tuomet šis sprendimas nėra pats geriausias.
Sprendžiant vėdinimo klausimą gyvenamuose namuose, oro tiekimas projektuojamas į gyvenamuosius kambarius (svetainė, miegamasis, darbo kambarys), o oro šalinimas vykdomas iš pagalbinių patalpų (virtuvė, vonia, tualetas, drabužinė ar sandėliukas). Tokiu būdu užtikrinamas teisingas oro judėjimas iš švarių patalpų link labiau užterštų.
Triukšmo mažinimo klausimas gali būti sprendžiamas parenkant patį vėdinimo įrenginį bei papildomomis priemonėmis - triukšmo slopintuvais, akustiniais ortakiais ar interfoniniais akustiniais žiedais.

Buitiniai lokaliniai oro šalinimo ventiliatoriai būna 2 tipų - ašiniai ir išcentriniai. Ašiniai ventiliatoriai yra skirti ten, kur oro išmetimo magistralėje nėra didelio pasipriešinimo. Dažniausiai jie tinka naudoti, kai oras išmetamas iš aptarnaujamos patalpos tiesiogiai per sieną į lauką arba oro išmetimo ortakis yra trumpas (iki 2 m). Labai dažnai ašiniai ventiliatoriai yra įrengiami klaidingai, pvz. daugiabučio namo 1-o aukšto WC. Tokioje vietoje įrengtas ašinis lokalinis ventiliatorius neatlieka jokio darbo. Jis tik sukasi bet nieko neištraukia, nes pasipriešinimas vėdinimo kanale yra didesnis, nei ventiliatorius gali nugalėti. Išcentriniai lokaliniai ventiliatoriai sukuria pakankamai didelį slėgį, todėl juos galima naudoti, kai oro išpūtimo kelias yra ilgas ir jame yra pasipriešinimų (alkūnių ar vėdinimo kanalo skerspjūvio sumažėjimų).
Optimaliausiais sprendimas yra pasirinkti ventiliatorių su keletu greičių. Tokie ventiliatoriai yra naudingi tuo, kad traukia nešvarų orą nuolatos (mažuoju greičiu), ir perjungiami į didesnį našumą, kai atsiranda tam poreikis. Kelių greičių ventiliatoriai gali būti valdomi aplinkos jutikliais (drėgmės, CO2, judesio) ir gali turėti integruotą laikmatį, užlaikantį didžiojo greičio veikimo intervalą.
Lokalinio ventiliatoriaus įrengimui reikia pasiruošti iš anksto. Turi būti pravestas ortakis nešvariam orui išpūsti, iki ventiliatoriaus montavimo vietos atvesti elektros laidai, ventiliatoriaus užmaitinimui ir valdymui, bei užtikrintas kompensacinio oro pritekėjimas iš gretimų patalpų. Oro pritekėjimas yra bene svarbiausias faktorius, kad lokalinis ventiliatorius atliktų jam skirtą darbą. Jei kompensacinio oro pritekėjimo nebus, tai ventiliatorius veiks tuščiai - nieko neištrauks. Visos vidinės durys turi būti su tarpeliu apačioje, kad netrukdytų orui judėti, kai yra uždarytos. Jei viskas yra pasiruošta iš anksto, tai lokalinis ventiliatorius įrengiamas atlikus pilną apdailą.

Renovuojant namus, jie paprastai yra smarkiai užsandarinami. Todėl išnyksta iki tol buvusi natūrali oro infiltracija ir vėdinimo nebelieka. Jei išsakyti mūsų įmonės nuomonę apie mini rekuperatorius, tai atsakymas dėl jų naudojimo renovuojamuose daugiabučiuose būtų neigiamas. Dalyvavome ne viename renovacijos projekte ir turime patirties. Mini rekuoperatoriai visiškai nesiderina su Lietuvoje pastatytų daugiabučių statybine koncepcija: dažniausiai nėra vietos jų įrengimui (skylės išgręžimui) šalia arba virš lango gyvenamajame kambaryje; įrenginio maitinimui reikalinga papildoma elektros instaliacija; rekuperatorius neatlieka šilumogrąžos funkcijos, nes tam trukdo natūrali trauka vėdinimo kanaluose, kurių atstatymas, valymas ir dezinfekavimas numatomas kiekviename renovacijos projekte. Koks bebūtų tylus tokio rekuperatoriaus variklis, nakties metu jis vis viena zys netoli ausies. Ilgainiui tai pasidarys nebepakenčiama. Miesto sąlygomis filtrai užsiteršia maždaug per savaitę, o jų valyti ar keisti niekas nemėgsta. Todėl mini rekuperatoriai yra blogas sprendimas renovuojamam daugiabučiui.
Ortakinė sistema, greičiausiai turima omenyje - centrinis rekuperatorius bute su išvedžiotu ortakių tinklu buto viduje. Tokias vėdinimo sistemas bus pakankamai sudėtinga įrengti kiekviename bute, jei ten nebus planuojamas kapitalinis remontas. Centrinis rekuperatorius, be abejonės, yra brangesnis nei mini rekuperatoriai.
Tačiau yra vėdinimo alternatyvų, apie kurias galėtume paaiškinti plačiau, jei su suskambintume arba susitiktume.

Šilumos siurblys oras-vanduo-oras yra skirtas termodinaminio komforto palaikymui namuose - kai reikia šildo, kai reikia vėsina. Tačiau šis įrenginys neatlieka oro apykaitos funkcijos (paima ir išpučia vidaus orą uždaru ciklu). Vėdinimas yra oro apykaita, kai nešvarus (su CO2, drėgme ir kvapais) oras yra pašalinimas laukan, o jo vietą užima švarus oras iš lauko. Bet kuriuo atveju, vėdinimo sistema yra būtina. Ar tai bus rekuperacinė vėdinimo sistema, čia jau spręsti Jums. Yra alternatyvių vėdinimo sistemų, kurias galime pasiūlyti. Reikėtų namo brėžinių.

Greičiausiai Jūsų minimas mini rekuperatorius yra su keraminiu šilumokaičiu ir veikia "pūsti-traukti" principu. Tokiu principu veikiantiems rekuperatoriams labai didelę įtaką turi natūrali trauka vėdinimo kanaluose (vonios kambaryje, WC ir virtuvėje). Jei vėdinimo kanalai "traukia", tuomet rekuperatorius, veikdamas oro ištraukimo režimu, nesugeba nugalėti pasipriešinimo ir neišpučia šilto patalpos oro laukan, o tuo pačiu, neperneša šilumos į šilumokaitį. Kai rekuperatorius ima veikti oro įputimo į patalpą režimu, įpučiamas šaltas lauko oras. Be to, įpučiama daugiau oro nei reikėtų, nes natūrali trauka vėdinimo kanaluose skatina oro pritekėjimą iš lauko. Tokio tipo rekuperatoriai nepriekaištingai veikia izoliuotose patalpose, kuriose nėra oro šalinimo angų ir patalpos nesusisiekia su kitomis patalpomis, kuriose tokios angos yra.

Vėdinimo sistema A klasės daugiabutyje privaloma. Bet ji gali būti įvairi. Tačiau jei pasirenkama rekuperacinė vėdinimo sistema, tuomet ji turi atitikti būtent jai keliamus reikalavimus.

Aprašyta situacija rodo, jog pakeitus langus sutriko oro apykaita name. Tad prieš pradedant pelėsio naikinimo darbus (o jie tikrai reikalingi), būtina patikrinti esančią vėdinimo sistemą ir rasti sprendimą kaip ją modernizuoti. Sprendimų leisiančių užtikrinti oro apykaitą būste tikrai yra ne vienas. Pirmasis - rekuperatorius. Tačiau norint pasiūlyti optimaliausią ir labiausiai atitinkantį Jūsų lūkesčius, visgi reikėtų apsilankyti objekte ir situaciją vertinti "gyvai".

Tai tipinė situacija, kuri pasitaiko viršutiniuose daugiabučio gyvenamojo namo aukštuose. Traukos apsigręžimas vėdinimo kanaluose rodo akivaizdų oro pritekėjimo į gyvenamasias patalpas trūkumą. Tereikia praverti bent vieną iš bute esančių langų ir situacija vėdinimo kanaluose pasikeis kardinaliai. Tačiau visi suprantame, jog šaltuoju metų periodu laikyti pravertą langą ne pats geriausias sprendimas. Todėl sprendžiant viršutinių butų vėdinimo klausimą, būtina veiksmų visuma apimanti tiek oro pritekėjimą tiek ištraukimą. Ir jei oro pritekėjimo klausimą dar galima išspręsti nenaudojant mechaninių priemonių, tai sprendžiant ištraukimo klausimą be ventiliatoriaus/-ių apsieiti tikrai nepavyks...
Virtuvės nutraukimo gaubtą bet kokiu atveju Jums reikėtų pajungti per atbulinės traukos sklendę (jei žinoma tokios sklendės neturi pats gartraukis).

Jei klausiate apie taškinius rekuperatorius, tuomet vieno įrenginio įrengimo kaina gali svyruoti 300-500 Eur. ribose. Tačiau vieno taškinio rekuperatoriaus įrengimas bute tikrai neišspręs vėdinimo klausimo.
Jei iš tiesų norite spręsti vėdinimo problemą bute, į klausimą reikėtų žiūrėti kompleksiškai - įvertinti realią situaciją atliekant oro srautų tyrimus bei nustatant pagrindines vėdinimo problemas bute. Ir tik tuomet atlikti veiksmus, kurie išspręs jas. O sprendimai gali būti ne tik rekuperacinės bet ir alternatyvios vėdinimo sistemos.

Jei norite grynesnio ir švaresnio oro rekomenduočiau plokštelinį, su priešpriešinių srautų šilumokaičiu, rekuperatorių. Jų aukštesnis šilumogrąžos koeficientas, iki 93%, oro srautai nesimaišo, o susidaręs kondensatas išteka į kanalizaciją, kur jam ir vieta.
Tuo tarpu rotaciniuose šilumokaičiuose susidaręs kondensatas su tiekiamu nauju oru grįžta į patalpas. Niekas nevertina kiek su šiuo kondensatu grįžta į patalpas jame nusėdusių kvapų ir bakterijų, ypač jei oras būna ištraukiamas iš WC, vonių ir virtuvių. Jei šias paminėtas patalpas vėdinti su atskirais ventiliatoriais, tada kur dingsta šilumos taupymo principas. Be to vienas iš vėdinimo uždavinių yra šalinti drėgmę, kuri susidaro gyvenant žmonėms. Labai sausas oras susidaro tada kai per daug intensyviai vėdinamos patalpos ir palaikoma aukšta temperatūra (virš +22C).
Dažnai argumentuojama, kad plokšteliniai šilumokaičiai žiemą užšąla. Šiuolaikiniuose rekuperatoriuose numatyta pilna vidinė apsauga nuo užšalimo. Norint papildomai galima naudoti nedidelio galingumo kaloriferį, kuris pradės veikti tik nuo -5C arba nuo dar žemesnės temperatūros, jei taip nustatysite rekuperatoriaus kompiuteryje.
Rotaciniuose rekuperatoriuose taip pat yra sumontuoti kaloriferiai. Jie skirti pašildyti orą kuris tiekiamas iš rekuperatoriaus į patalpas.

Iš Jūsų paminėtų variantų geresnis sprendimas rekuperatorius su ortakiais. Kaip alternatyva galėtų būti vėdinimo sistema su centriniu oro šalinimu (vienas mažo elektrinio galingumo ventiliatorius, grotelės su drėgmės jutikliais sanmazguose ir virtuvėje bei orlaidės su drėgmės jutikliais kambariuose). Tokia sistema prisitaiko prie vėdinimo poreikių kiekvienoje patalpoje ir leidžia taupyti šilumą bei elektros energiją. Šios sistemos įrengimo kaina iki 50% mažesnė nei rekuperacinės sistemos su ortakiais.
Sieniniai rekuperatoriai nėra geras sprendimas statant namą. Juos pritaikyti galima kai namas jau apgyvendintas ir techniškai geresnio sprendimo negalima įgyvendinti. Tokie rekuperatoriai turi įvairių trūkumų, kurių jų pardavėjai dažnai neįvardija.

Rinkitės kuo tylesnį. Pilnai pakanka, kad realus ištraukimas siektų apie 300m3/h. Realus ištraukiamo oro kiekis labai priklauso nuo to kaip sujungtas gartraukis su ventiliacine anga, kokio diametro ortakiai panaudoti. Blogai prijungus, lieka tik garsas ir elektros sąnaudos. Ir tai visiškai nepriklauso nuo firmos, tik reikėtų atkreipti dėmesį į pradinius oro kiekius ir triukšmo lygį.