AVSA ekspertų komentarai

Langų varstymas nėra patikimas vėdinimo būdas. Ypač šaltuoju metų laiku. Jei vidaus ore yra daug drėgmės, tai atvėrus langą, krenta vidaus oro temperatūra ir oras savyje nebegali išlaikyti drėgmės pertekliaus garų pavidalu. Tada drėgmė ima kauptis aplink esančiuose absorbuojančiuose daiktuose ir statybinėse konstrukcijose. Kadangi nurodėte, jog greitai kyla drėgmės ir CO2 koncentracija, sufleruojama prielaida, kad tai nutinka dėl nepakankamo nuolatinio vėdinimo. Vėdinimas būste turėtų veikti nuolatos. Tik jo intensyvumas turėtų kisti pagal paklausą. Patikimiausias ir paprasčiausias būdas vėdinimo intensyvumą keisti automatiškai panaudojus kintamo pralaidumo vėdinimo įrenginius, kuriuos valdo vidaus oro drėgnumas. Oro pritekėjimui įrengiamos automatinės orlaidės languose. Jei trauka vėdinimo kanaluose pakankama, tuomet tik orlaidžių ir užteks. Jei trauka yra silpna arba nestabili, ją reikės intensyvinti nuolatos veikiančiu kintamo našumo ventiliatoriumi. Tokia vėdinimo sistema yra tikrai nebrangi, nereikalauja praktiškai jokios priežiūros ir patikimai veiks mažiausiai 25 m. (tiek turime asmeninės patirties). Dėl konkretaus pasiūlymo turėtumėte susisiekti su mūsų įmonė tiesiogiai.

Jei bute sausas oras šildymo periodu yra 3 galimos priežastys: 1) butas peršildytas; 2) butas pervėdintas; 3) vidaus apdailos medžiagos absorbuoja drėgmę iš oro. Kitų priežasčių neteko sužinoti. Dažniausiai pasitaikanti sauso vidaus oro priežastis yra, kai bute nereguliuojama temperatūra šildymo metu. Būtina automatizuoti oro temperatūros valdymą ir palaikyti ją ne aukštesnę, nei +19/+22 C.
Pasitaiko, kad oras išsausėja dėl nekontroliuojamo vėdinimo. Dažniausiai butuose yra natūralaus oro šalinimo vėdinimo kanalai virtuvėje, vonioje ir WC. Jei visi buto langai uždaryti ir juose nėra orlaidžių, bei lauko durys sandarios, o trauka vėdinimo kanaluose vis viena yra, vadinasi oras į butą patenka iš lauko per nežinomas vietas. Tai gali būti įtrūkimai sienose ar netaisyklingai sumontuoti langai. Kompensacinis oras į butą gali patekti ir iš laiptinės arba kaimyninių butų, pvz. per rozetes, šalia grindjuosčių ar pan. Būtina rasti pro kur nekontroliuojamai priteka oras ir tas vietas sandarinti.
Jei buto vidaus apdailoje yra panaudota daug gipso kartono ar medžio ir šios medžiagos nėra tinkamai apdirbtos, jos gali į save absorbuoti didelę dalį drėgmės iš vidaus oro. Paprastai gerai apdirbami matomi minėtų medžiagų paviršiai. Tačiau, pvz. gipso kartonas yra tvirtinamas prie karkaso, o karkase yra tuštuma arba orui laidi izoliacija (mineralinė vata). Jei vidaus oras patenka į karkaso vidų, kur gipso paviršius neapdirbtas (nenudažytas), tai drėgmei iš oro absorbuotis į gipso kartoną yra visos sąlygos. Tas pats yra ir su mediena.
Pradžioje rekomenduotume nustatyti sauso oro priežastį, o tada jau ieškoti sprendimų. Be abejonės, jei bute oras sausas dėl pernelyg intensyvaus vėdinimo ir rasite, pro kur oras patekdavo į butą bei tas vietas sandarinsite, bus būtina įsirengti kompensacinio oro tiekimo orlaides languose. Tada patikimiausias sprendimas būtų įrengti kintamo pralaidumo orlaides, kurias valdo vidaus oro drėgnumas.

Geras pastebėjimas - bent jau veikia, kaip rekuperatorius :).
Taškiniai rekuperatoriai yra, be abejonės, energiją išsaugantys įrenginiai, tačiau vėdinimo požiūriu yra niekiniai. Visa esmė, kad veikdamas taškinis rekuperatorius nesukuria judančio oro srauto, kas yra būtina geram vėdinimui. Be to, taškiniai rekuperatoriai pasiteisina tik visiškai izoliuotų patalpų dalinei oro apykaitai. Pvz. jei turite patalpą, kuri yra pilnai izoliuota nuo kitų patalpų, t.y. uždarius duris yra sandari, ir toje patalpoje nėra natūralaus oro šalinimo angų, tai galima būtų rizikuoti ją vėdinti su taškiniu rekuperatoriumi. Jei patalpoje, kur įrengtas taškinis rekuperatorius, ar su ta patalpa susisiekiančioje patalpoje yra veikiantis natūralaus oro ištraukimo vėdinimo kanalas (ūkiškai - anga sienoje į kaminą), tai rekuperatorius bus į balą išmesti pinigai. Žymiai geriau įsirengti natūralų oro pritekėjimą (orlaidę lange arba sienoje) ir patalpą vėdinti natūraliai. Kitas svarbus dalykas - kam patalpa yra skirta. Jei tai sandėliavimui skirta patalpa, viskas bus gerai ir su rekuperatoriumi. Tačiau, jei tai gyvenamasis kambarys ar miegamasis, tai bet kurio taškinio rekuperatoriaus skleidžiamo triukšmo ilgainiui nepakęsite. Jei leisite įrenginį mažiausiu greičiu, kad nesigirdėtų, tai nėra ko tikėtis oro apykaitos. Perteklinės drėgmės pašalinimo iš patalpų būdas yra paprastas - šildyti ir vėdinti. Vėdinti, tai reiškia - pašalinti orą su drėgme ir teršalais. Kai orą šalinate, būtina tokį pat jo kiekį kompensuoti, t.y. įleisti iš lauko. Šildant drėgmė virs garais ir judantis oras juos "pasigaus" nukreipdamas oro šalinimo link, o nešvaraus ir drėgno oro vietą užims šviežias oras iš lauko.

Tiksliai ir prasmingai konsultacijai reikėtų duomenų apie objektą. Trumpai tariant, jei norite vėdinti patalpas natūraliai, reikia vertikalių vėdinimo kanalų (kaminų) oro šalinimui ir kompensacinio oro pritekėjimo angų. Tačiau natūralus vėdinimas veikia ne visada patikimai ir gerai, nes varomoji jėga yra temperatūrų skirtumas tarp oro lauke ir viduje. Žiemos metu vėdinimas gali būti pernelyg intensyvus, o vasarą jo gali ir visai nebelikti. Taip pat įtakos turi ir vėdinimo kanalo aukštis bei jo išvadas ant pastato stogo. Jei šalia auga aukšti medžiai ar namas yra lomoje, natūralus vėdinimas neveiks. Todėl būtų geriausia įsirengti hibridinį vėdinimą arba mechaninį vėdinimą prisitaikantį prie poreikių - DCV (Demand control ventilation). Išsamesnei konsultacijai galite kreiptis į mūsų įmonę.

Įvertinus situaciją pagal atsiųstą planą, rekomenduotume tokius techninius sprendinius vėdinimo klausimams išspręsti:
1. Svetainės/virtuvės varstomuose languose įrengti Aereco Hygro orlaides su standartiniais išoriniais stogeliais. Orlaidžių montavimas vykdomas frezuojant plyšius viršutinėje lango dalyje per kantelius.
2. Įrengti oro pralaidas balkono įstiklinime (jei įstiklinimas yra sandarus), panaudojant 4 standartinius išorinius stogelius išfrezuotų plyšių aptaisymui.
3. Miegamųjų kambarių varstomuose languose įrengti Aereco Hygro orlaides su priešvėjiniais išoriniais stogeliais. Orlaidžių montavimas vykdomas frezuojant plyšius viršutinėje lango dalyje per kantelius.
4. Patalpos #3 palubėje įrengti nuolatos veikiantį ir pastovų slėgį palaikantį oro šalinimo modulį Aereco V2A. Oro išmetimą prijungti prie vėdinimo šachtos angos vonios kambaryje.
5. Įrengti 2 oro šalinimo taškus, aptaisant ortakių galus, prijungtus prie oro šalinimo modulio, kintamo pralaidumo oro šalinimo įtaisais Aereco BXC2. Vienas oro šalinimo įtaisas įrengimas vonios kambario lubose, o kitas sienoje, skiriančioje vonios kambarį ir svetainę.
6. Virš viryklės įsirengti garų nutraukimo gaubtą su recirkuliacija ir aktyvintos anglies filtru, neutralizuojančiu išsiskiriančius maisto gaminimo kvapus. Perteklinę drėgmę nuo viryklės ištrauks įrengta oro šalinimo sistema (V2A + oro šalinimo įtaisai).
Visus siūlomus vėdinimo įrenginius galite pamatyti tinklapyje aereco.com.
Preliminari investicija su montavimo darbais - 1600 EUR (be garų nutraukimo gaubto).
Dėl detalesnės informacijos prašome susisiekti tiesiogiai.

Jūsų atveju, kai vidaus apdaila pabaigta, išbandytas ir pasiteisinęs būdas vėdinti patalpas įrengiant orlaides kambarių languose arba sienoje ir įrengiant oro ištraukimą sanmazge ir virtuvėje. Orlaidėms nereikia elektros privedimo, jos gali būti valdomos ranka ir automatiškai įmontuotų drėgmės jutiklių pagalba, kurie prisitaiko prie vėdinimo poreikių kiekvienoje patalpoje. Ištraukimo ventiliatorius rekomenduojame dviejų greičių, tam, kad būtų galima padidinti oro apykaitą esant padidėjusiems poreikiams. Mažasis ventiliatorių greitis reikalingas užtikrinti nepertraukiamą bazinį viso pastato vėdinimą su minimaliomis šilumos ir elektros sąnaudomis.
Renkantis lokalinius sieninius rekuperatorius, reikės atvesti maitinimo laidus iki jų montavimo vietos. Ištraukimo sistema taip pat reikalinga kaip aprašyta aukščiau. Rekuperatorių įrengimo kaštai bus ženkliai didesni nei orlaidžių, o vėdinimo efektyvumas ir nauda išsaugant šilumą gali būti minimali. Rekuperatoriaus šilumos išsaugojimo efektyvumas geresnis kai patalpos šildomos ir jame gyvena žmonės pastoviai. Be to sieniniai rekuperatoriai turi ir kitų trūkumų.

Tikėtina, kad pelėsiu yra pasidengusi virtuvės siena, ten kur praeina natūralaus vėdinimo kanalai (šachtos). Jei tikrai taip yra, panašu, kad lauko oras tais vėdinimo kanalais juda žemyn ir atvėsina mūro paviršių. Virtuvė yra ta buto vieta, kur išsiskiria daug drėgmės. Drėgmė, garų pavidalu, "suranda" vėsiausią patalpos vietą ir kondensuojasi. Ten kur drėgna veši pelėsinis grybas. Natūralios traukos apsigręžimas yra labai dažnas atvejis šiuolaikinėje sandarioje statyboje. Kai orui iš lauko patekti nėra numatyta vietų (orlaidžių), tuomet oras ima judėti vėdinimo kanalais priešinga, nei reikia, kryptimi. Paprastai būna taip, kad viena anga (pvz. vonios kambaryje) traukia, o pro kitą (pvz. virtuvėje) pučia į vidų. Mini rekuperatorius čia tikrai nepadės. Iš viso, toks įrenginys nėra tinkamas būste, kur yra ir natūralios traukos vėdinimo kanalų. Jums reikėtų spręsti klausimą sistemiškai, t.y. numatyti kompensacinį oro pritekėjimą, kad trauka vėdinimo kanaluose veiktų teisinga kryptimi - iš buto į lauką. Geriausia būtų languose įsirengti kintamo pralaidumo orlaides su integruotais drėgmės jutikliais. Orlaides reikėtų įrenginėti kambarių languose, ne virtuvės lange. Dar reikia užtikrinti, kad visos vidinės durys būtų ne sandarios, kai uždarytos, kad vyktų oro cirkuliacija buto viduje. Jei butas arti stogo (t. y. aukštai), gali būti, kad reikės paskatinti oro šalinimą ventiliatoriumi. Dėl detalaus pasiūlymo reikėtų susisiekti su mumis tiesiogiai.

60-70 proc. drėgmės ore būti negali, jei rekuperatorius veikia ir vyksta vėdinimo procesas. Kažkas yra netvarkoje. Veikiant rekuperatoriui, normaliomis gyvenimo sąlygomis, drėgnumas namo vidaus ore turėtų būti 40-50 proc. Tai, kad kondensatas kaupiasi ant rekuperatoriaus išorės, parodo, kad pats rekuperatorius yra itin žemos kokybės. Jo korpusas nėra izoliuotas nuo lauko oro. Norint suteikti konkrečių patarimų reikėtų žinoti rekuperatoriaus modelį, kokią vidaus oro temperatūrą palaikote ir pamatyti vėdinimo sistemos schemą namo plane.

Rekuperatorius yra tik vienas iš energiją vartojančių įrenginių, patalpintų jūsų name. Todėl jis klasifikuojamas pagal ErP (Energy related Products) reglamentą. Tikėtina, kad tarp savo buitinių prietaisų rasite D arba net E klasės energetinės klasės produktų. Nuo to jūsų namas nenustoja būti A+ energetinės klasės. Rekuperatorius ir namo energetinio naudingumo klasė neturi nieko bendro. A+ klasės namas gali būti vėdinamas ir natūraliu (pasyviu) būdu, jei name yra pakankamas atsinaujinančios energijos šaltinių komplektas (pvz. šilumos siurblys, saulės jėgainė ar pan.). Rekuperatorius yra skirtas vėdinimui. natūralu, kad vėdinimo procesui vykti mechaniniu būdu (jei nesugalvota kitaip), bus eikvojama energija - elektros ir šiluminė. Neapsigaukite - rekuperatorius šilumos negamina. Jis tik dalinai ją regeneruoja prie atitinkamų sąlygų.
Namo pridavimui rekuperatorius, koks jis bebūtų, tikrai nėra kliuvinys. Jei energetinę klasę nustatantis ekspertas sako priešingai, pasikeiskite ekspertą į tokį, kuris bus įsiskaitęs į normatyvinius dokumentus ir supras, kaip skaičiuojamas pastato energetinis efektyvumas.

Vėdinimas yra būtinas visų energetinių klasių pastatams, nes tai yra sveiko namo pagrindinis kriterijus. Oro šalinimas gali veikti natūraliai (jei yra tam palankios sąlygos) arba mechaniškai (ventiliatoriaus /-ių) pagalba. Vėdinimas gali būti su šilumogrąža (rekuperatorius) arba be šilumogražos. Nėra nei vieno teisės akto Lietuvos respublikoje, kuriame būtų prievartiniu būdu reikalaujama įsirengti vėdinimo sistemą su rekuperatoriumi bet kokios energetinės klasės pastatuose. Planuojant vėdinimo sistemą, be abejo, būtina ją suprojektuoti energetiškai efektyvią, t.y. tausojančią elektros ir šiluminę energiją. Tokia sistema yra DCV (Demand Control Ventilation). Susisiekite su mumis tiesiogiai ir pateikite namo brėžinius. Mes pasiūlysime ką ir kaip įrengti.

Rekuperatorius nėra būtinas. Yra būtina įrengti mechaninį vėdinimą. Vėdinimas gali būti su šilumogrąža arba be. Jei be šilumogrąžos, ta siūlytume rinktis DCV vėdinimą (demand control ventilation).

Šilumos siurblys yra skirtas šildymui, o rekuperatorius - vėdinimui. Vėdinimas, su rekuperatoriumi, ar be jo, yra būtinas kiekviename būste. Rekomenduotume susisiekti tiesiogiai, kad galėtume patarti, koks vėdinimas geriausiai tiktų jūsų bute.

Tikėtina, kad langai čia niekuo dėti. Kai atvėsta oro temperatūra lauke, o viduje oras yra drėgnas, lango stiklas tampa šalčio tilteliu, nes tai vis viena yra vėsiausias paviršius. Pvz., jei vidaus oro drėgnumas yra apie 70 proc. ir vidau oro temperatūra +22C, kondensatas iškris ant visų paviršių, kurių temperatūra bus žemesnė nei +15C. Efektyvus būdas drėgmei pašalinti yra nuolatos veikiantis vėdinimas. Norint patarti, kaip tai padaryti jūsų atveju, reikėtų susisiekti tiesiogiai ir išsiaiškinti niuansus.

Labai išsamiai aprašėte situaciją, todėl nesudėtinga rasti patarimą. Jūsų namas nesivėdina. Esant vidaus oro santykiniam drėgnumui 60-70 proc. ir vidaus oro temperatūrai 22,5C, visi paviršiai, kurių temperatūra, mažiau nei +15C, yra šalčio tilteliai. Drėgmė iš vidaus oro kondensuojasi ant šių paviršių rasos (vandens) pavidalu. Dėl to pridrėksta vidaus apdaila. Ten kur drėgmė, idealios sąlygos pelėsiniam grybui veistis. Praktiškai pelėsį išnaikinti galima tik vienu būdu - jį reikia uždžiovinti. Džiovinimo procesas yra ilgas ir imlus energijai. Reikia šildyti paveiktus paviršius ir tuo pačiu šalinti išgaravusią drėgmę. Drėgmę pašalins tik nuolatos veikianti vėdinimo sistema, arba kitaip sakant - nešvaraus oro šalinimas. Kad veiktų oro šalinimas yra būtinas kompensacinis oro pritekėjimas - kiek oro pašalinama, tiek pat jo turi būti kompensuojama (natūraliai arba mechaniškai). Kai vėdinimas veiks nuolatos, sumažės vidaus oro drėgnumas ir rasos taško temperatūra pasidarys žemesnė, t.y. kondensatas bus įmanomas tik ant dar vėsesnių paviršių, kurių, tikėtina, pas jus nebus. Efektyviausiai pelėsi uždžiovina infraraudonųjų spindulių šildytuvai, nukreipti į pakenktas zonas. Norint patarti, kokį vėdinimą pasirinkt, reikia jūsų namo brėžinių (aukštų planų) ir išsamesnio situacijos aprašymo. Jei įdomu, prašome susisiekti tiesiogiai.

Natūrali ventiliacija nėra patikimas būdas oro išraukimui užtikrinti. Ji priklauso nuo eilės faktorių, kaip kanalo aukštis, temperatūrų skirtumas tarp vidaus ir išorės, o taip pat nuo šalia namo esančių aukštesnių pastatų ar medžių. Net jei ji ir susidaro, būtina sąlyga oro apykaitai kompensacinio oro pritekėjimas gyvenamose kambariuose. Juose turi būti įrengtos orlaidės. Jos montuojamos kambario lange arba sienoje.
oro ištraukimas turi būti organizuojamas pagalbinėse patalpose (vonioje, virtuvėje, drabužinėje, sandėliukuose, tambūre). Ištraukimo stabilizavimui geriausia naudoti centrinį oro šalinimo modulį, kuris gali ištraukti orą iš minėtų patalpų. Oro ištraukimas gali būti automatiškai kontroliuojamas, prisitaikantis prie vėdinimo poreikių. toks kontroliavimas leidžia palaikyti optimalų mikroklimatą ir taupyti šilumą. Oro įleidimo orlaides rekomenduojame su drėgmės jutikliais, kurie keičia orlaidės pralaidumą priklausomai nuo susidariusios drėgmės tame kambaryje.
Dėl išsamesnės konsultacijos ir optimalaus vėdinimo sistemos pasiūlymo pateikimo reikia namo patalpų plano.

Įvertinus Jūsų aprašytą situaciją, visgi rekomenduočiau rinktis priešpriešinių srautų (plokštelinį) rekuperatorių, kuris kaip ir minite savo žinutėje sausina patalpas. Tokiam rekuperatoriui galima papildomai įsigyti ir entalpinį šilumokaitį (išsaugantį drėgmę), kuriuo galima pakeisti standartinį jei to prireiktų ateityje.

Pristatydami problemą su kuria susiduriate, tuo pačiu nurodėte ir pagrindinę jos kilmę - name tiesiog išspręstas vėdinimo klausimas. O tai reiškia, jog drėgmė, kurią generuojate gyvendami namuose, tiesiog nėra pašalinama. Kalbėti apie jos žalą manau neverta, ją ir taip pastebite.
Sprendimų, kurie "sudėliotų" oro srautus namuose taip, kad vyktų oro kaita (vėdinimas), tikrai turime. Ar jie Jums bus priimtini - nežinau. Tačiau vieną turite suprasti - vėdinimui (nesvarbu koks jis bebūtų) kiaurymės į lauką visgi bus reikalingos. Koks jų pobūdis ir vieta - tai jau atskiras klausimas, tačiau be jų nepriversime oro "užeiti" į patalpas.
Žinant tai, jog namas jau gyvenamas, visgi reikėtų apsilankyti jame bei vertinti viską "gyvai". Žinoma išgirsti Jūsų lūkesčius ir tik tuomet pateikti sprendimą.

Pastato energetinio naudingumo klasė neturi tiesioginio ryšio su pasirinktu vėdinimo būdu. Iš tiesų, A+ energetinės klasės namą galima vėdinti natūraliai. Tačiau tai nėra efektyvu nei pakankamo vėdinimo požiūriu, nei energijos išsaugojimo prasme. Alternatyva rekuperacijai yra DCV - demand control ventilation (lietuviškai - išmanusis vėdinimas). Tai vėdinimo būdas, kai oro apykaitos intensyvumas prisitaiko prie realių gyventojų poreikių. Jei pageidaujate detalesnės informacijos ir kainos, tai reikėtų namo aukštų planų ir tiesioginio kontakto. Konsultacijas dėl šildymo irgi galėtume suteikti tik matydami namo brėžinius.

Jūsų sprendimas iš principo yra teisingas. Tačiau, vietoje kanalinio ventiliatoriaus palėpėje būtų geriau prie ortakių prijungti oro šalinimo modulį (išcentrinį ventiliatorių uždarame korpuse). Siūlyčiau susisiekti su mumis tiesiogiai, kad galėtume parinkti jums tinkamą oro šalinimo modulį.

Pelėsis atsirado dėl nepakankamo vėdinimo bute. Kadangi butas viršutiniame aukšte, trauka vėdinimo kanaluose prasta. Oro pritekėjimo irgi greičiausiai nėra. Mini rekuperatoriai nepadės. Reikia galvoti apie oro šalinimo paskatinimą ir kompensacinį oro pritekėjimą.

Savo pasiteiravime praktiškai atsakėte į klausimus. Name trūksta oro pritekėjimo. Todėl neveikia natūrali trauka ir degimo produktai iš kamino įsiurbiami atgal į namą. Gartraukis tik paskatina tai. Atvertas langas = oro pritekėjimas. Rekuperatorius čia problemos neišspręs. Galime pasiūlyti oro tiekimo terminalus su elektriniu oro pašildymu, įrengiamus lauko sienose. Įdiegus oro pritekėjimo įrangą trauka vėdinimo kanale atsiras. Tai pagelbės ir katilo degimo procesui. Tačiau įjungiant gartraukį oro gali ir nepakakti. Gali prisieti atverti langą, kad užtikrinti gartraukio ištraukiamo oro kompensavimą.

Tikriausiai Jums vertėtų susipažinti su dokumento "Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo" turiniu. Ir atidžiai pastudijuoti dokumento lentelę, kurioje surašyti reikalavimai energetinio efektyvumo pastatams. Čia niekur nerasite termino privaloma rekuperacinė sistema. Žinoma, jei ji pasirenkama projektuoti, tuomet jau keliami atitinkami reikalavimai pačiam įrenginiui. Bet nėra parašyta, jog kitokia vėdinimo sistema neleistina.

Visgi turite suprasti, jog bet koks vėdinimo įrenginys turintis elektros variklį, skleidžia tam tikrą garsą. Nakties metu, kuomet sumažėja bendrasis foninis aplinkos garsas, žmogaus ausis tikrai girdės ir tyliausio variklio garsą. O įrenginio perjungimas į mažiausio našumo režimą (kad būtų kuo tyliau) greičiausiai neišspręs oro kaitos klausimo.
Todėl jei bute yra veikiantys natūralaus vėdinimo kanalai ar kita oro šalinimo sistema, optimaliausias sprendimas visgi būtų sieninės orlaidės ar oro tiekimo termino (OTT) įrengimas kambaryje. Sieninės orlaidės atveju nebus reikalinga jokia elektros instaliacija, tad poveikio sienai tikrai nebus (tik kiaurymė į lauką). OTT atveju visgi būtų reikalingas elektros laidas, kadangi šis įrenginys turi integruotą puslaidininkinį šildytuvą. Nei vienas iš paminėtų įrenginių neturi jokio elektros variklio, kuris galėtų kelti papildomą triukšmą. Šiems įrenginiams lieka tik vienas triukšmo šaltinis - garsas iš lauko. O kovai su tokiais garsais priemonių taip pat turime.

Visgi iš Jūsų klausimo nėra aišku kur gi įrengtas atbulinės traukos vožtuvas - pačiame ventiliatoriuje, ar visgi ortakyje prie pajungimo į vėdinimo kanalą?
Jei tai pačio ventiliatoriaus vožtuvas (dažniausiai pasitaikantis variantas), tuomet tikrai galite jį išsiimti demontavus ventiliatorių ir stebėti ar situacija keičiasi.
Jei visgi vožtuvas yra kaip atskira detalė ir sumontuotas negalvojant apie galimą jo demontavimą, tuomet situacija kiek sudėtingesnė.
Labiausiai tikėtina situacija - jog ventiliatoriaus oro išmetimo kelyje įrengtas toks atbulinės traukos vožtuvas, kuris naudojamas virtuvės gartraukiuose. Atidaryti tokį vožtuvą reikalingas specifinis išcentrinis ventiliatorius turintis geras slėgines charakteristikas, kurios sugeba nugalėti aerodinaminį pasipriešinimą. Įprastas ašinis ventiliatorius tikrai nesugeba atidaryti tokio tipo vožtuvų.
Turiu pabrėžti, jog tai tik prielaidos, kurias galima patvirtinti ar paneigti tik po apsilankymo objekte ir atlikus oro srautų matavimus.
Pabaigai noriu pabrėžti, jog oro šalinimo klausimas tai tik viena vėdinimo sistemos komponentė. Kitas svarbus klausimas - kompensacinis oro pritekėjimas. Todėl sprendžiant vėdinimo klausimą būtina į viską žiūrėti kompleksiškai.

Norint pasiūlyti pageidaujamą ventiliatorių, reikėtų daugiau informacijos apie situaciją - patalpos išsidėstymas lauko atžvilgiu; patalpos aukštis; vykstantys procesai (iš kur atsiranda dulkės?) ir t.t. Jei dulkės yra sausos, tuomet galima būtų naudoti aukšto slėgio išcentrinį ventiliatorių ("sraigės" tipo) be filtro. Tokie ventiliatoriai nėra pigūs ir gaminami pagal užsakymą. Jei dulkės yra kibios, tuomet geriau būtų numatyti kanalinį filtrą prieš ventiliatorių. Tikėtina, kad lako dulkės filtrą užkimš gana greitai. Ventiliatorių reikėtų parinkti tokį, kuris nugalėtų aerodinaminius pasipriešinimus filtravimo sekcijoje ir ortakiuose. Taigi, svarbu kaip oras bus išmetamas lauk. Siekiant ištraukti orą su dulkėmis, būtina atsižvelgti į tai, kaip ištrauktas oras bus kompensuojamas. Neįrengus oro kompensavimo, neverta tikėtis, kad oro šalinimas veiks efektyviai.