UAB AVSA ekspertų komentarai

Savo klausime Jūs pats suformulavote ir atsakymą - reikalingas oro pritekėjimas. Tačiau oro pritekėjimas dar neišspręs oro apykaitos klausimo, juk ventiliatorius įrengtas vonios sienoje užtikrina oro šalinimą tik tuomet kai jis įjungtas. Spėju, jog jis įjungiamas tik tuomet kai naudojamasi vonia, o visą likusį laiką būna "ramybės" būsenoje, t.y. išjungtas.
Kad pritekantis oras judėtų, būtina sukurti nuolatinį žemesnį slėgį patalpose. O jūsų atveju jį galėtų užtikrinti nuolatos veikiantis ventiliatorius. Todėl šiuo konkrečiu atveju galimi du sprendimai.
Pirmasis - užtikrinamas oro pritekėjimą į gyvenamą kambarį (orlaidė lange arba sienoje) o esamas ventiliatorius laikomas nuolat įjungtas. Tačiau labai tikėtina, jog esamo ventiliatoriaus našumas ir skleidžiamas triukšmas gali kelti diskomfortą (juk patalpos mažo tūrio).
Antruoju variantu pritekėjimo klausimas išlieka toks pat, o ventiliatorius keičiamas į "tylų", keletos greičių ventiliatorių, kuris mažuoju greičiu dirba nuolatos, šalindamas nedidelį oro kiekį ir eikvodamas ypač mažai elektros energijos (pvz.: 15-30m³/h ir 5W ). Į didesnio našumo režimą ventiliatorius perjungiamas tik naudojantis vonios kambariu.

Iš suformuluoto klausimo vienintelio atsakymo tiesiog nėra. Reikia žiūrėti kompleksiškai priklausomai nuo konkrečios situacijos. Juk rūsys gali turėti skirtingas paskirtis - pilnai gyvenama zona/ spa zona su pirtimis/ maisto produktų sandėliavimas ir t.t. Ir kiekviena sritis reikalaus individualaus požiūrio sprendžiant vėdinimo klausimą.
Jei su nuomone dėl temperatūrų dalinai galima būtų sutikti, tai kalbant apie drėgmę, nėra jau taip viskas paprasta. Juk drėgmės grąžinimas rekuperacinėje sistemos priklausys nuo pasirinkto įrenginio tipo rotacinis/priešpriešinių srautų/entalpinis. Ir kiek kiekvienu atveju jis turės įtakos vėdinamų patalpų santykiniam drėgnumui.
Svarbiausia nepamiršti, jog rūsio patalpų (jei tai tikrasis rūsys esantis po po žeme) vėdinimo klausimas aktualiausias tampa vasaros metu, kuomet santykinis oro drėgnumas ore yra pakankamai aukštas.

Tokiu atveju lieka vėdinimo žanro klasika - oro pritekėjimas į gyvenamąsias erdves (langinė arba sieninė orlaidė) ir keletos greičių oro šalinimo ventiliatorius vonios-tualeto patalpoje, su atskiru našumo reguliavimo valdikliu.

Iš to kaip suformulavote klausimą galima drąsiai teigti, jog tai ką reikia daryti - tai spręsti vėdinimo klausimą bute. O sprendinių šiuo klausimų tikrai turime ir nebūtinai tai visiems žinoma rekuperacinė vėdinimo sistema.
Dėl protingumo tai dar viskas paprasčiau. Po to kaip susipažinsite su visais pasiūlymais, nuomonėmis, rekomendacijomis ir atsakymais į Jums aktualius klausimus, protingumo rodyklė greitai parodys teisingą kryptį.

Dėl paskutinio Jūsų sakinio drįsčiau abejoti. Jūs tiesiog puiki oro kokybės ekspertė, savo pojūčių dėka galinti diagnozuoti problemą.
Situacija kuomet daugiaaukščių namų viršutinių butų gyventojai susiduria su oro kaitos trūkumu nėra jau toks retas atvejis. Tačiau geroji žinia yra ta, jog sprendimų kaip išspręsti vėdinimo klausimą tokioje situacijoje yra ne vienas.
Kokį iš sprendimų galima būtų taikyti Jūsų atveju - dar nežinau. Tačiau apsilankius objekte, atlikus aerodinaminius oro srautų matavimus bei išsiaiškinus ribojimus dėl intervencijos į esamą apdailą, sprendimą tikrai rastume.

Viskas prasideda nuo gartraukio našumo (m³/h reikšmės) ir pačiame gartraukyje suformuotos išmetimo angos diametro. Jei jau gamintojas suformavo Ø150 mm išmetimo angą (dažniausiai pasitaikantis diametras), vadinasi ir ortakio, kurį tęsite nuo gartraukio iki pajungimo vietos, diametras turi būti ne mažesnis (didesnis tik sveikintinas).
Žinoma, galite ieškoti apvalaus diametro ortakio atitikmens stačiakampiui ortakiui, tačiau čia svarbu kraštinių proporcijos.
Pvz.: turite gartraukį su 350 m³/h našumu ir pajungimo diametru Ø150 mm. Vadinasi esant maksimaliam našumui, ortakyje turėsite oro greičio judrumą lygų 5,44 m/s. Naudojant plastikinį stačiakampį ortakį, ir žinant kad parduotuvėje galite lengvai įsigyti 204x60mm diametro ortakio, turime ekvivalentą kuris sudaro Ø124,8 mm. Ir jei per tokio diametro ortakį leisime 350 m³/h oro, ortakyje turėsime oro greičio judrumą jau lygų 7,84 m/s. O tai savo ruožtu didins visos ortakių sistemos pasipriešinimui arba kitaip sakant praradimus išmetimo kelyje.
Jeigu rinktis stačiakampį ortakį, kurios briaunų santykis 200x90mm, turėsime praktiškai tą patį ekvivalentą - Ø151,4 mm. ir šiek tiem mažesnį oro judrumą - 5,344 m/s. Tačiau tokio diametro ortakiai yra skardiniai. Aukščio skirtumą vertinkite pats.
Ir svarbiausia - į kokio diametro ortakį ar mūrinį vėdinimo kanalą bus jungiamas gartraukio ortakis. Jei tai mažesnio diametro ortakis ar mūrinis vėdinimo kanalas, tuomet jie ir taps silpnąja grandimi, darančia didžiausią neigiamą įtaką. Jei diametrų skirtumų nebus, tuomet Jums bus nusišypsojusi laimė. Žinoma nereikia pamiršti ir posūkių, kurių tikrai bus ortakio tiesimo kelyje. Būtų šaunu jų išvengti.

Vėjo turbina tikrai atliks savo darbą ir sumažins drėgmę patalpose, tačiau būtinos papildomos sąlygos:
- užtikrintas kontroliuojamas oro pritekėjimas gyvenamuose kambariuose;
- visos būste esančios vidinės durys privalo būti nesandarios (1,5 cm tarpas durų apačioje per varčios plotį arba atitinkamo ploto grotelės durų apačioje);
- lauke vėjo greitis privalo viršyti 3 m/s

Kaip matote sąlygų nemažai. Ir jei pirmas dvi galite įgyvendinti savo jėgomis, tai paskutinės sąlygos įgyvendinimas lieka aukštesnėms jėgoms. Tačiau tai neturėtų tapti priežastimi nespręsti vėdinimo klausimo patalpose.
Vėdinimo sprendimų asortimente tikrai turime sprendinių, kuriuos realizavus bus užtikrinta kontroliuojama oro kaita Jūsų būste.

Jūsų minimas terminas "nėra ventiliacijos" labai platus, tačiau nėra korektiškas. Kaip žinia, vėdinimo proceso užtikrinimui būtinos dvi dedamosios - oro pritekėjimas bei oro šalinimas. Oro šalinimas daugiabučiuose gyvenamuose namuose užtikrinamas natūralios traukos vėdinimo kanalais įrengtais pagalbinėse patalpose (vonia/tualetas/virtuvė), o oro pritekėjimą į gyvenamuosius kambarius galima užtikrinti langų varstymu, lango mikroventiliacijos padėtimi ar tiesiog įrengiant oro pritekėjimo įrenginius. Ir čia reikia pabrėžti, jog natūralaus vėdinimo sistemose visos šios dedamosios glaudžiai susiję. Tai reiškia, jog bet kurios grandies "sušlubavimas" daro neigiamą įtaką oro kaitos proceso bute užtikrinimui.
Bet kuriuo atveju, norint audituoti esamą vėdinimo situaciją bute, visų pirma būtina atlikti aerodinamius matavimus esamuose buto vėdinimo kanaluose, kurių rezultatai ir nusakys tolimesnių veiksmų eigą. Juk vėdinimo kanalai yra bendra namo sistema, kuri negali būti kažkaip pakeista ar perdaryta (atvejų kuomet gyventojas visgi sugalvoja ją pakeisti tikrai pasitaiko) .

Vadinasi oro kaita name per maža, arba ji tiesiog nevyksta. Jei name įrengta vėdinimo sistema, reikia įsitikinti ar ji įjungta ir funkcionuoja. Gal būt reikia atlikti vėdinimo sistemos oro srautų inventorizaciją. O jei visgi vėdinimas name buvo "praleistas" ir jo nėra, tuomet tikrai galėsime Jums pagelbėti.

Perteklinę drėgmę būste dažniausiai sąlygoje per maža oro kaita, t.y vėdinimo trūkumas ar tiesiog jo nebuvimas. Todėl pradžioje būtų tikslinga atlikti oro srautų matavimus esamoje situacijoje ir jais remiantis priimti tolimesnius sprendimus. Tokius darbus atliekame, tad jei įdomu prašome susisiekti.

Jei padidėjusį drėgnumo lygį jaučiate vasaros metu (bent jau taip supratau iš Jūsų aprašymo) tai visiškai normalus reiškinys. Juk šiltuoju metų laikotarpiu temperatūrų skirtumas tarp oro lauke ir pataluose yra pakankamai mažas. Panaši tendencija išlieka ir su drėgnumo lygiu. Todėl tikėtis jog vėdinimo procesu sumažinsite drėgnumo lygį patalpose neverta. Disponuodami dviem šilumokaičiais visuomet galite eksperimentuoti juos keisdami (pvz. vasaros metu standartinis, žiemos metu - entalpinis) ir taip rasti priimtiną variantą.

Taip būti neturi. Kol kas niekas vėdinimo filosofijos abėcėlės nepakeitė - oras tiekiamas į gyvenamąsias patalpas, šalinamas iš pagalbinių patalpų. Tad apie meistrų kompetenciją teks spręsti pačiam.

Jei jau galvojate apie pilnavertę vėdinimo sistemą, tuomet mini rekuperatorius siūlyčiau pamiršti. Centralizuota vėdinimo sistema sprendžianti viso būsto vėdinimą tikrai geresnis sprendimas. Kokią vėdinimo sistemą Jūs pasirinksite, priklauso nuo tik nuo Jūsų. Mes galime pasiūlyti kelis variantus. Tačiau kad įvardinti preliminarų vėdinimo sistemos biudžetą, visgi reikėtų gauti Jūsų būsto brėžinį su patalpų išplanavimu.

Galvojant apie vėdinimo įrenginio uždengimą, vadovaukitės paprasta taisykle - įrenginio uždengimas negali trukdyti jo priežiūrai/aptarnavimui ir gal būt net pakeitimui po daugelio metų.
Veiksmais su kuriais teks susidurti Jums pačiam - tai reguliarus filtrų keitimas.
Remonto darbus jei bus būtini, greičiausiai deleguosite įrenginį montavusiems asmenims, tačiau juos atliekant, fizinis priėjimas prie įrenginio iš visų jo pusių yra būtinas. O kuo šios vietos daugiau, tuo geriau.

Sprendimų kaip sutvarkyti vėdinimą Jūsų būste tikrai turime. Tačiau konkretų sprendimą galima rasti tik apsilankius objekte ir vertinant situaciją "gyvai".

Jūsų paminėta vėdinimo filosofija tikrai veikianti ir taikytina.
Tačiau analizuojant pačio šilumos siurblio darbą, būtina išsiaiškinti - kam visgi bus teikiamas prioritetas (šildymui ar vėdinimui). Jei šildymo funkcija turi pirmenybę (drįsčiau spėti jog taip ir yra), vadinasi įrenginys turėtų stengtis šalinti kuo didesnį oro kiekį, kad gauti kuo daugiau šilumos. Tačiau reikia nepamiršti, jog šaltuoju metų laikotarpiu, didelis šalinamo oro kiekis, sąlygos ir didelį šalto oro pritekėjimą į patalpas per oro pritekėjimo įrenginius (juk "-" turi kompensuoti "+", nes priešingu atveju bus vakuumuojamos patalpos). O tai reiškia, jog patalpos kuriose įrengiami oro pritekėjimo įrenginiai gali tapti vėsesnės dėl per intensyvaus oro pritekėjimo (šaltuoju metų laikotarpiu, kuomet lauko oras yra tankesnis, vėdinimo užtikrinimui, į patalpas jo reikia įleisti sąlyginai nedaug). Ir labai tikėtina jog sistema gali patekti į uždarą ciklą - kuomet šilumos siurblys stengdamasis sušildyti patalpas šalina didelį oro kiekį, kuris savo ruoštu sąlyginai vėsina patalpas.
Manau, jog tikslų atsakymą į šiuos klausimus galėtų pateikti įrangos atstovai. Greitos peržiūros metu, aš tiesiog neradau informacijos apie kokius šalinamo oro kiekius eina kalba minėto tipo įrenginiuose, todėl geriau šiuos klausimus užduoti tiesiog produktą atstovaujantiems asmenims.

Keletas pasitikslinimų - iš tiesų ventiliatorius (koks jis bebūtų) ištraukia orą, vadinasi kad įvyktų oro kaita patalpose, būtinas ir oro pritekėjimas, kad ventiliatorius atliktų darbą, o ne suktųsi "tuščiai". Jūsų atveju pritekėjimas jau yra įgyvendintas ir tai tikrai puiku.
Tad jums belieka įsitikinti - ar ventiliacijos anga į kurią bus išmetamas ventiliatoriaus oras tikrai susisiekia su lauku ir neturi didelio aerodinaminio pasipriešinimo. Būdų kaip atlikti angos tyrimą tikrai yra ne vienas - pradedant matavimo prietaisais ir baigiant degtuko liepsnos testu.
Teigiamo testo atveju beliks išsirinkti ventiliatorių ir jį įsirengti. O renkantis ventiliatorių svarbūs techniniai parametrai yra - šalinamo oro kiekis/akustinės savybės/ sukuriamas slėgis.

Jei finansinės galimybės leidžia tikrai taip. Juk 20cm ekovatos sluoksnis greičiausiai bus skaičiuojamas nuo palėpės grindų, o ne nuo ortakio viršaus. Ir tikrasis šiluminės izoliacijos priklausys nuo pravedamų ortakių diametro.
Talpinant ortakius šaltoje erdvėje, jų aplinkoje niekados nesukursite tokių pat sąlygų kurios susidaro tuomet, kai ortakiai montuojami šiltoje zonoje. Vadinasi, pagrindinis rekuperacinio įrenginio parametras - naudingumo koeficientas tikrai "pabėgs" nuo deklaruotino. Ar labai toli jis "nubėgs" priklausys ir nuo bendro ortakio tinklo ilgio išdėstyto šaltoje zonoje.
Reikia nepamiršti ir apie tikėtinai nepalankių sąlygų modeliavimą - už lango tikrai žema neigiama temperatūra, o vėdinimo įrenginys kažkodėl išjungtas....

Ištraukimo sistemos įrengimas dar nereiškia jog bus užtikrinta reikiama oro kaita patalpose. Reikia nepamiršti ir kompensacinį oro pritekėjimą. Kaip jis galėtų būti realizuotas sunku atsakyti nematant viso rūsio plano. Jei Jums aktualu sužinoti ką galime pasiūlyti mes, reikėtų sulaukti rūsio plano brėžinių.
Išsirinkti ventiliatorių nėra jau toks sudėtingas darbas. Svarbiausia žinoti kam teiksite prioritetą renkantis šį įrenginį (triukšmo lygiui/ valdymo įvairovei/ elektros eikvojimo sąnaudoms/ kainos ir kokybės santykiui).

Bet kokį įrenginį turintį įjungimo/išjungimo mygtuką galima išjungti. Čia ir klausti nebūtina.
Tačiau išjungiant vėdinimo įrenginį, būtina suprasti tokių veiksmų pasekmes trumpuoju bei ilguoju laikotarpiu ir prisiimti atsakomybę už tokius veiksmus.
Čia juk viskas pakankamai paprasta - išjungus rekuperacinį vėdinimo įrenginį, Jūs sąmoningai eliminuojate vėdinimo procesą, t.y. oro apykaitą būste. Informacijos kas nutinka nevėdinamam būstui tikrai apstu, tereikia skirti tam laiko ir viską perskaityti.
Racionalesnis sprendimas - susipažinus su konkretaus vėdinimo įrenginio veikimo filosofija ir subtilybėmis, nustatyti tokį darbo režimą, kuris būtų kompromisinis tarp elektros eikvojimo sąnaudų ir oro kaitos.

Per rekuperacinę vėdinimo sistemą tikrai nepavyks atvėsinti patalpų. Tad atskira vėsinimo sistema tikrai bus pranašesnė. O ir aptarnavimas bus paprastesnis.

Tikrai vertintinas požiūris į vėdinimo sistemos pasirinkimą. Ir galiu patikinti, jog pilnaverčių vėdinimo sprendimų, kuriuose nėra pono rekuperatoriaus tikrai yra. Tad jei Jums įdomu sužinoti kaip teisingai realizuoti vėdinimo sistemą be rekuperatariaus, tiesiog atsiųskite namo/buto brėžinį, ir mes pateiksime Jums vėdinimo sprendimo eskizą. Kaip toliau elgsitės su šiuo "fantu" grynai Jūsų reikalas, tačiau akiratį tikrai praplėsite.

Rasojantis langai rodo per aukštą drėgnumą gyvenamose patalpose, o jį sąlygoja vėdinimo trūkumas ar jo nebuvimas. Ir jei Jūsų būste nėra spręstas vėdinimo klausimas, vadinasi prie jo teks grįžti. Čia būtina akcentuoti, jog lokaliniai ventiliatoriai įrengti vonioje ir virtuvėje dar nereiškia jog vėdinimo klausimas yra išspręstas. Juk ventiliatorius greičiausiai įjungiate tik ribotam laikui pagal subjektyvią asmeninę nuomonę, net nepagalvodami apie kompensacinį oro pritekėjimą, kuris būtinas oro kaitos užtikrinimui.
Vėdinimo filosofijos esmė juk labai paprasta - turi būti užtikrintas nuolatinis šviežio oro pritekėjimas į gyvenamąsias patalpas ir nepertraukiamas oro šalinimas iš pagalbinių patalpų (vonia/tualetas/virtuvė/sandėliukas). O kad vėdinimas vyktų optimaliai pagal realius poreikius t.y. tada kada reikia ir tiek kiek reikia, būtina imtis priemonių jo valdymui.
Tokių sprendimų savo asortimente tikrai turime ir esame pasirengią jais dalinti ir su Jumis.

Jūsų atveju oro srautų paskirstymas įrengtas teisingai. Tad "paleidus" vėdinimo sistemą reikia sureguliuoti oro srautus. Jei drabužinės patalpoje bus įrengiamos durys, būtina užtikrinti 1-1,5 cm tarpą durų apačioje, per visą durų plotį.

Situacija kuomet vėdinimo kanalai "per vieną aukštą" yra prijungiami į bendrą magistralinį kanalą gana dažnai pasitaikantis sprendimas senesnės statybos namuose. Tokia vėdinimo kanalų architektūra greičiausiai yra ir Jūsų name (nors galimi ir kiti atvejai).
Ir jei kaimyno kvapai į Jūsų butą patenka per Jūsų virtuvės vėdinimo kanalą į kurį pajungtas Jūsų gartraukis, tuomet tikėtina, jog Jūsų gartraukis yra pajungtas be atbulinės traukos sklendės. Todėl neveikiant Jūsų gartraukiui kvapai iš bendro vėdinimo kanalo patenka į Jūsų butą. Sumontavus atbulinės traukos sklendę prie Jūsų gartraukio, būtų uždaromas kelias oro patekimui į butą. Žinoma tikimybė minimaliam oro kiekiui patekti visgi išliks (sklendės konstrukcija nėra idealiai sandari).
Oro apykaitai bute turi įtakos ir oro pritekėjimo įrengimas bute. Tai kiek platesnis klausimas reikalaujantis realios situacijos vertinimo matavimo prietaisų pagalba.