Antanas Noreika ekspertų komentarai

Tyrimus darau (ir visada darysiu) tik tiems žmonėms, kurie nereikalauja jų registravimo geologijos tarnyboje. Darau kaip ir visada - rankiniu būdu, kaldamas zondą (kad išsiaiškinti grunto stiprumą ir rasti patikimą pagrindą poliams) ir pergręždamas tose pačiose vietose (kad išsiaiškinti, kur molis, o kur smėlis). Tyrimas kainuoja 350€. Ataskaita paruošiama už poros dienų. Važinėjame ne toliau, kaip iki Jurbarko, Ariogalos ir Joniškio.

Reikia pasižiūrėti į geologinį žemėlapį: jei sklypai yra vienodose geologinėse sąlygose, kiekvienai statybos aikštelei nėra reikalo daryti atskirai (reikia pinigus taupyti) - galima ir ant šešių sklypų pasirinktose vietose padaryti du gręžinius - ir bus pakankamai. Tik tie, kurie aklai vykdo LGT sugalvotas taisykles, ir nesupranta tyrimų reikšmės, apmoka už informaciją, kurios projektuotojai nepanaudoja.

Skaičiuotinas įšalo gylis - 1,20 m. Sušąla ne žemė, bet vanduo joje. Pas Jus, ko gero, gruntas ne molinis, bet smėlinis. Ir dar, tikėtina, kad gruntinio vandens lygis ten yra giliau negu 0,70 m. Tokiu atveju neiškilnos. Bet, jeigu gruntas molinis, tai didelė tikimybė, kad jis gali įšalti giliau. O šaldamas toks gruntas gruntas kilnojasi.

Molingas gruntas žiemą sušaldamas netolygiai plečiasi ir keliasi aukštyn. Mūro tvorai tokiame grunte būtinas pamatas: reikia iškasti griovį iki 1,30 m gylio (jei gruntas silpnas, tai ir giliau), jo apačioje pripilti žvyro, akmenų, statybinio laužo - kad būtų vandens nutekėjimo kolektorius. Žemėje turi būti bent pusė metro gylio užbetonuota. Padarytas vandens kolektorius neturi prisipildyti vandeniu - vanduo iš jo turi ištekėti į kažkur (į drenažo liniją, griovį ar kitą atvirą vandens telkinį). Tik ant taip įrengto pamato galima dirbti toliau, kitaip tvora suskilinės ir kasmet ją turėsite remontuoti.

Susigulės. Tik dabar pilnai užpilkite - kas bus per daug, nukasite.Tegul dabar jį tankina lietus. Jei reiks, sutankinsite, kada tęsite darbus po žiemos. Gerai išnaudokite laiką.

Iš pradžių į iškastus griovius reikia pilti žvyrą, ant jo dėti akmenis ir betono gabalus, juos apibetonuojant. Žemėje įšalo zonoje išorinis betono paviršius turi būti lygus, kad šaltis nekeltų.

Jeigu atlikote grunto tyrimus, ataskaitą duokite projektuotojui ir nieko iš šalies nebeklausinėkite – projektuotojo kompetencijoje yra spręsti, kokie pamatai ten tinkamiausi. Tik nesivaikykite dabar paplitusios mados rinktis tik polinius pamatus. Polinių pamatų paskirtis yra pasiekti giliai esantį pagrindą, kurio negalima pasiekti kitais būdais. Geriausi pamatai yra tie, kurie statinio sudaromą apkrovą į pagrindą paskirsto kuo didesniame plote – tokiu būdu santykinės apkrovos būna minimalios. O tai duoda maksimalią garantiją, kad jūsų pastatas nesės ir neskilinės.

Šiuo klausimu reikia kreiptis į įmones, kurios turi leidimą atlikti inžinerinius geologinius tyrimus. O ir drenažo klausimas išsispręs po šių tyrimų atlikimo.

Sudėtingiausius pamatus projektuotojai suprojektuoja per kelias valandas. Jei ant darbo miegosi, gali ir per du metus nepadaryti. Prieš pamatų projektavimą nepamirškite padaryti grunto inžinerinių geologinių tyrimų - tai yra pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis parenkamas pamato tipas.

Gruntą tirti reikia toje vietoje, kur stovės namas. Gręžti reikia bent porą gręžinių – priešinguose namo galuose arba toliausiai nutolusiuose kampuose. Gręžiniais nustatoma grunto sudėtis (pavadinimas). Bet to nepakanka: būtina atlikti zondavimą - nustatyti grunto kietumą. Jei gręžiniuose rezultatai labai skiriasi, gręžiamas tarpinis gręžinys. Mūrinio namo sudaroma apkrova į gruntą lygi mūro (betono) tankiui, padaugintam iš dvigubo namo aukščio. Zondavimas atsakys į klausimą, kokį pamatų tipą rinktis ir kokiame gylyje reikia daryti pamato padą.

Grunto tyrimų kaina priklauso nuo statinio geotechninės kategorijos, statinio dydžio, geologinių sąlygų. Tiriamųjų darbų apimtis nustato statinio projektuotojas ir pats tyrėjas prisiimdamas atsakomybę už tyrimo rezultatus. Labai klysta tie užsakovai, kurie jau iš anksto „žino", kiek reiks gręžti, kiek zonduoti. Tokie mėgsta diktuoti savo sąlygas specialistams („man pakaks vieno gręžinio, nes pas kaimyną taip buvo..."). Taupyti reikia ne tyrimuose, bet kitur. Mokslo žinios statyboje, kaip ir gyvenime, visada atsiperka su kaupu. Patys paprasčiausi tyrimai būna paprasto gyvenamo namo statybai - jie atliekami paprastai - per vieną ar dvi dienas. Sudėtingi tyrimai trunka ilgiau.

Visų pirma, nustumkite dirvožemio sluoksnį į šoną, kad po to galėtumėte jį užpilti ant pakelto sklypo paviršiaus. Sukėlimui tinka įvairus gruntas: jei sklypas yra per daug sausas, pilkite molingą gruntą, kuris sulaikys drėgmę, ir atvirkščiai - jei sklype per daug drėgmės arba jis paskendęs - kėlimui naudokite laidų smėlingą gruntą.Abiem atvejais paviršių rekultivuosite išsaugotu dirvožemiu. Numatomoje pastatų statybos vietoje sklype ir truputį aplink ją kėlimui naudokite tik vandeniui laidų gruntą, nes svarbu, kad aplink pastatą vanduo nesikauptų, bet nuo jo nutekėtų. Prieš keldami paviršių atlikite grunto inžinerinius geologinius tyrimus būsimo pastato vietoje. Pagal tyrimo rezultatus Jūsų projektuotojas parinks pamato tipą ir konstrukciją. Gali būti, kad pamato darymą teks pradėti dar nepakėlus paviršiaus, bet nustūmus dirvožemį. Tai, ką Jūs užpilsite, visais atvejais bus piltinis gruntas, kuris nėra patikimas tvirtumo atžvilgiu kaip pamato pagrindas. Bet jis iš išorės patikimai saugos nuo peršalimo.

Paprastų juostinių pamatų nereikia armuoti. Bet prieš pasirinkdamas pamato tipą, geriau atlikite grunto tyrimus. Ką darysite, jeigu 2,5 - 3 m gylyje bus palaidotas silpnas gruntas (pav., durpių sluoksnis), dėl ko pradės sėsti namo dalis? O gal jums būtini poliniai pamatai. Nerizikuokite. Statyba šiais laikais ne tokia, kaip prieš penkiasdešimt metų.

O pamato ar nepakėlė? Esate iškasęs per daug seklią duobę pamatams su rūsiu. Reikėjo pamatus lieti giliau - po to pripilti gerą pusmetrį storio žvyro sluoksnį, jį gerai nudrenuojant. Žiemai, jei yra pastatytas tik rūsys, jo dugną vis tiek būtina laikinai apšiltinti polistirolu, o visą rūsį iš viršaus - uždengti, kad neprilytų ar neprisnigtų.Ir dar viena klaida - nesate atlikę inžinerinių geologinių tyrinėjimų ir neturite ataskaitos, kurioje būtų buvę aprašyti visi galimi pavojai ir nurodytos rekomendacijos, kaip jų išvengti. Klaidas taisyti yra daug brangiau, negu jų išvengti, laiku konsultuojantis su specialistais.

Visų pirma, jei yra galimybė, padarykite drenažą. Antra, turėkite galvoje tai, kad maksimalus įšalas pas jus yra buvęs 1,20 m gylio.Trečia, nustūmę derlingąjį sluoksnį į šalį, užstatomą plotą ir šiek tiek aplink jį paaukštinkite užpildami žvyru taip, kad pamato padas atsidurtų 1,20 m gylyje, o patį pamatą paaukštinkite kiek reikia.Prieš visa tai būtinai atlikite inžinerinius geologinius grunto tyrimus, kad įsitikintumėte, ar pamato padas yra ant pakankamai tvirto pagrindo.

Visų pirma, pamato padas turi būti įrengtas giliau maksimalaus sezoninio įšalo. Jei nesiruošiate greitai statyti, vis tiek atsivežkite smėlio ar žvyro ir apipilkite pamatus iš abiejų pusių, o viršų uždenkite bitumine danga, kurią irgi galima užpilti smėliu. Kai statysite, tas smėlis bus panaudotas.

Akmenis naudoti liejant pamatus ne tik galima, bet ir patartina: akmenų užpildas gerai sustiprins pamatų betoną. Tik akmenys turi būti švarūs - jei purvini, juos būtina nuplauti, kitaip nesusiriš su betono mase.

Neišstums. Skaičiuotinas maksimalaus įšalo gylis - 1,20m. Jei vidų šiemet užpildysite smėliu, bus tik geriau -iki pavasario jis natūraliai sutankės. Vertėtų išorėje per visą perimetrą iki šalčių, ypač jei gruntas molingas, atkasant pamatą iškasti 0,5m pločio griovį 1,30m gylio, pamatą apdėti 5 cm storio polistirolo lakštais (žemėje jo klijuoti nebūtina), į griovio dugną pridėti akmenų (riedulių), juos užpilti gargždu, žvirgždu, smėliu (atvirkštinis filtras); griovį sujungti su artimiausia drenažo linija (nebereikės jokios hidroizoliacijos).

Tyrimus atlieka įmonės, turinčios Lietuvos geologijos tarnybos išduotus leidimus užsiimti šia veikla Projektuotojai, remdamiesi atliktais tyrimais (konkrečių gruntų tvirtumo skaičiuojamaisiais rodikliais), parenka pamatų tipą ir paskaičiuoja jo pagrindo plotą bei įgilinimą.