Rąstinio namo apšiltinimui tinkamos medžiagos

Patarčiau neeksperimentuoti, o namą apšildyti klasikiniu būdu, panaudojant polistireninį putplastį Šiloporas NEO ir aptinkuojant dekoratyviniu tinku. Plokštės klijuojamos prie rastų poliuretaniniais klijais. Tvirtinimo smeigių šiuo atveju naudoti nėra būtina. Polistireninio putplasčio plokštės tinkuojamos plonasluoksniu armuotu tinku, parenkant atitinkamą dekoratyvinio tinko spalvą. Jeigu yra abejonių dėl sienų kvėpavimo (garinės varžos), atkreipiu dėmesį, kad medienos vandens garų varžos faktorius svyruoja nuo 20 iki 50, o polistireninio putplsčio 23 ÷ 30 . Taigi, tiek mediena, tiek polistireninis putplastis turi tas pačias kvėpavimo savybes.

Kadangi pasirinkote statyti medinį namą, tai būtų nelogiška jį uždengti sintetinėmis šiltinimo medžiagomis (mineraline vata, polistirenu). Taip pat neleisti jam pačiam kvėpuoti ir padėti šalinti perteklinės drėgmės iš pastato vidaus. Reikia nepamiršti, kad mineralinė vata turi savyje formaldehido ir fenolo garų. Galima rinktis ekovatą, ji labiau kvėpuojanti, bet savyje turi boro rūgšties. Siūlau rinktis ekologiškesnę kvėpuojančią ekovatą ar STEICO produktus. Iš išorės apkalti apdailinėm išgaubtom dailylentėm ir nelabai kas Jums pasakys, kad Jūsų namas ne pilnai rąstinis (visais atžvilgiais jis bus pilnai medinis). Rąstinio namo siūles rekomenduočiau hermetizuoti.

Kad namas išliktų kėpuojantis, sandarus ir šiltas, ir be jokių plėvelių, patarimas – apšiltinkite kietuoju poliuretanu, ir turėsite energetiškai taupų, ilaamžį namą.

Teisingai pastebėjote, ekovata yra vienintelis būdas tinkamai apšiltinti rąstinį namą, nes akmens vata neįmanoma kokybiškai apšiltinti nelygias rąstinio namo sienas ir, aišku, akmens vatai reikalinga garo izoliacinė plėvelė, kuri neleistų drėgnam orui iš namo vidaus pakliūti į vatą, bet tuo pačiu ir neleistų rąstų sienoms kvėpuoti, t. y. išleisti vidaus oro drėgmės į išorę. Visų šių trūkumų nėra šiltinant rąstinį namą ekovata, nes, kadangi ekovata gaminama iš perdirbtos celiuliozės, ji turi tas pačias savybes, kaip ir natūralus medis. Tai reiškia, kad ekovata nekaupia savyje drėgmės, o kaip ir medis atiduoda ją į aplinką. Siena, apšiltinta iš išorės ekovata, gali laisvai ,,kvėpuoti“ kaip ir gryno rąsto siena. Ekovata šlapiu būdu purškiama ant sienos naudojant specialią įrangą. Pats Jūs to nepasidarysite. Jums reikia paruošti vertikalų karkasą, pagal norimą dėti apšiltinimo storį. Paprastai tam naudojami mediniai tąšeliai 5x5 cm. Atstumas tarp tąšelių ne daugiau 60 cm, ekovatos storis dažniausiai 6-12 cm. Tada atvažiuos mūsų įmonės brigada, ir jei namo sienų plotas ne daugiau 100-120 m2, apšiltins Jūsų namą per vieną dieną. Darbų kaina su mūsų medžiagomis apie 60 Eur už m3 + PVM.

Kaip rąstinių namų gamintojas turėčiau pastebėti, kad apšiltinimo medžiagų gamintojai rekomenduodami savo medžiagas turėtų pridėti užrašą "prieš perkant ar darant pasitarti su rąstininku". Nes pvz., kas gal tiktų senam namui renovuoti, tas tikrai netiks naujam namui. Naujas rąstinis namas sėda apie 3 metus, kartais ir ilgiau. Sėdimas yra 4-6 procentai nuo rąstinės sienos aukščio. Taigi medžiagų ir technologijų tiekėjai jūsų priklijuotas polistirolas (ir kiti klijuojami), putos ir t.t. būtų pasmerkti sugadinimui. Pvz., namui, kurio kraštinė siena yra 4,5 m aukščio, bendras aukščio sumažėjimas bus apie 20 cm. Kur tuo metu bus jūsų klijai, putos ir t.t. Jūsų medžiagos bus sugniuždytos, nuplėštos ir pan.

Jokiu būdu negalima klijuoti prie naujo rąstinio namo nei putų polistirolio, nei kietos vatos nei apipurkšti putomis. Tokie eksperimentai jums kainuos gana didelius pinigus, kuriuos galėsite bandyti atgauti iš rekomenduotojų... Todėl geriau pirma pasitarti su rąstinių namų statytojais, o po to jau galima apšiltinti jūsų sienas, jei jau nusipirkote medžiagas, o namukas yra naujas palaukite keletą metų.