Rąstinio namo šiltinimas – Patarimai

Patarčiau neeksperimentuoti, o namą apšildyti klasikiniu būdu, panaudojant polistireninį putplastį Šiloporas NEO ir aptinkuojant dekoratyviniu tinku. Plokštės klijuojamos prie rastų poliuretaniniais klijais. Tvirtinimo smeigių šiuo atveju naudoti nėra būtina. Polistireninio putplasčio plokštės tinkuojamos plonasluoksniu armuotu tinku, parenkant atitinkamą dekoratyvinio tinko spalvą. Jeigu yra abejonių dėl sienų kvėpavimo (garinės varžos), atkreipiu dėmesį, kad medienos vandens...  Žiūrėti daugiau...

Rąstinis namas turėtų šiltintis iš lauko pusės, kadangi žmogui sveikiausia gyventi rąsto pusėje, o ne gipso ar kitos chemijos supančioje aplinkoje. A+ klasės nesigaus kadangi neišlaikys slėgio testo. Paprastai rąstiniai namai statomi kaip vasarnamis, ūkio pastatas arba priduodamas kaip nebaigtas. Gal pasikeis įstatymai ir mes galėsim gyventi rąstiniam name, o ne politileniniam maiše.  Žiūrėti daugiau...

Rąstinį namą šiltinti akmens vata - didžiulė klaida. Jį galima šiltinti tik ekovata. Tam daromas kryžminis karkasas 10 - 15 cm storio ir užpučiama ekovata šlapiu būdu.Tada, jei norite tinkuot, išdžiuvus ekovatai, montuojamos 25 mm špuntuotos MMPP plokštės Isoplaat, ir jau jas galima armuot ir tinkuot.  Žiūrėti daugiau...

Rąstinio namo sieną rekomenduojame šiltinti iš išorės. Šiltinimas turi būti įrengtas taip, žiūrint iš vidaus į išorę:1. Vidinė apdaila2. Rąstų siena3. Difuzinė plėvelė3. Vertikalus 100 mm medinis karkasas užpildytas akmens vata PAROC UNS 37z (100 mm)4. Horizontalus 50 mm medinis karkasas užpildytas akmens vata PAROC UNS 37z (50 mm)5. Priešvėjinė vata PAROC WAS 25 t (30 mm)6. Vertikalūs reguliuojantys tašai7. Apkalimas dailylentėmis  Žiūrėti daugiau...

Namą šiltinti rekomenduojama tik iš išorės. Jums rąstiniam namui šiltinti tiks medžio plaušo pučiama medžio vokiška Steico Zell vata. Turinti visus reikiamus EU sertifikatus. Mūsų užputimas ir medžiaga - 40 Eur/kub/m.  Žiūrėti daugiau...

Pagrindiniai reikalavimai purškiamoms į oro tarpus medžiagoms yra šie: 1) mažas vandens įgeriamumas 2) pralaidumas vandens garams ("kvėpuojančios") 3) skvarbumas, kad užpildytų visus plyšius 4) stabilumas, kad nesuslūgtų ir nesusėstų 5) ilgaamžiškumas. Šiltinimo medžiagos gali būti birios ir termoputos putplasčio pavidalo. Lietuvoje šiltiname pastatus "THERMO-LUN" technologija ir medžiagomis, kurios pasižymi visomis aukščiau išvardintomis savybėmis. Termoputų pranašumas prieš birias medžiagas (polistirolo granules,...  Žiūrėti daugiau...

Šiltinant medinį rąstinį namą, pirmiausia reikia apsispręsti, iš lauko ar iš vidaus šiltinsite. Mokslas reikalauja šiltinti iš lauko, bet reikia įvertinti tai, kad namas praras medinio namo išvaizdą. Polistireninis putplastis smeigėmis tvirtinamas prie rąstų, paliekant 5 cm oro tarpą. Polstireninio putplasčio storis parenkamas priklausomai nuo pastato energetinės būsenos. Tolimesnė namo apdaila priklauso nuo Jūsų išmonės. Galima polistireninį putplastį padengti ...  Žiūrėti daugiau...

Jei namas ir šaltas ir drėgna viduje, reiškia kad yra nesandarumai, per kuriuos šaltis randa kaip apeiti termoizoliaciją, galimai vata vietomis sukritusi, taip pat didelė tikimybė, kad jos (termoizoliacijos) iš principo yra paklota per mažai, arba ji paklota netinkamai. Tokiu atveju efektyviausia yra nuimti dabartinę fasado apdailą, ir ant esamo rėmo, laikančio akmens vatą užkalti dar vieną rėmą, o ant vatos tarp rėmų ištisai užpurkšti putų poliuretano sluoksnį, kuris ir apšiltins ir duos sandarumą. O ant naujo rėmo vėliau...  Žiūrėti daugiau...

Žinoma, kad rąstinio namo apšiltinimui geriausia termoizoliacinė medžiaga - ekovata. Ji vienintelė termoizoliacinė medžiaga, turinti artimų savybių medžiui. Impregnantai, esantys ekovatoje, apsaugo pastato konstrukcijos nuo pelėsio bei grybelio. Kadangi namas senas, šiltinimo tarpai bus tikrai nevienodi, dėl ko gali atsirasti sunkumų dedant vatą dembliais. Su ekovata viskas paprasta. Ekovata yra biri medžiaga, todėl tarpų atstumas visiškai nesvarbus. Paprastai išorinės lauko sienos šiltinamos šlapiuoju būdu. Jis atliekamas...  Žiūrėti daugiau...

Rąstinį namą šiltinti putų polistirenu nepatartina. Švedijoje, kur mediniai pastatai buvo apšiltinti putų polisterenu, laikui bėgant buvo sugadintos medinės konstrukcijos dalys. Buvo įvardintos šios pagrindinės šiltinimo putų polistirolu blogosios pasekmės: -drėgmė, patekusi į medinę konstrukciją, neišsivėdina pakankamai greitai, todėl konstrukcija drėksta ir didėja konstrukcijos šiluminis laidumas; -susikaupusi drėgmė ir šiluma skatina greitesnį grybelių ir pelėsių augimą, kurie tampa medienos irimo priežastimi....  Žiūrėti daugiau...

Rąstiniam namui šiltinti geriau ekovata šlapiu būdu.  Žiūrėti daugiau...

Rąstinio namo išorinius kampus apšiltinti yra labai svarbu, nes ten yra pačios didžiausios peršalimo vietos. Vienu atveju kampus galima įrėminti ir apšiltinti. Tokiu atveju bus nelabai grąžu. Kitu atveju reikia nupjauti rąstu galus (reikia palikti nors 70 mm ) ir kiekvieną rąstų jungtį suvaržyti su ilgasriegiais (kad kampo spyna neiširtų) , šiltinimo medžiagą "užvesti" ant kampo. Šiuo atveju (sumontavus apdailą) sienos gausis lygios iki pačio kampo.  Žiūrėti daugiau...

Poliuretano putos yra uždarų ir atvirų porų, tai visiškai skirtingi produktai. Uždarų porų poliuretano putų savybės kaip PIRo, o atvirų porų kaip vatos ar ekovatos. Kai kalbama apie poliuretano putas, nekonkretizuojant apie kurias, gaunasi maišalynė ir nesupratimas. Kas dėl klausimo kokia eilės tvarka galima dėlioti medžiagas, tai galioja elementari taisyklė visoms medžiagoms: į lauko pusę kiekvieno sekančio sluoksnio garų varža (Sd parametras) turi mažėti, tam kad garų koncentracija sluoksniuose, ypač rasos taško susidarymo...  Žiūrėti daugiau...

Pastatai turi būti šiltinami iš išorės, sandarinami iš vidaus. Teisingas rastinio namo sienų šiltinimo medžiagiškumas iš vidaus: tinkas (sandarina sienas, gerina garso izoliacines ir šilumos akumuliavimo (inertiškumo) savybes); rastai; šiltinimo sluoksnis; apdaila. Jeigu šiltinama medžiagomis blogiau praleidžiančiomis garus negu medis (putplastis, uždarų porų poliuretanas) reikia skaičiuoti sluoksnių garų varžas tam kad rastai nepradėtų pūti, šiltinant vata, ekovata ar atvirų porų poliuretanu reikalinga vėjo izoliacija...  Žiūrėti daugiau...

Medinio namo šiltinimui siūlome naudoti akmens vatos plokštes SUPERROCK arba SUPERROCK PREMIUM. O šiltinant iš vidaus šilumos izoliacinio sluoksnio storis gali būti 50 mm ir būtinai reikia įrengti patikimą garų izoliacinį sluoksnį iš vidinės ("šiltosios") akmens vatos pusės bei nepamiršti suklijuoti visas garų izoliacinės plėvelės siūles.  Žiūrėti daugiau...

Taip, toks šiltinimo būdas yra geras, tik reikia nepamiršti tarp rąstų ir akmens vatos plokščių sumontuoti oro barjero sluoksnį, tam tinka difuzinė plėvelė.  Žiūrėti daugiau...

Rreikia skaičiuoti rąstinio namo šiluminę varžą ir tik tada spręsti ar Jums užtenka ar reikėtų šiltinti konstrukciją, rokomenduočiau šiltinti dviem būdais : 1) šiltinti iš vidaus pasirenkant STEICO flex + pro-clima difuzines plėveles ir juostas užsandarinimui, arba STEICO flex + STEICO therm internal + pro-clima lipnios juostos. 2) šiltinti iš lauko pusės pasirenkant STEICO flex + universal ar special plokštes + pro-clima lipnias juostas.  Žiūrėti daugiau...

Apšiltinant pastatą iš išorės sustabdomas neigiamos atmosferos veiksnių poveiki lauko sienoms, nes šiltinimas ir naujas fasadas sukuria apvalkalą. Padengus namo sienas iš išorės izoliacine medžiaga, visas namas tarsi apvelkamas kailiniais, išvengiama šilumos tiltelių ties aukštų perdangomis, sienomis tarp butų, langais ir durimis. Praktiškai tai reiškia, kad po išorinio šiltinimo sutaupytas energijos kiekis iki 30 proc. didesnis nei po šiltinimo iš vidaus. Šiltinimui patartina rinkti vandens garams laidžias termoizoliacines...  Žiūrėti daugiau...

Akmens vata taipogi puikiai tinka medinių karkasinių ar rąstinių pastatų šiltinimui. Visada rekomenduojamas šiltinimas iš išorės įrengiant vėdinamą fasadą. ROCKWOOL akmens vatos plokštės SUPERROCK PREMIUM tinka šiltinimui dėl gerų šilumos, garso bei priešgaisrinių savybių bei aukšto laidumo vandens garams.  Žiūrėti daugiau...

Sienas rekomenduoju šiltinti tik su biria ekovata sausuoju arba šlapiuoju būdu, nes ekovata skirta būten medinių namų šiltinimui, ji turi gerą kvėpavimą (gerai perneša rasos taškus). Pirmoje vietoje rekomenduočiau sienas šiltinti su švediška ekovata Isocell (CE, EOTA, NaturePlus, didžiausia varža iš visų ekovatų) arba kitomis ekovatomi. Knauf biri stiklo vata yra blogesnių kai kurių techninių parametrų už ekovatas ir ji pučiasi tik sausuoju būdu.  Žiūrėti daugiau...

Geriausia rąstinio namo šiltinimui išeitis yra atvirų ir uždarų porų poliuretano putų mišinys. Kaip ir įvardinote, dalis atvirų porų yra būtina, kad namas galėtų kvėpuoti. Viena iš alternatyvų ką mes galėtume pasiūlyti yra 80% uždarų ir 20% atvirų porų purškiama termoizoliacija (poliuretano) A++. Naudojant ją priešvėjinės ir garo izoliacinės plėvelės dėjimas nėra būtinas. Plačiau apie produktą ir atitikties deklaracijas gali sužinoti žemiau pateiktoje nuorodoje: Kalbant apie Jūsų įvardintą SIDING, jis...  Žiūrėti daugiau...

Jeigu rąstai sausi tada galima pūsti ir ekovata, bet jei rąstai šlapi arba drėgni, tai nepatarčiau, nes ekovata daroma iš popieriaus, laikraščių. Jinai pripūtus nekvėpuos ir sutrauks visą drėgmę į save ir pradės pūti ir rąstai ir vata. Jeigu rąstai drėgni ar šlapi tada būtinai turite daryti antrą karkasą su slankiojančiom sistemom, dėti plėveles tarp jų, galite pūsti ir ekovata arba bet kokia kitokia vata. Būtinai turi ventiliuotis tarp rąsto ir plėvelės. Tai nėra sunku padaryti, tik reikia labai protingai daryt....  Žiūrėti daugiau...

Visos birios medžiagos labai laidžios orui, todėl jos nesustabdo šilto oro nutekėjimo iš patalpų. O dėl tokio nutekėjimo patalpos netenka apie 80 proc. visos netenkamos šilumos. Kai šiltas ir drėgnas patalpų vidaus oras eina per nesandarią šiltinimo medžiagą, šiame ore esanti drėgmė, pasiekusi išorinius šaltus šiltinimo medžiagos sluoksnius, pradeda kondensuotis. Nesandari šiltinimo medžiaga tampa drėgna ir sunki. Jeigu medžiaga nepritvirtinta prie šiltinamo paviršiaus - atsiranda suslūgimai, o jei pritvirtinta - gali...  Žiūrėti daugiau...

Tarpų tarp rąstų kamšymui puikiai tinka ir norvegijoje dažniausiai naudojama vilnos juosta. Ji yra šilta, nebijo drėgmės, nepelyja, nesiveisia vabalai.  Žiūrėti daugiau...

Rekomenduočiau rąstinį namą šiltinti tik ekovata. Ekovata – tai perdirbtas celiuliozės plaušas, impregnuotas boro druskomis (antiseptikais). Šie boro junginiai apsaugo pastato konstrukcijas nuo puvimo, grybelių, graužikų, vabzdžių, todėl išvengiama įvairių pažeidimų, kurių graužikai pridaro šilumos izoliacinėje medžiagoje ir šalia jos esančiose konstrukcijose. Ekovatos drėgmė keičiasi taip, kaip ir medienos. Naudojant ekovatą, nebūtina naudoti drėgmę izoliuojančių plėvelių, nes keičiantis santykinei oro...  Žiūrėti daugiau...

Medinių (o ypač rąstinių) namų šiltinimui geriausias sprendimas mineralinė vata, nes labiausiai tinka dėl didelio laidumo vandens garams bei nedegumo. O dėl savo struktūros elastingumo tai nesibaiminkite ir dėl sienų nelygumų, nes galima naudoti truputi didesnio storio plokštes ir kas suspausti arba visada galima naudoti kelis skirtingo storio sluoksnius. Šiltinimo sprendimai su akmens vata mediniuose namuose patikrinti laiko ir naudojami labai daug metų skirtingo klimato sąlygomis ir pasiteisino daugelyje šalių. Tad toks pasirinkimas...  Žiūrėti daugiau...

Pagal medžiagų suderinamumą rąstiniam namui šiltinti rekomenduoti naudoti natūralesnes medžiagas, pvz: akmens vatą ir ją montuoti į medinį karkasą dėl tos pačios medžiagiškumo priežasties. Jei medines konstrukcijas montuojame prie mūrinių paviršių ar metalo elementus glaudžiame prie medžio tuomet reikia įrengti papildomus skirtukus jų sandūroje, pvz: skiriamąsias tarpines, hidroizoliacines juostas ir pan. Be to, skirtingos kilmės medžiagos pasižymi ir skirtingais plėtimosi koeficientais bei kitomis savybėmis. Todėl...  Žiūrėti daugiau...

Greičiausiai pakeitėte senus nesandarius langus į plastikinius sandarius. Anksčiau vėdinimu rūpintis nereikėjo - vėdinosi per nesandarumus. Dabar, neskirdami jokio dėmesio vėdinimui, turite problemą. Vėdinkite patalpas. Drėgmės šaltinis yra žmonių kvėpavimas ir buitinė veikla (dušas, skalbimas, virimas, grindų plovimas ir t.t.). Pastatą būtina sandarinti ir ekonomiškai vėdinti (tiek, kiek reikia sveikam gyvenimui).  Žiūrėti daugiau...

OSB plokštė atlieka kaip ir plėvelės funkciją, nes ji nekvėpuoja. Patartina dar sujungimus suklijuoti, o jūsų atveju rąstai pradės sėsti, nes iš vidaus, kaip suprantu, turbūt taip pat yra plėvelė.  Žiūrėti daugiau...

Yra viena problema - šiltinamas paviršius turi būti lygus, švarus sausas. Taigi, prieš klijuojant polistireninio putplasčio plokštes, rąstinį paviršių reikia papildomai paruošti. Nuo rąstų reikia nuvalyti samanas ir kitus nešvarumus, nuplauti fungicidiniais skiediniais ir gerai išdžiovinti. Nelygumus tarp rąstų galima užlyginti polistireninio putplasčio granulių ir klijų mišiniu. Polistireninio putplasčio plokštes rekomenduojama klijuoti poliuretaniniais klijais.  Žiūrėti daugiau...

Mes siūlome Jums šiuolaikišką šiltinimo būdą, naudojant naujos kartos, labai efektyvias ir technologiškas medžiagas, tai putų poliuretanas.  Žiūrėti daugiau...

Vadovaujantis LR STR reikalavimais, namo, nepriklausomai nuo to, ar jis mūrinis, ar medinis , sienos varža turi būti 5 ir daugiau. Džiovintos medienos 1 cm turi 0,1varžos, taigi bet kokiu atveju jį reikės šiltinti, nebent sienojų storis bus 50 cm. Šiuo atveju geriausia statytis namą iš dvigubų sienų pvz. du 7 arba 9 cm rąsteliai, o tarp jų - 15 cm šiltinimo medžiagos, nededant jokiu plėvelių. Tada turėsite ir ekologišką, ir kvėpuojantį, ir sveiką namą.  Žiūrėti daugiau...

Jei plytų mūras yra išorėje ir yra paliktas vėdinamas oro tarpas iki rąstų sienos, tai tuomet galima šiltinti iš vidaus. PAROC eXtra plokštės (iki 100 mm storio) yra montuojamos į naujai suformuotą karkasą, įrengiamas vandens garų barjeras iš 200 mikronų storio nelaidžios vandens garams polietileno plėvelės ir tuomet sumontuojamos gipso kartono plokštės. Svarbu užtikrinti, kad vandens garus izoliuojantis sluoksnis nebūtų mechaniškai pažeistas ir kruopščiai užleistas ant kitų gretutinių konstrukcijų paviršių.Jei...  Žiūrėti daugiau...

Vieninteliai Lietuvoje gaminame ekovatą ir atliekame pastatų šiltinimo darbus visoje Lietuvoje. Šiltiname visų tipų statomus ir renovuojamus pastatus ir jų konstrukcijas - sienas, pastoges, grindis, fasadus, lubas, užpildome oro tarpus ekovata. Ekovata tai celiuliozinė termoizoliacinė medžiaga gaminama iš celiuliozės pluošto, impregnuoto boro druskomis. "Ekovata - patvirtinta izoliacinė medžiaga, kuri plačiai naudojama įvairiose viešosiose įstaigose, įskaitant vaikų darželius, mokymosi įstaigas ir ligonines. Jos ekologiškumas...  Žiūrėti daugiau...

Jei sau darote, tai užmirškite putas. Putos ir medis, tai nederinami dalykai. Neturėsite jokios garso izoliacijos. O jei dar gaisras, tai bus katastrofa. Džiūstant atsiranda nesandarumai. Nepasirinksite mūsų, tai viskas gerai, bet tik ne putos. Siūlome vokišką tikro medžio vatą Steico Zell. Atvežimas + medžiaga + darbas + mūsų patirtis + PVM- viso 60 Eur/kub.m  Žiūrėti daugiau...

Jūsų aprašymas šiltinimo būdas yra vadinamas vėdinama konstrukcija. Įrengimo technologija tokia kaip ir aprašote, tačiau nereiktų pamiršti ir vėjo izoliacinio sluoksnio priglundančio prie sudėtos šiltinimo medžiagos. Rąstinio namo sienų šiltinimui rekomenduojame naudoti akmens vatos plokštes, nes jos puikiai izoliuoja šilumą, yra laidžios vandens garams, nekeičia matmenų dėl temperatūrų ir medienos matmenų pokyčių, nedegios bei ilgaamžės. Jūsų atveju siūlome akmens vatos plokštes: SUPERROCK PREMIUM (šilumos...  Žiūrėti daugiau...

Seną lentelių apdailą ir bituminę dangą reikia nuimti. Tada užkamšyti akmens vata plyšius tarp rąstų. Vėliau uždėti difuzinę plėvelę prie rąstų ir tvirtinti karkasą, kurį užpildykite akmens vatos plokštėmis. Toliau ant karkaso dėkite priešvėjinį sluoksnį (difuzinę plėvelę, priešvėjinę vatą ar kitas lakštines medžiagas) ir pritvirtinę oro tarpą formuojančius tašus prikalkite naują lentelių apdailą.  Žiūrėti daugiau...

Na, pagal jūsų aprašytą situaciją viskas skamba gana sudėtingai. Žinoma, galite bandyti dėti mineralinę vatą, ją išpjaustinėti, surišinėti, tačiau maksimalaus efekto nepasieksite, deja. Būtent mediniams namas, kurių sienos nelygios, geriausias sprendimas būtų šiltinti ekovata. Ekovata yra biri medžiaga, todėl užsipildo visi tarpai bei nelygumai ir gaunasi vientisas, besiūlis izoliacijos sluoksnis. Apskritai ekovata yra celiuliozės pluoštas, todėl pasižymi panašiomis savybėmis kaip ir medžio - priima ir išgarina drėgmę....  Žiūrėti daugiau...

Rąstinį namą kokybiškai galima apšiltinti tik ekovata. Visos kitos šiltinimo medžiagos nėra tinkamos rąstiniam namui. Jūsų namą galima apšiltinti keliais būdais. Pirmas būdas – šlapiasis. Daromas kryžminis karkasas – pirmas sluoksnis horizontalus, sukamas tiesiai ant rąsto 5x5 cm bruselis, maždaug kas 80 cm, antras – išlyginamasis vertikalusis. Atstumas tarp vertikalių – ne daugiau kaip 60 cm. Vertikalus sukamas prie horizontalaus per tarpines arba montažinius kampus, jį atitraukiant, išlyginant pagal gulsčiuką,...  Žiūrėti daugiau...

Jūsų aprašytas rąstinio namo metodas - tai dviejų technologijų kratinys, t. y. ventiliuojamos arba tinkuojamos.Jums reikia apsispręsti, kurią iš jų naudosite:- ventiliuojama sistema ant rąstinio namo: daromas medinis karkasas, tarp jo dedama mineralinė vata, ant šio paviršiaus tvirtinama vėjo izoliacija - difuzinė plėvelė. Ant karkaso tvirtinami tašeliai, užtikrinantys ventiliacinį tarpelį (2-3 cm) tarp vatos ir apdailos (medžio, plastiko dailylenčių, cementinių plokščių).- tinkuojama sistema: dvisluoksnės fasadinės...  Žiūrėti daugiau...

Rąstinio namo nerekomenduojame šiltinti tinkuojamų fasadų plokštėmis ir dėti plonasluoksnį tinką. Ši sistema yra tinkama naudoti, kai pagrindas yra tvirtas, pvz. mūras. Rąstinė ar medinė karkasinė siena neužtikrina tvirto pagrindo ir laikui einant atsiranda didelė tikimybė sutrūkti fasado apdailai. Geriausia rąstinę sieną šiltinti įrengiant vėdinamą fasadą analogiškai šiam brėžiniui: http://www.paroc.lt/channels/lt/building+insulation/cad+designs/frame+wa...  Žiūrėti daugiau...

Kalbant apie mūsų termoizoliaciją GUDFOR A++ ji tiks rąstinio namo apšiltinimui iš išorės. Ji turi 20 % atvirų porų, dėl kurių sienos galės kvėpuoti. Termoizoliacija nėra vien uždarų porų, dėl to ant šios termoizoliacijos nesikaups kondensatas.  Žiūrėti daugiau...

Rąstinio namelio šiltinimui rekomenduojame naudoti akmens vatos šiltinimo plokštes sudėtas tarp medinių tašų įrengiant vėdinamą fasadą su bet kokia apdailine medžiaga. Siūlome naudoti akmens vatos plokštės SUPERROCK, nes jos yra nedegios ir naudojamos įvairiose karkasinio tipo ar apkrovų nelaikančiose konstrukcijose (pvz: išorinėse vėdinamose sienose, šlaitinio stogo, perdangos ir palėpės konstrukcijose, medinėse grindyse, pertvarose ir pan.). Šiltinant rąstines sienas svarbu, kad: Rąstai ir kitos medinės konstrukcijos...  Žiūrėti daugiau...

Kadangi namas senas, rąstinis, sienos bus tikrai nelygios, tad dedant bet kokias demblines termoizoliacines medžiagas nepasieksite tokio efekto, kokio tikėsitės. Siūlyčiau pirmiausia jums pasiruošti karkasą. Pamatysite, kad lyginant sienas 5 cm bruseliu vietomis storiai bus didesni, gali siekti 10 cm ir daugiau, todėl tikrai sudėti vatą bus sudėtinga. Tokiu atveju geriausias pasirinkimas šiltinti ekovata, kadangi ji yra biri medžiaga, kuri užpildys visus tarpelius ir plyšius. Vėliau galima dėti plėvelę, OSB plokštę ar kitas...  Žiūrėti daugiau...

Geriausias sprendimas būtų apmūryto rąstinio namo sienas šiltinti Ekovata. Jeigu jūsų namas apmūrytas tai greičiausiai yra oro tarpas, kurį būtina užpildyti jeigu jis bent 5 cm storio. Su ekovata tai padaryti labai paprasta, kadangi ji yra biri medžiaga. Darbai atliekami greitai ir trunka 1-2 dienas. Tam, kad užpildytume jūsų oro tarpą, išimame keletą plytų, o per atsivėrusias ertmes užpildome tarpą ekovata. Jeigu oro tarpo nėra, arba jis mažas ir šiltinimo sluoksnio nepakanka, galima šiltinti ir išorines sienas darant...  Žiūrėti daugiau...

Apšiltinus 7 cm storio poliuretanu, sienos varža padidės maždaug dvigubai. Nebus šiltas namas, bet pastoviai negyvenant - gal ir pakaks. Atvirų porų poliuretanas įgeria drėgmę, o tai žymiai sumažina šiluminę varžą, o ir mediniams rąstams negerai. Reikalinga iš kambario pusės dėti garo izoliaciją ir apdailinti gipskartoniu bei vėdinti kambarį, nes siena nepraleis iš kambario pusės vandens garų.  Žiūrėti daugiau...

Dauguma pritars, kad geriausias pasirinkimas medinio namo šiltinimui - ekovata. Ekovata - celiuliozės pluošta termoizoliacinė medžiaga pasižyminti panašiomis savybėmis kaip ir medžio. Ekovata leidžia medžiui natūraliai kvėpuoti, taip pat pasižymi antiseptinėmis savybėmis dėl to apsaugo save bei besiliečiančias konstrukcijas nuo pelėsio bei grybelio. Taip pat ekovata yra biri medžiaga, o tai didelis privalumas lyginant su kitomis medžiagomis, kadangi užpildomi visi tarpai bei nelygumai ir gaunamas vientisas besiūlis izoliacijos...  Žiūrėti daugiau...

Rąstinį namą iš išorės kokybiškai galima apšiltinti tik ekovata. Ji pilnai užpildo visus rąstinės sienos nelygumus. Kadangi ekovata yra organinė medžiaga, tarp ekovatos ir namo nereikia dėti jokių plėvelių. Ekovata nekaupia savyje drėgmės, o drėgmę, patekusią iš namo vidaus per rąstus atiduoda, išgarina į aplinką. Jei Jūs bandytumėte apšiltinti rąstinį namą mineraline-akmens vata, tarp rąsto ir vatos reikėtų dėti garo izoliaciją, nes akmens vata geria drėgmę kaip kempinė, o įgėrusi drėgmės vata netenka...  Žiūrėti daugiau...

Taip daryti, kaip Jūs aprašėte, tikrai nepatarčiau, nes neteisingai surikiuoti konstruktyvo sluoksniai. Be to nėra kalbos apie būsto sandarumą, kas lemia apie 80 proc. šilumos išsaugojimo efektyvumo. Taip pat visiškai nereikia šiltinti iš abiejų pusių. Tai neteisinga ir brangu.  Žiūrėti daugiau...

Neparašėte, bet, kaip supratau, puta apšiltino medinį namą. Jei taip, tai blogiau jau neįmanoma padaryti. Puta nelaidi nei orui, nei garams - o juk medis tuo ir unikalus, jog kvėpuoja. Apie rąstinio namo šiltinimą. Geriausia rąstinį namą šiltinti medžio vata, ant vatos dedant medžio plaušo plokštę. Tokiu atveju visas mazgas lieka 100% medis, tiek konstrukcija, tiek apšiltinimas. Kadangi medžio vata daugeliui yra "per brangi", rekomenduočiau ekologišką Knaufinsulation Naturboard 35 min. vatą. Taip bus išlaikomas ekologiškas...  Žiūrėti daugiau...

Medienos šilumos laidumo koeficientas liambda; siekia 0,12, 0,18 W/(m.K). Taigi 15 cm storio rąstas turi apie 1m² •k/w varžą. Šiltinant namus reikia siekti, kad sienos varža būtų ne mažiau 6. Ekovatos šilumos laidumo koeficientas 0,048 W/m.K. Norint užtikrinti sienos šiluminę varžą bent 6, ekovatos storis turėtų būti 24 cm. Manau, naivu tikėtis, kad tokio storio šlapios ekovatos sluoksnis bus tolygus ir nesukris sluoksniais. Patarčiau neeksperimentuoti, o tekintų rąstų namą apšiltinti klasikiniu būdu, panaudojant polistireninį...  Žiūrėti daugiau...

Viskas gerai, tik difuzinė plėvelė nebūtina ir sumontavus garo izoliacinę plėvelę reiktų prikalt prieš montuojant OSB 20-25 mm tašelius tam, kad padarytumėte oro tarpą tarp OSB ir garo izoliacinės plėvelės.  Žiūrėti daugiau...

Rąstinį namą iš išorės kokybiškai galima apšiltinti tik ekovata.Ji pilnai užpildo visus rąstinės sienos nelygumus,taip pat,kadangi ji yra organinė medžiaga,tarp ekovatos ir namo nereikia dėti jokių plėvelių.Ekovata nekaupia savyje drėgmės,o drėgmę,patekusią iš namo vidaus per rąstus atiduoda,išgarina į aplinką. Jei Jūs bandytumėte apšiltinti rąstinį namą mineraline-akmens vata, tarp rąsto ir vatos reikėtų dėti garo izoliaciją,nes akmens vata geria drėgmę kaip kempinė,o įgėrusi drėgmės vata netenka savo...  Žiūrėti daugiau...

Iš išorės galima šiltinti termoizoliacinėmis apdailos plokštėmis KL. Tai sausas procesas, todėl galima daryti ir žiemą. Po apšiltinimo namas atrodys kaip mūrinis. Jei šiltinti poliuretano putomis, tai galima daryti tik šiltuoju metų laiku.  Žiūrėti daugiau...

Rekomenduojama šiltinti „kvėpuojančiomis“ medžiagomis (mineraline vata, ekovata). Šiltinimas ekovata: įrengti medinį karkasą ant esamo mūro, šiltinti ekovata šlapiu būdu 150 mm storiu. Tada kloti difuzinę plėvelę, 30 mm tašelius vėdinamo oro tarpo įrengimui ir išorinis apkalimas. Galima šiltinti mineraline vata taip pat su 30 mm vėdinamu oro tarpu. Būtina sustabdyti oro cirkuliaciją esamame vėdinamo oro tarpe. Tai galima atlikti užpildant šį oro tarpą termoizoliacinėmis medžiagomis. Apšiltinus oro tarpą rekomenduojama...  Žiūrėti daugiau...

Stogo šiltinimas yra standartinis t.y. niekuo nesiskirs nuo to, ar atviros lubos, ar ne. Stogą vistiek privaloma įrengti sandarų ir šiltą, išskyrus atvejus, kai šiltinama tik perdanga, kai nėra jokio mansardinio aukšto. Šiltinimo įrengimo variantų galite rasti pas Rockwool, Paroc, Izoverio ir kitus izoliacijos gamintojus.  Žiūrėti daugiau...

Apmūrytą medinį namą šiltiname pripūsdami ekovatos į tarpą tarp plytų ir rąstų. Jei tarpas yra 7-10 cm ir daugiau - rezultatas puikus, jei 6 cm ir mažiau - sunkiau prognozuojamas. Vonioje siūlau prie rąstų tvirtinti karkasą, prie jo - gerą garo plėvelą (jos sujungimus suklijuojant), tuomet gipsą ir plyteles. Nepamirskite ir ventiliacijos.  Žiūrėti daugiau...

Rąstinį namą rekomenduoju šiltinti STEICO flex + universal, ant kraštų ir ant lygių kampų klijuoti pro-climos lipnias juostas, po to palikti oro tarpą (~20 mm) ir tvirtinti dailylentės. Jūsų varianto su „priešvėjiniu gipsu“ nerekomenduočiau.  Žiūrėti daugiau...

Šiltinti akmens vata medinį namą nėra gerai, nes lakštine akmes vata neįmanoma kokybiškai apšiltinti nelygių rąstinio namo sienų. Vis tiek liks plyšiai išilgai rąsto siūlių, per kuriuos pūs vėjai, o garo izoliacija būtina akmens vatai, ji neleis namui kvėpuoti, jis ims drėkti ir pūti. Jūsų atveju siūlyčiau nuimti šaliuotę, išimti akmens vatą, garo izoliaciją ir tą patį karkasą užpūsti ekovata šlapiu būdu. Šiuo atveju ekovata bus užpildyti visi rąsto nelygumai, siena taps neprapučiama vėjo, bet laidi vandens...  Žiūrėti daugiau...

Rąstinio namo apšiltinimui geriau naudokite vatą ir palikite oro tarpelį tarp vatos ir plytos, kad mediena galėtų kvėpuoti.  Žiūrėti daugiau...

Rekomenduojame rąstų sieną šiltinti iš išorės įrengiant tokią konstrukciją: prie rąstų tvirtinamas karkasas iš medinių tašų (50x100 mm, žingsnis 600 mm) ir užpildomas 100 mm storio minkšta mineraline vata. Prie karkaso tvirtinama 30 mm vėjo izoliacinė plokštė iš mineralinės vatos, tuomet vertikalių reguliuojančių tašelių pagalba suformuojamas vėdinimo tarpelis ir apkalama dailylentėmis. Tarpai tarp rąstų užkamšomi atraižomis iš mineralinės vatos. Suomijoje, kur rąstiniai namai yra labai populiarūs, tokiam...  Žiūrėti daugiau...

Šiltinant iš išorės minkšta vata, būtinai prieš apdailą reikia naudoti arba priešvėjinę plokštę, arba difuzinę plėvelę. Taip pat reikia palikti vėdinamą oro tarpą, o toliau, jeigu reikia, dar sumontuoti lotelius dailylentėms. Minkšta vata, kai vyksta konvekcija, gavusi drėgmės ar perpučiama vėjo, praranda savo šilumines savybes, sudrėksta ir atvėsta.  Žiūrėti daugiau...

5 cm storio ekovatos šiluminė varža yra 1,27 W/mk, o 18 cm rąsto (spygliočio) tik apie 1. Ir čia nėra įvertinamas rąsto storio sumažėjimas jų sujungimo vietoje bei dažnai pasitaikantis sujungimų nesandarumas, kuris panaikinamas padengus rąstus ekovata. Šiltinant pastatą iš išorės jokio neigiamo poveikio rąstų savybėms ekovata neturės, nes ekovata gaminama iš celiuliozės - ji yra gimininga medienai. Todėl jos savybės yra panašios į medienos ir šios dvi medžiagos puikiai "sugyvena" kartu.  Žiūrėti daugiau...

Šiltinkite pastatą iš vidaus su besiūle šiltinimo sistema. Turėsite šiltą bei sandarų namą, o ant viršausdėkit OSB plokštę.  Žiūrėti daugiau...

Rąstinį namą kokybiškai apšiltinti galima tik ekovata. Visos kitos jį tik sugadins. Bet, kad pasiekt A klasę sienų varža turi būti 8,3. O Jūsų dabar yra 2. Kad pasiekt A klasės varžą ekovatos storis turi būti 23 - 24 cm.  Žiūrėti daugiau...

Mes siūlome efektyvesnį apšiltinimo būdą - putų poliuretaną. Reikėtų padaryti karkasą, ant kurio galima sukti bet kokią lakštinę medžiagą. Tai gali būti medinės ar fibrocementinės dailylentės ar kitos padengtos fasadinės plokštės. Tarp karkaso pripučiamas putų poliuretanas. Ši medžiaga turi daug atmainų: uždarų ar atvirų porų, įvairių tankių, skiriasi ir kainos. Priklausomai nuo to, kokio šiltumo darote namą, ir kokį poliuretaną parinksim, reikėtų jo nuo 8 iki 20 cm. Kaina šiltinimo su darbais ir medžiagomis...  Žiūrėti daugiau...

Rąstinį namą iš išorės kokybiškai galima apšiltinti tik ekovata. Ji pilnai užpildo visus rąstinės sienos nelygumus, taip pat, kadangi ji yra organinė medžiaga, tarp ekovatos ir namo nereikia dėti jokių plėvelių. Ekovata nekaupia savyje drėgmės, o drėgmę, patekusią iš namo vidaus per rąstus atiduoda, išgarina į aplinką. Tam, kad apšiltintumėte rąstinį namą ekovata šlapiu būdu, Jums reikia pasidaryti karkasą (geriausia kryžminį). Apatinis sluoksnis horizontaliai - keturios horizontalės. Apačioje palangės lygyje,...  Žiūrėti daugiau...

Žinoma, kad nepakenks, tik padės, kadangi 5 cm iš išorės ženkliai mažoka. Apšiltinus dar 5-6 cm iš vidaus efektas bus dvigubas.  Žiūrėti daugiau...

Rąstinį namą iš išorės kokybiškai galima apšiltinti tik ekovata. Ji pilnai užpildo visus rąstinės sienos nelygumus,taip pat,kadangi ji yra organinė medžiaga tarp ekovatos ir namo nereikia dėti jokių plėvelių. Ekovata nekaupia savyje drėgmės, o drėgmę, patekusią iš namo vidaus per rąstus atiduoda, išgarina į aplinką. Jei bandytumėte apšiltinti rąstinį namą mineraline-akmens vata, tarp rąsto ir vatos reikėtų dėti garo izoliaciją, nes akmens vata geria drėgmę kaip kempinė, o įgėrusi drėgmės vata netenka...  Žiūrėti daugiau...

Iš principo šiltinimas atliekamas tik iš išorės. Kadanti namas rąstinis būtina šiltinti vata, paprastai du sluoksniai 10 m ir 5 cm, vėjo plėvele ir apdaila - lentelės, plokštės, medinės lentos iki mineralinės struktūros. Šiltinant iš vidaus efekto nedaug, nes vien rasos taškas bus Jūsų namo viduje, nekalbant, kad mažinat plotą, aukštį. Taip pat labai svarbu stogo šiltinimas, pamato izoliacija ir šiltinimas, ventiliacinė sistema.  Žiūrėti daugiau...