Namo šiltinimas – Patarimai

Tokios šiltinimo sertifikuotos technologijos kaip Glueporas kol kas nėra. Tai vienos įmonės iš Klaipėdos rajono sugalvotas žodis. Nėra tokios sertifikuotos technologijos dėl to, kad sunku užpildyti oro tarpą su polistireno granulėmis su klijais, nes šis mišinys veliasi ir lieka oro tarpai. Šiuo atveju rekomenduočiau šiltinti su ekovata arba su ekovatos ir polistireno granulių mišiniu.  Žiūrėti daugiau...

Mūrinio namo oro tarpą galime užpildyti ekovata. Ekovata - biri medžiaga, todėl užpildys kiekvieną tarpą, taip pat leis kvėpuoti jūsų namui. Paprastai mūriniame name dažnai kampuose atsiranda pėlėsis, o su ekovata to išvengsite, nes ekovatoje esantys boro junginiai apsaugo pastato konstrukcijas nuo pelėjimo, grybelio.  Žiūrėti daugiau...

Plokštuminiai pamatai yra pripažįstami kaip labiausiai tinkantys pasyviems ir energiškai efektyviems namams. Jie tinka tuomet, kai norima pasiekti maksimalų namo energinį efektyvumą. Pamatai įrengiami išliejant vientisą armuotą, ištisinę pamatų plokštę į specialią ekstruzinio polistireno konstrukciją, kuri izoliuoja pamato plokštę nuo kontakto su gruntu. Plokštuminis pamatas yra geriausiai izoliuotas nuo grunto pamatas, jame nėra jokių šilumos tiltelių. Toks pamatas yra labai efektyvus, kadangi jokia konstrukcinė detalė...  Žiūrėti daugiau...

Šiltinti namo sieną iš vidaus nėra geras variantas. Tačiau, jei eina kalba apie daugiabučio namo galinę sieną (o renovacijos darbų dar nematyti), kito pasirinkimo nėra. Šiltinti geriausia 5 cm neoporo plokštėmis. Kad patalpų kampuose nesusidarytų drėgmės kondensatas ir nesiveistų mikromicetai, būtinai reikia šiltinti ir dalį vidinių atitvarų. Taigi, jei šiltinate galinę pastato sieną, 50 cm trikampėmis plokštėmis, reikia šiltinti ir su šia siena besiribojančias ...  Žiūrėti daugiau...

Namo A++ sienų varža turi būti R=10m2K/W, stogo - R=12,5m2K/W http://energinissertifikavimas.lt/siltu-namu-projektavimas Jei sertifikuosite namą, privalomai turėsite pateikti naudojamų medžiagų deklaracijas ir atlikti namo sandarumo testą. Toks teigiamas testas be putų poliuretano purškiamos izoliacijos darbo vietoje - beveik neįmanomas. Sienoms reikėtų ant mūrinio fasado sumontuoti karkasą dailylentei, jį atitraukti nuo sienos atstumu, kiek bus supurkšta putų poliuretano. Nežinau, kokią varžą R turės mūras, užsiduokim...  Žiūrėti daugiau...

Pastato sienų šiltinimas iš lauko pusės priklauso nuo apdailos. Jeigu tai tinkuojamas fasadas, tuomet geriausia sienas šiltinti neoporu ir padengti dekoratyviniu tinku. Tai yra labai populiari, ekonomiška ir šiluminiu požiūriu efektyvi konstrukcija. Šiltinant šia sistema pasiekiami visi A klasės pastato sienos šilumos išsaugojimui keliami reikalavimai: efektyvi medžiaga, nedideli šiluminiai tilteliai (tik per plastikines smeiges), ištisinis sandarus izoliacijos sluoksnis, paprastas montavimas. Be to, tokia siena atitinka visus priešgaisrinius...  Žiūrėti daugiau...

Prieš pradedant šiltinimo darbus iš vidaus, būtina nustatyti drėgmės prasiskverbimo priežastis. Jei gyvenat penkių aukštų name, didelė tikimybė, kad tai stogo problema. Hidroizoliaciją galėjo pažeisti ant stogo įrengtos ir gal jau nenaudojamos namo gyventojų televizijos antenos, statybininkų darbo brokas bei kiti stogo mechaniniai pažeidimai. Suradus pažeidimą, jį galima lokalizuoti karštu bitumu, prieš tai išvalius ir išdžiovinus pažeistą vietą. Žinoma, tokie darbai...  Žiūrėti daugiau...

Patarčiau neeksperimentuoti, o namą apšildyti klasikiniu būdu, panaudojant polistireninį putplastį Šiloporas NEO ir aptinkuojant dekoratyviniu tinku. Plokštės klijuojamos prie rastų poliuretaniniais klijais. Tvirtinimo smeigių šiuo atveju naudoti nėra būtina. Polistireninio putplasčio plokštės tinkuojamos plonasluoksniu armuotu tinku, parenkant atitinkamą dekoratyvinio tinko spalvą. Jeigu yra abejonių dėl sienų kvėpavimo (garinės varžos), atkreipiu dėmesį, kad medienos vandens...  Žiūrėti daugiau...

Apšiltinant rąstus, būtina išlyginti sieną - tarp polistireninio putplasčio ir sienos neturi būti oro duobių. Tam tikslui galima panaudoti ir polistireninio putplasčio granulių bei klijų mišinį. Ant išlygintos sienos poliuretaniniais klijais klijuojama Šiloporas NEO plokštės, dedama polietileno 0,2 mm storio plėvelė, plastmasiniais Styrodub varžtais prie putplasčio plokštės prisukamaa gipso kartonas. Polietileno plėvelė išsprendžia galimas vidinės sienos drėkimo problemas,...  Žiūrėti daugiau...

Rasos taškas – temperatūra, kurioje vandens garai, esantys ore, virsta sočiaisiais (t. y., oras, turintis pradinę temperatūrą ir sąlyginį drėgnį, daugiau nebegali priimti drėgmės). Rasos taške yra pusiausvyra tarp garavimo ir kondensacijos procesų. Šioje temperatūroje ant santykinai šaltų paviršių susiformuoja rasa arba šerkšnas. Termoizoliacine medžiaga užpildytas oro tarpas yra tarsi barjeras tarp šaltos išorinės ir šiltos vidinės sienų. Šiuo atveju "rasos taškas" bus šiltinimo medžiagoje ir laukinei sienai...  Žiūrėti daugiau...

Patarčiau naudoti gerą šilumos laidumą turinčią termoizoliacinę medžiagą - polkąjį putplastį Šiloporas Neo, jo šilumos laidumo koef. 0,032 W/(m.K). Naudojant 20 cm storio Neoporo plokštes, gausite varžą 6,25. Neoporo plokštės įspraudžiamos tarp gegnių, sujungimai užpurškiami termoputomis. Iš apačios plokštės uždengiamos gipsokartonu.  Žiūrėti daugiau...

Svarbiausia, kad nebūtų į viršų sklindančios šilumos nuostolių. Ar bus tinkamai izoliuota negyvenamos palėpės pardanga, ar stogas - nėra svarbu (priklauso nuo situacijos). Stogo (ar šiuo atveju perdangos) suminė šiluminė varža R turėtų būti ne mažiau 6,25 m2K/W. Panaudojus 20 cm vatos, pvz. URSA DF37, tai sukurs 5,40 m2K/W šiluminę varžą. Kažkiek prisidės pati stogo konstrukcija. Rekomenduočiau instaliuoti papildomus 5 cm vatos.Jei nėra galimybės apšiltinti 25-iais cm perdangą, galbūt galite papildomai apšiltinti...  Žiūrėti daugiau...

Lentos paprastai kalasi skersai gegnių (ta kryptimi jokia ventiliacija neturėtų vykti nes nebus reikiamo oro srauto), o ventiliuojamo oro tarpo srautas yra gegnių kryptimi, vienintelis variantas yra daryti ventiliuojamą tarpą po lentomis, paliekant tarpus oro paėmimui ties murlotais ir padaryti "kiaurą" kraigą oro ištaukimui. Daug vietos šiltinimui ties murlotais neturėsite, todėl reikia atsakingai rinktis medžiagas, nes ten greičiausiai bus šalčio tiltelis. Stogas kaip suprantu ne skardinis, nes kitaip klausimas kaip yra su kondensato...  Žiūrėti daugiau...

Pamatai šildomi iš lauko. Nukasus žemę, nuo pamatų, reikia nuplauti vandeniu ir nuvalyti visus nešvarumus, išdžiovinti. Apšiltinimui naudojamas polistireninis putplastis Šiloporas EPS100. Šildomo pamato gylis - 60 cm nuo žemės paviršiaus. Patartume naudoti 15 cm storio plokštes.Nuvalius blokus, polistireninio putplasčio plokštės ištisinių klijų sluoksniu klijuojamos prie pamato. Jei blokuose yra nelygumų, plyšių, prieš klijuojant, nelygumus reikia išlyginti. Tam tikslui...  Žiūrėti daugiau...

Jūsų namo siena yra vienos plytos (24 cm) arba 2x0,5 plytos (2x12 cm) + tinkas = ~ 26 cm. Vidinis šiltinimas dažniausiai neišsprendžia daugelio šilumos nutekėjimo problemų ir daro didelę žalą atitvaroms, nes, neįleidžiant į jas šilumos, jos paliekamos šaltoje drėgmės kondensavimosi zonoje. Šiltinti reikia iš išorės. Vidinis šiltinimas galimas tik kaip papildoma sandarinimo priemonė, kai jau apšiltinta iš išorės. Vidinio šiltinimo grėsmės: 1. Apšiltinus sienas iš vidaus, šiluma neįleidžiama į sienas, todėl...  Žiūrėti daugiau...

Jeigu gelžbetoninė perdanga yra virš nešildomo rūsio ar pravažiavimo, šiltinant iš vidaus rekomenduojamas izoliacijos storis 50-75 mm (max.). Įrengiant tokias grindis, po mediniais gulekšniais ant perdangos klojama hidroizoliacija, tarp gulekšnių su 10-20 mm įvarža klojama minkšta mineralinė vata, pvz. plokštės Isover KL-37, KL-35 arba dembliai KT 40TWIN. Ant šilumos izoliacijos (iš šiltosios pusės) kruopščiai įrengiama garo izoliacija (pvz.: 0.2 mm polietileno plėvelė) ir įrengiama nauja grindų danga. Jeigu reikalinga,...  Žiūrėti daugiau...

Pirmiausia būtų gerai gauti iš Jūsų sekančią informaciją: - kiek aukštų namas? - mūro storis, kokios plytos, oro tarpas (jeigu jis yra). Kitaip sakant koks mūro konstruktyvas? - kokią energetinio naudingumo klasę turi namas dabar ? Šios informacijos reikia, kad galėtume paskaičiuoti esamą atitvarų šiluminę varžą. Pagal Statybos tech.reglamentą, gyvenamųjų namų atitvarų šiltinimas B klasei šiluminė varža R sienoms turi būti 5,56 m2 K/W, stogui 6,67 m2 K/W. Žinodami esamą atitvarų (sienų) varžą žinosime...  Žiūrėti daugiau...

Pamatus reikia netik apšiltinti, bet ir įrengti tinkamą pamatų hidroizoliaciją. Mes patariame rinktis šiolaikiškas, ilgaamžės ir bandymais patikrintas medžiagas. Pamatų šiltinimą galima išskirstyti į kelis etapus: 1. Požeminės pamatų dalies apšiltinimas. Pamatus galima apklijuoti putų polistirolu toje zonoje, kur užsipils žemės, nes ant jo bus įrengta hidroizoliacija. 2. Pamatų hidroizoliacija. Prie pamato tvirtinama Firestone EPDM membrana, 20 cm aukščiau nei suklijuotas polistirolas, kad Firestone EPDM membrana būtu...  Žiūrėti daugiau...

A+ klasė varžos rodiklis R 8,33 Pasiekti šitą rodiklį galite naudojant EPS 80 N (su grafitu) 270mm storis, gauname R 8,44 Neoporas EPS 80 - 60 Eur/m3  Žiūrėti daugiau...

Rąstinis namas turėtų šiltintis iš lauko pusės, kadangi žmogui sveikiausia gyventi rąsto pusėje, o ne gipso ar kitos chemijos supančioje aplinkoje. A+ klasės nesigaus kadangi neišlaikys slėgio testo. Paprastai rąstiniai namai statomi kaip vasarnamis, ūkio pastatas arba priduodamas kaip nebaigtas. Gal pasikeis įstatymai ir mes galėsim gyventi rąstiniam name, o ne politileniniam maiše.  Žiūrėti daugiau...

Jei „alytnamio“ karkasas tvirtas, tai jūs galite rinktis tokias konstrukcijas: 1) dėti kietą vatą ir tinkuoti ją; 2) tvirtinti medinį karkasą, dėti minkštą vatą lygiai su karkasu, ant jos tvirtinti kietą vatą ir tinkuoti. Nepamirškite apšiltinti stogo - stogo izoliacijos sluoksnį sujungti su sienos, o sienos su cokolio izoliacija, kad nebūtų šilumos praradimų per tarpus.  Žiūrėti daugiau...

Jokių būdu netinka iš vidaus montuoti difuzinės plėvelės. Iš šiltosios (vidinės) šilumą izoliuojančios medžiagos pusės įrengiamo garų izoliacijos sluoksnis turi užtikrinti konstrukcijos sandarumą ir neleisti į ją prasiskverbti iš patalpos vidaus vandens garams. Vykstant vandens garų difuzijai konstrukcijos viduje gali vykti drėgmės kondensacija, dėl kurios termoizoliacinės medžiagos praranda savo šilumą izoliuojančias savybes, bet ir atsiranda pelėsių augimo rizika ant paviršių. Dėl to į organines medžiagas,...  Žiūrėti daugiau...

Plytinių namų sienas geriausia apšiltinti pripurškiant tarpsienius skystų termoputų. Tai yra optimaliausias sprendimas sienoms su oro tarpu apšiltinti. Pripurškus termoputų yra sustabdomi šilumą iš tarpsienių išnešiojantys oro srautai ir žymiai padidinama sienų šiluminė varža. Termoputos geriau negu birios medžiagos užpildo visus plyšius ir bėgant laikui nesuslūgsta. Termoputų pasiūla rinkoje labai įvairi: skiriasi jų kokybė ir kaina. Pasirenkant reikėtų atkreipti dėmesį į deklaruojamas medžiagos savybes: ilgaamžiškumą,...  Žiūrėti daugiau...

Stogą šiltinti reikia akmens vatos plokštėmis. Tik negalima jų priglausti prie ruberoido. Tarp ruberoido ir vatos turi likti 2-3 cm tarpelis. Tarpeliui užtikrinti reikia prie gegnių ir stogo pakloto lentų pritvirtinti tinkamo storio medžio juosteles. Tada reikia užtikrinti vėjo izoliaciją. Šiam tikslui galima naudoti kietas priešvėjines akmens vatos plokštes arba kietas medžio plaušo plokštes (panašios naudojamos prieš klojant plaukiojančias grindis). Akmens vatos sluoksnio storis šiltinant stogą – ne mažiau kaip 20 cm....  Žiūrėti daugiau...

Aš niekada nepritariu sienų šiltinimui iš vidaus. Apšiltinus sienas iš vidaus, šiluma neįleidžiama į sienas, todėl į giluminius laikančių sienų sluoksnius įsiskverbia šaltis, perkeldamas ten ir rasos tašką (temperatūra, prie kurios iš oro pradeda kondensuotis drėgmė, kaip vakare rasa ant žolės). Todėl rudenį drėksta ne tik išorinė sienos dalis, bet ir giluminiai sienos sluoksniai. Žiemą, paspaudus šalčiui, ardomas ne tik išorinis, bet ir vidinis laikantis mūras. Be to, taip pridrėkusios sienos per vėsesnę vasarą...  Žiūrėti daugiau...

Ko gero galima, bet reikia tikrai gerai pagalvoti ar verta. Prieš priimdami sprendimą pasižiūrėkite štai šią medžiagą: http://www.1tv.ru/news/social/155617 Medinį namą siūlau šiltinti akmens vata. Reiktų nuėmus tinko sluoksnį prie rąstų prikalti medinį karkasą 50x100 mm, kas 60 cm (galima iš vidaus šiltinti ne daugiau 10 cm), jei norite mažiau, tai pasirinkite kitą karkaso statramsčių aukštį. Tarpą tarp karkaso statramsčių reikia užpildyti universaliomis mineralinės vatos plokštėmis priglaudžiant jas prie rąstų....  Žiūrėti daugiau...

Turite tvirtą, bet šaltą namą. Jo šiluminė varža R priklauso nuo plytų rūšies, bet yra apie 0,5; 0,7. Šiuolaikiniai namai statomi su R~ 6 m² • K / W. Siūlytume klasikinį šiltinimo būdą, tvirtinant polistireninį putplastį ir aptinkuojant dekoratyviniu tinku. Vieno 1 m2 kaina šiuo metu yra apie 35 Eur (su darbu ir medžiagomis, PVM). Reikėtų naudoti 20 cm baltojo polistireninio putplasčio Šiloporas EPS 70 (izoliacinio sluoksnio varža 5,13) arba 17 cm pilkojo putplasčio Neopor plokštes (izoliacinio sluoksnio šiluminė...  Žiūrėti daugiau...

Langai šiuo tveju nelabai kalti, tai tik montuotojų darbo brokas. Matyt, senieji langai sandūroje susiena buvo geriau izoliuoti, o dabar langų montuotojai paliko plyšių. Problema - oro tarpas. Jis ne tik nešildo, bet net pablogina sienos šiluminę varžą. Jei oro tarpas ypač sandarus, jame esantis oras nejuda, oro tarpas duoda šiluminę varžą, kurios reikšmę galite pasiskaičiuoti, dalindami oro tarpą, išreikštą metrais, iš šilumos laidumo koeficiento 0,025. Tačiau užtikrinti, kad oro tarpas būtų nevėdinamas, praktikoje...  Žiūrėti daugiau...

Norint pasiekti A klasės reikalavimus šiluminė varža turėtų būti R=10. Apšiltinant perdangą uždarų porų putų poliuretanu pakaktų 25 cm sluoksnio, kurio šiluminė varža R=9,6.  Žiūrėti daugiau...

Rąstinį namą šiltinti akmens vata - didžiulė klaida. Jį galima šiltinti tik ekovata. Tam daromas kryžminis karkasas 10 - 15 cm storio ir užpučiama ekovata šlapiu būdu.Tada, jei norite tinkuot, išdžiuvus ekovatai, montuojamos 25 mm špuntuotos MMPP plokštės Isoplaat, ir jau jas galima armuot ir tinkuot.  Žiūrėti daugiau...

Tam, kad pasiekti A ar A+ energetinio efektyvumo klasę vien storinti sienas termoizoliacinėmis medžiagomis tikrai nepakaks. Neišvengiamai jums reikės atlikti šiuos žingsnius: - Esamos situacijos ekspertinis įvertinimas; - Be rekonstrukcijos projekto neišsiversite. Galite storinti sienas, didinti varžą, tačiau minėtos energetinio efektyvumo klasės yra ištisas mokslas. - Ventiliacijos sistema, namo langai - vietos, kur neišvengiamai turėsite spręsti; - Pastato sandarumas. Nėra taip paprasta 1984m statybos namui užtikrinti...  Žiūrėti daugiau...

Mūsų įmonė turi ilgametę praktiką šiltinimo srityje įvairiomis medžiagomis. Aš manau, kad poliuretanai (atvirų arba uždarų porų) turi tokius minusus: 1. Sugadina difuzinę plėvelę (suriša jos plaušelius, ji nebekvėpuoja). 2. Medinės konstrukcijos gali pradėti pelyti, šusti ar atsirasti ant jų grybelis, jei apipučiamos medinės konstrukcijos (pvz: gegnės) kurių drėgnumas yra daugiau nei 10,5 %. 3. Poliuretanas (ypač uždarų porų) gali atskilti nuo medinių konstrukcijų, ko pasekoje susidaro šalčio tiltelis, pradeda...  Žiūrėti daugiau...

Pamatų šiltinimas kokybiškomis ir 40 metų garantiją turinčiomis purškiamomis poliuretano putomis, kurios padės ne tik sumažinti iki 80% šildymo išlaidų, bet ir sustiprins pastato konstrukcijas iki 300%. Eurotermus specialistai dirba su žinomu gamintoju poliuretano putomis, kurių izoliacija yra viena iš efektyviausių šiltinimo medžiagų, kokias tik galima įsigyti. Jos sudaro ne tik veiksmingą oro barjerą ir žemą drėgmės garų pralaidumą, bet ir yra nepralaidžios vandeniui. Poliuretano putos prisitvirtina tiesiogiai ant...  Žiūrėti daugiau...

Siūlome oro tarpus šiltinti Aminoshaum termoputomis. Šios termoputos gaminamos specialioje-unikalioje įrangoje, kurios dėka, medžiaga įpučiama per 18 milimetrų skylutes išgręžtas mūro siūlėse. Šia medžiaga užpildyti sienos oro tarpai užkerta kelią šilumos praradimui dėl oro cirkuliacijos, tačiau netrukdo sienai vėdintis t.y kvėpuoti. Pagal šią technologiją galima šiltinti ne tik mūrinius, bet ir apmūrytus namus. Be to, naudojant Aminoshaum termoputas apsimoka šiltinti ne tik senų, bet ir naujos statybos namų sienas....  Žiūrėti daugiau...

Polistireninio putplasčio atsparumas gniuždymui neabejotinai užtikrina šiai medžiagai lyderio vaidmenį tarp kitų termoizoliacinių medžiagų apšiltinant grindis. Dažniausiai naudojamas EPS70, skirtas gyvenamų kambarių, viešbučių grindų įrengimui. EPS80 skrtas šildomų grindų įrengimui. Garažuose, padidintos apkrovos kambariuose rekomenduotina naudoti EPS100. EPS150, EPS200 – tai specialios paskirties gaminiai, skirti pramoninių grindų, pravažiavimo kelių, knygų saugyklų grindų...  Žiūrėti daugiau...

Per stogą išeina apie 25% šilumos, tad stogo šiltinimui būtina skirti ypač didelį dėmesį. Paprastai stogo šiltinimui naudojama 20-25 cm polistireninio putplasčio, pasiekiant varžą 5-6 m2.K/W. Jei nešiltinsite stogo, panašiu šilumos izoliacijos sluoksniu reikėtų apšiltinti palėpės grindis.  Žiūrėti daugiau...

Priklauso kokio šiltinimo rezultato reikia, 200 mm vatos šiluminė varža bus R=5, o toks pats storis PIRo su aliuminio folija bus R=9, skirtumas labai didelis. Vatoms reikalingos garo ir vėjo izoliacijos, PIRui - ne, bet su PIRu bus prastesnė garso izoliacija. Žiūrėkite kas nurodyta projekte, su tokiu storiu vatos gausis geriausiu atveju B energetinė klasė, su PIRu A+  Žiūrėti daugiau...

Šiltinant pamatą, polistireninis putplastis apsaugomas vėdinama ir drenuojama membrana, bei įrengiant drenuojamą nuogrindą.  Žiūrėti daugiau...

Patartume pamatus šiltinti iš lauko, brėžinuką rasite http://www.kaunosilas.lt/pdf/breziniai_2006/70.pdf. Šiltinimui naudojama 10 cm storio Šiloporas EPS100. Jei iš lauko šiltinti neturite galimybių, polistireninio putplasčio plokščių Šiloporas EPS70 ar Šiloporas NEO storis parenkamas priklausomai nuo rūsio paskirties (gyvenamas, dalinai gyvenamas). Plokštės įspraudžiamos tarp tąšų, prie kurių vėliau tvirtinama apdailinė gipso kartono plokštė. Kitas būdas - plokštės klijuojamos prie...  Žiūrėti daugiau...

Rąstinio namo sieną rekomenduojame šiltinti iš išorės. Šiltinimas turi būti įrengtas taip, žiūrint iš vidaus į išorę:1. Vidinė apdaila2. Rąstų siena3. Difuzinė plėvelė3. Vertikalus 100 mm medinis karkasas užpildytas akmens vata PAROC UNS 37z (100 mm)4. Horizontalus 50 mm medinis karkasas užpildytas akmens vata PAROC UNS 37z (50 mm)5. Priešvėjinė vata PAROC WAS 25 t (30 mm)6. Vertikalūs reguliuojantys tašai7. Apkalimas dailylentėmis  Žiūrėti daugiau...

Namą šiltinti rekomenduojama tik iš išorės. Jums rąstiniam namui šiltinti tiks medžio plaušo pučiama medžio vokiška Steico Zell vata. Turinti visus reikiamus EU sertifikatus. Mūsų užputimas ir medžiaga - 40 Eur/kub/m.  Žiūrėti daugiau...

Pagrindiniai reikalavimai purškiamoms į oro tarpus medžiagoms yra šie: 1) mažas vandens įgeriamumas 2) pralaidumas vandens garams ("kvėpuojančios") 3) skvarbumas, kad užpildytų visus plyšius 4) stabilumas, kad nesuslūgtų ir nesusėstų 5) ilgaamžiškumas. Šiltinimo medžiagos gali būti birios ir termoputos putplasčio pavidalo. Lietuvoje šiltiname pastatus "THERMO-LUN" technologija ir medžiagomis, kurios pasižymi visomis aukščiau išvardintomis savybėmis. Termoputų pranašumas prieš birias medžiagas (polistirolo granules,...  Žiūrėti daugiau...

Jūsų namo sienos varža labai maža. Šilumos laidumo koeficientas λ baltoms plytoms - 1 W/(m.K), oro tarpui (su sąlyga, kad oro tarpas uždaras ir oras jame nejuda) - 0,028, silikatiniam blokeliui- 0,7. Taigi, pilna sienos varža R (0.2+1.786 + 0.357) =2.343 m² • K / W. 7 cm vata duotų varžą 1,842. Varža paskaičiuojama medžiagos storį metrais dalinant iš šilumos laidumo koeficiento. Statybiniai normatyvai reikalauja, kad sienos varža būtų ne mažiau 5. Žiūrint į...  Žiūrėti daugiau...

Lubų apšiltinimui patarčiau rinktis tankias medžiagas, tokias kaip akmens vata arba medienos plaušas. Putų polistirolas arba pučiamas putų poliuretanas yra labai prasti garso izoliatoriai. Tai tampa aktualu, kai stogas yra skardinis arba yra gyvenama netoli judrių kelių. Šiluminių savybių atžvilgiu visos medžiagos yra maždaug vienodos, skiriasi tik kaina ir mano minėtos garso izoliacinės savybės.  Žiūrėti daugiau...

15 cm - nėra blogai (varža 3,846), bet nėra ir labai gerai. Tai priklauso nuo to, kaip apšiltintos kitos namo konstrukcijos. Įprastai į grindis ir sienoms dedama 20 cm, stogui - 25 cm storio putplasčio plokštės.  Žiūrėti daugiau...

ROCKWOOL turi fasadinę sistemą kuri vadinasi "sistema ant sistemos" skirtą ankščiau įrengtų šiltinimo sistemų renovavimui, t.y. papildomam šiltinimui. Pagal mūsų sistemą nereikia nuiminėti senųjų tinkų ar kitų sluoksnių, o tiesiog ant esamų įrengti naują šiltinimą iš akmens vatos plokščių (jos tvirtinamos tik smeigėmis, be klijų) ir tada daryti tinko apdailą (visi sluoksniai pagal tinko gamintojo rekomendacijas).  Žiūrėti daugiau...

Noriu atkreipti dėmesį, kad A klasei reikia didesnio izoliacinės medžiagos storio, nei 15 cm. Mūsų firmos svetainėje rasite skaičiuoklę, galite ja pasinaudoti. Fasadas visada apšiltinamas viena plokšte, polistireninio putplasčio gamintojai pagal užsakymą pagamins reikiamo storio plokštes.  Žiūrėti daugiau...

Mūsų 17 m darbo patirtis rodo, kad nei šiltinant iš vidaus, nei iš lauko pusės, nebus pasiektas geras efektas, jeigu sienose palikti neužpildyti tarpsieniai. Tai patvirtina nemaža dalis mūsų klientų, kurie yra apšiltinę namą vienu ar kitu būdu, o po pirmo žiemos sezono kreipiasi į mus, nes yra nepatenkinti gautais rezultatais. Jūsų atveju siūlau nebedaryti antros klaidos, o visų pirmiausiai užsipildyti sienų oro tarpus. Tada, pragyvenus žiemos sezoną, gali pasirodyti, kad išorinio šiltinimo net nebereikės.  Žiūrėti daugiau...

Šiltinant medinį rąstinį namą, pirmiausia reikia apsispręsti, iš lauko ar iš vidaus šiltinsite. Mokslas reikalauja šiltinti iš lauko, bet reikia įvertinti tai, kad namas praras medinio namo išvaizdą. Polistireninis putplastis smeigėmis tvirtinamas prie rąstų, paliekant 5 cm oro tarpą. Polstireninio putplasčio storis parenkamas priklausomai nuo pastato energetinės būsenos. Tolimesnė namo apdaila priklauso nuo Jūsų išmonės. Galima polistireninį putplastį padengti ...  Žiūrėti daugiau...

Šiltinti galite iš vidaus uždarų porų poliuretanu, tačiau rizikuojate pelėsiu. Jei fasadinės sienos nėra apsaugotos nuo vandens įgerties (pvz. yra mūras, blokas ir t.t.), tai sušlapusi siena iš lauko ir šiluma iš vidaus sudarys rasos tašką ten kur bus sankirta poliuretano su siena ir čia gali veistis mikroorganizmai. Šiltinimui š vidaus turime kitų puikių sprendimų: 1. Tinkuoti iš vidaus sienas šilumą taupančiu tinku Fixper. Tai labai šiltas tinkas, kuris savo šiluma realiai yra šiltesnis nei putų polistirenas....  Žiūrėti daugiau...

Putplasčio panaudojimo taisyklės. Brėžinys GVG 01. Rasite keletą skirtumų, ne į visus būtina reaguoti. Pagal taisykles putplastis dedamas tiesiog ant išlyginto grunto. Laikoma, kad plėvelė gali net ir pakenkti tais atvejais, kai dėl kokių tai priežasčių toje vietoje atsiras drėgmė, o plėvelė neleis drėgmei pasišalinti į gruntą, Tačiau įprastai plėvelė dedama, bent jau paprasta polietileninė plėvelė. Antra pastaba -10 cm putplasčio aiškiai per mažai - populiariausias izoliacinio sluoksnio storis grindims - 25...  Žiūrėti daugiau...

Drenažinė membrana naudojama norint nuvesti vandenį nuo pamato į drenažą, taigi ji turi baigtis ties drenažiniu vamzdžiu kuris eina aplink namo pamatą. Jei drenažo nėra drenažinė membrana savo funkcijos neatliks.  Žiūrėti daugiau...

A+ klasei dvišlaičiam stogui reikalingas apšiltinimo storis 40 cm (pagal 2019.02.14 d. pasikeitusius reikalavimus). Apšiltinimo darbų kaina 50 Eur/kub.m (medžiaga su darbu ir PVM). Viso Jums reikės 44,8 kub.m. Kad pūsti ekovatą - stogas turi būti atitinkamai paruoštas.  Žiūrėti daugiau...

Yra daugybę medžiagų, kuriomis apšiltinus sienas galite pasiekti tiek B, tiek A klasę. Skiriasi tik šiltinimo sluoksnis. Kadangi jūsų namo siena susideda iš daug elementų, pirmiausia jums reikėtų susiskaičiuoti jos šiluminę varžą, tam, kad žinotumėte kokio šiltinimo sluoksnio jums reikia, kad išgauti tam tikrą klasę ir tinkamą šiluminę varžą.  Žiūrėti daugiau...

Jei Jūs planuojate, kad Jūsų palėpė bus gyvenama ir šildoma patalpa, tada pasirinktas sprendimas šiltinti tarp gegnių yra teisingas, tik po garų izoliacijos sluoksniu reikėtų dar papildomo 5 cm sluoksnio vatos ir tuomet jau prisukti osb plokštę. Kaip toks mazgas atrodo, Jūs galite pasižiūrėti pagal nuorodą: http://www.paroc.lt/channels/lt/building+insulation/cad+designs/flat+roo.... Tuomet Jums reiktų papildomai pastorinti iš vidaus ir gegnes. Taip šiltinant, esamos difuzinės plėvelės papildomai suklijuoti tarpusavyje nereikia,...  Žiūrėti daugiau...

Visos izoliacinės medžiagos yra geros. Jų tarnavimas, efektyvumas, priklauso nuo to, kaip ir kas jas sumontuos. Lakštines medžiagas teisingai ir kokybiškai, kad ir kokie puikūs būtų meistrai, dažniausiai sudėti yra sudėtinga, ne retai ir nepavyksta. Gaila, bet tai dažniausiai pastebima darant termovizines nuotraukas ar sandarumo testus po apdailos darbų. Šiluminio izoliavimo klaidų dažniausiai išvengiama purškiant putų poliuretaną.Tai besiūlė izoliacija suformuota vietoje. Ji užpildo visus plyšius, ertmes, ko praktiškai...  Žiūrėti daugiau...

Žema temperatūra ir drėgmės perteklius – tai pelėsio atsiradimo priežastys. Reikia daugiau vėdinti ir daugiau šildyti. Vėdinimas turi būti nuolatinis – per vėdinimo angas san. mazguose ir virtuvėje senas oras nuolat traukiamas, o per langų išsandarinimą (mikroventiliacinę padėtį) naujas oras priteka. Jei vėdinimo angos netraukia – įstatykite ventiliatorių. Jei virtuvės ventiliacijos angoje įstatytas garų surinkėjas, būtina atskira ventiliacijos anga. Epizodinis pravėdinimas problemos neišspręs. Vidinis sienų šiltinimas...  Žiūrėti daugiau...

Teisingai. Visada yra ekonomiškiau ir efektyviau šiltinti perdangą, o ne stogą. Visų pirma - perdangos plotas visada bus mažesnis nei stogo, antra perdangos šiltinimas yra pigesnis (imant kubo kainą) nei stogo. Trečia - net idealiai apšiltinus stogą, šiluma eis į viršų, t.y. jūs šildysite papildomus kubinius metrus palėpėje, kurioje negyvenate. Stogas šiltinasi tik tada, kai yra gyvenamas mansardinis aukštas.  Žiūrėti daugiau...

Šiltinti giliau, nei pamatas tikrai nėra tikslinga, užtenka apšiltinti tiek pamato, kiek jo yra - Jūsų atveju nuo 50 cm iki 80 cm į gylį. O požeminė pamato dalis ar lygi? Kuo planuojate ją šiltinti? Jei požeminis pamatas nėra lygus, galime pasiūlyti jį apšiltinti purškiamomis uždarų porų poliuretano putomis, kurios yra nelaidžios drėgme, užpildo visus nelygumus, plyšelius ir tarpelius, užtikrina ne tik apšiltinimą, šimtaprocentinį sandarumą, bet ir hidroizoliaciją. Jei turėsite klausimų, skambinkite.  Žiūrėti daugiau...

Jei namas ir šaltas ir drėgna viduje, reiškia kad yra nesandarumai, per kuriuos šaltis randa kaip apeiti termoizoliaciją, galimai vata vietomis sukritusi, taip pat didelė tikimybė, kad jos (termoizoliacijos) iš principo yra paklota per mažai, arba ji paklota netinkamai. Tokiu atveju efektyviausia yra nuimti dabartinę fasado apdailą, ir ant esamo rėmo, laikančio akmens vatą užkalti dar vieną rėmą, o ant vatos tarp rėmų ištisai užpurkšti putų poliuretano sluoksnį, kuris ir apšiltins ir duos sandarumą. O ant naujo rėmo vėliau...  Žiūrėti daugiau...

Žinoma, kad rąstinio namo apšiltinimui geriausia termoizoliacinė medžiaga - ekovata. Ji vienintelė termoizoliacinė medžiaga, turinti artimų savybių medžiui. Impregnantai, esantys ekovatoje, apsaugo pastato konstrukcijos nuo pelėsio bei grybelio. Kadangi namas senas, šiltinimo tarpai bus tikrai nevienodi, dėl ko gali atsirasti sunkumų dedant vatą dembliais. Su ekovata viskas paprasta. Ekovata yra biri medžiaga, todėl tarpų atstumas visiškai nesvarbus. Paprastai išorinės lauko sienos šiltinamos šlapiuoju būdu. Jis atliekamas...  Žiūrėti daugiau...

Pirmiausiai noriu pagirti Jus už entuziazmą, šiltinant savo būstą. Jeigu formaliai skaičiuoti visų sluoksnių varžas, Jūs jau perlipote visas normas: 5 cm vatos - R=1,25, rąstas 16 cm - R=1,45, ekovata 7 cm - 1,71, plyta 12 cm - 0,17, polistirolas 10 cm - 2,32. Viso - 6,9 m2K/W. Statybos techninis reglamentas reikalauja 5,25 m2K/W.  Žiūrėti daugiau...

Gipso kartonas nesprendžia apšiltinimo ar drėgmės izoliavimo problemų. Uždengė šildymo sistemą jūs šildysite sieną/lauką, bet neteksite namų šilumos. Tinkamas sprendimas būtų šildyti sieną iš lauko arba iš vidaus.  Žiūrėti daugiau...

Taip vadinamos "ekovatos" atsisakėme dėl jos kokybės. Jei darote sau, o ne pardavimui tai atkreipkite dėmesį į mūsų medžiagą. Tikro medžio ekologiška pučiama vokiška medžio vata Steico Zell. Atvežimas + mūsų darbas + medžiaga + patirtis + PVM - viso 60 Eur/kub.m. Terminas mėnesiui į priekį.  Žiūrėti daugiau...

Atsakant į klausimą, gerai būtų žinoti stogo konstrukciją. Jei tai plokščias stogas, yra didesnis termoizoliacinių medžiagų pasirinkimas. Nuolydžio formavimui dažniausiai naudojamas polistireninis putplastis EPS 80, viršutiniam sluoksniui - EPS 100. Jei kalba eina apie šlaitinį stogą, vienareikšmiškai galiu rekomenduoti pilkąjį polistireninį putplastį (Neoporą). Ši medžiaga išsiskiria labai žemu šiluminio laidumo koeficientu ir suplonina termoizoliacinės medžiagos storį. Esmė tame, kad šlaitiniam stogui dažniausiai...  Žiūrėti daugiau...

Paprasčiausia konteinerį būtų apšiltinti uždarų porų poliuretano putomis nepaliekant jokių oro tarpų. Galima iš anksto įrengti medinį karkasą apdailos tvirtinimui ir apipurkšti jį putomis. Taip pat galima ir su plonu putų sluokniu ir putplasčiu ant viršaus, bet tai reikalaus žymiai daugiau darbo nors medžiagos ir pigesnės. Putos turėtų būti bent 15 cm. Jų paviršių reikėtų grubiai užtinkuoti prieš tvirtinant apdailą, kad ilgiau tarnautų bei būtų pasiekta atsparumo ugniai klasė. Jokių plėvelių nereikia. Jeigu...  Žiūrėti daugiau...

Užpildyti sienų oro tarpą termoputomis visada apsimoka. Iš pateiktos informacijos matome, kad buvo sunku įšildyti namą, nors izoliacinių medžiagų storiai ir pakankami. Didelis izoliacinių medžiagų storis neužtikrins šilumos sulaikymo patalpoje, jei šios medžiagos sudėtos netinkamai, neužtikrinant sandarumo. Po tokias izoliacines medžiagas "vaikšto" oro srautai, kuriuos sustiprina kaip "kaminas" veikiantis tuščias oro tarpas. Termoviziniu tyrimu dažnai sunku nustatyti šilumos nuostolių vietas sienose su oro tarpu. Taip yra...  Žiūrėti daugiau...

Jeigu sienos lygios galima šiltinti vatos, putplasčio ar PIRo plokštėmis ir paskui tinkuoti, svarbu kad tarp šiltinimo medžiagos ir sienos neliktų tarpelių. Jeigu sienos nelygios, galima šiltinti purškiamom vatom ar poliuretano putom darant ventiliuojamą fasadą, jeigu norisi gero rezultato ir tinkuojamo fasado, bet sienos nelygios, galima šiltinti purškiamom uždarų porų poliuretano putom ir paskui armuoti ir dėti dekorą.  Žiūrėti daugiau...

Pamatų įgilinimas. Įrengiant pamatus, svarbu įvertinti įšalo gylį. Žemės įšalo jėga sukuria milžinišką į viršų nukreiptą jėgą. Grunto kilsnumo priežastis yra jame esantis vanduo, kuris, esant neigiamai temperatūrai, virsdamas ledu plečiasi. Lietuvoje įprasta manyti, kad gruntas įšąla iki 1,2 m. Tačiau reikia nepamiršti, kad kiekvieno grunto įšalo gylis skirtingas, pvz., smėlio įšalo gylis yra 1,2 m, molio ar priemolio - 1,5 m. Todėl ir pamatų gylis priklausys nuo grunto. Molio ir priemolio grunte, turinčiame...  Žiūrėti daugiau...

Išgręžtas skyles sienoje reikia taip izoliuoti, kad oras niekada negalėtų praeiti.  Žiūrėti daugiau...