Šiltinimas – Patarimai

Tokios šiltinimo sertifikuotos technologijos kaip Glueporas kol kas nėra. Tai vienos įmonės iš Klaipėdos rajono sugalvotas žodis. Nėra tokios sertifikuotos technologijos dėl to, kad sunku užpildyti oro tarpą su polistireno granulėmis su klijais, nes šis mišinys veliasi ir lieka oro tarpai. Šiuo atveju rekomenduočiau šiltinti su ekovata arba su ekovatos ir polistireno granulių mišiniu.  Žiūrėti daugiau...

Mūrinio namo oro tarpą galime užpildyti ekovata. Ekovata - biri medžiaga, todėl užpildys kiekvieną tarpą, taip pat leis kvėpuoti jūsų namui. Paprastai mūriniame name dažnai kampuose atsiranda pėlėsis, o su ekovata to išvengsite, nes ekovatoje esantys boro junginiai apsaugo pastato konstrukcijas nuo pelėjimo, grybelio.  Žiūrėti daugiau...

Plokštuminiai pamatai yra pripažįstami kaip labiausiai tinkantys pasyviems ir energiškai efektyviems namams. Jie tinka tuomet, kai norima pasiekti maksimalų namo energinį efektyvumą. Pamatai įrengiami išliejant vientisą armuotą, ištisinę pamatų plokštę į specialią ekstruzinio polistireno konstrukciją, kuri izoliuoja pamato plokštę nuo kontakto su gruntu. Plokštuminis pamatas yra geriausiai izoliuotas nuo grunto pamatas, jame nėra jokių šilumos tiltelių. Toks pamatas yra labai efektyvus, kadangi jokia konstrukcinė detalė...  Žiūrėti daugiau...

Rasos taško susidarys sendviče, jeigu sendvičas su skarda iš abiejų pusių, tai problemų su pertekline garų kondensacija neturėtų būti. Iš vidaus (jeigu tai ne šaldytuvas) vatai reikalinga garo izoliacinė, ne difuzinė plėvelė, jeigu yra abejonių kad vatoje vis dėlto gali kauptis kondensatas (tai reikia skaičiuoti žinant konkrečius medžiagų šilumos ir garo laidumo parametrus, bei vidaus temperatūras ir kokia bus santykinė drėgmė patalpose), galima dėti išmaniąją plėvelę, kuri gali būti laidi garui iš sienos pusės,...  Žiūrėti daugiau...

Namą rekomenduotumėme šiltinti uždarų porų poliuretano putomis iki 20 cm storio sluoksniu. Skaičiuoti galima ir m3 ir m2. Pagrinde skaičiuojama m3 - nes su m2 sudėtinga - reikia žinoti storius ir t.t. 1 m3 atvirų porų poliuretano putomis kaina 96 Eur; 1 m3 uždarų porų poliuretano putomis kaina 240 Eur. 1 m2 galima būtų išsiskaičiuoti, bet tai nebus tikslus skaičius, nes reikia skaičiuoti vietoje, matant objektą. Kainos nurodytos šiltinant sertifikuotomis vokiškomis medžiagomis, bei profesionalia Graco įranga.  Žiūrėti daugiau...

Šiltinti namo sieną iš vidaus nėra geras variantas. Tačiau, jei eina kalba apie daugiabučio namo galinę sieną (o renovacijos darbų dar nematyti), kito pasirinkimo nėra. Šiltinti geriausia 5 cm neoporo plokštėmis. Kad patalpų kampuose nesusidarytų drėgmės kondensatas ir nesiveistų mikromicetai, būtinai reikia šiltinti ir dalį vidinių atitvarų. Taigi, jei šiltinate galinę pastato sieną, 50 cm trikampėmis plokštėmis, reikia šiltinti ir su šia siena besiribojančias ...  Žiūrėti daugiau...

Dažniausiai įvardinama kaina už m3, kaina už m2 neinformatyvi, skirtingomis medžiagomis, skirtingu tankiu bus labai dideli kainos intervalai. Mes sudarinėjame detalias sąmatas, kuriose matosi medžiagų ir visų reikalingų darbų bei įrengimų kainos atskirai. Kaina už m3 yra netiksli, skiriasi medžiagų tankiai, faktinis tankis priklauso nuo aplinkos bei paviršių temperatūros, šiltinimo storio, kiek daug kampų, gali skirtis papildomų darbų kiekis įeinantis į kainą.  Žiūrėti daugiau...

1. PIR plokštės yra 50% efektyvesnės už putų polistirolą. Reiškiasi jų reikia plonesnio sluoksnio. 2. PIR plokštės nepalaiko degimo ir nesilydo. 3. PIR plokštės nesitraukia, negaruoja, matmenys išlieka stabilūs. 4. PIR plokštės neįgeria drėgmės. Polistirolo negalima naudoti nei šlaitiniuose stoguose nei ventiliuojamuose fasaduose.  Žiūrėti daugiau...

Šiltinimas ekovata turi žymiai daugiau privalumų nei trūkumų. Ekovata - ekologiška šiltinimo medžiaga, pasižyminti geromis termoizoliacinėmis ir garso izoliacinėmis savybėmis. Ekovata, lyginant su kitomis termoizoliacinėmis medžiagomis, turi geriausią garso izoliaciją. Šiltinimas ekovata - tai besiūlė technologija, ji visą šiltinimo sluoksnį (storų) padengia vientisu sluoksniu, be jokių sujungimo siūlių, dėl to jos reali šiluminė varža nesiskiria nuo deklaruojamos, o šiltinant lakštinėmis termoizoliacinėmis medžiagomis...  Žiūrėti daugiau...

Taip, tinka. Iš pradžių reikėtų nugruntuoti kokybišku gruntu, rekomenduojame ThemoShield FixPLus koncentratą. Spalvą galite pasirinkti pagal visas populiariąsias spalvų paletes, taip pat pagal ThermoShield paletę. Spalva tonuojame pagal Jūsų pasirinkimą. 100 kv.m. Jums reikėtų 35 litrų ThermoShield Exterieur (Išeiga 330ml/m2). T. y. 3x 12,5 ltr (184,63) - 553,89 Eur. Taip geriau apsimoka pirkti nei 2x 12,5 lrt + 2x 5 l. Asbestinį šiferį galima dažyti su ThermoShield TopShield dažais. Šių dažų išeiga 600ml/m2. Kaina...  Žiūrėti daugiau...

Šios medžiagos yra skirtingos visomis prasmėmis. Akmens vata tai mineralinė vata. Ekovata - celiuliozės pluošto organinė medžiaga. Ekovata yra ekologiška biri medžiaga, tuo tarpu akmens vatoje daug formaldehidų, kurie atlieka "surišimo" funkciją. Teoriškai ir dokumentiškai šių medžiagų šiluminės savybės labai panašios. Ekovatos šilumos laidumas (λ) yra 0,037 W/mk, akmens vatos laidumas yra panašus, vadinasi 20 cm storio sluoksnio šiluminė varža (R) teoriškai abiejų medžiagų panaši ir siekia 5,4 m²·K/W. Bet ar...  Žiūrėti daugiau...

Namo A++ sienų varža turi būti R=10m2K/W, stogo - R=12,5m2K/W http://energinissertifikavimas.lt/siltu-namu-projektavimas Jei sertifikuosite namą, privalomai turėsite pateikti naudojamų medžiagų deklaracijas ir atlikti namo sandarumo testą. Toks teigiamas testas be putų poliuretano purškiamos izoliacijos darbo vietoje - beveik neįmanomas. Sienoms reikėtų ant mūrinio fasado sumontuoti karkasą dailylentei, jį atitraukti nuo sienos atstumu, kiek bus supurkšta putų poliuretano. Nežinau, kokią varžą R turės mūras, užsiduokim...  Žiūrėti daugiau...

Rekomenduojamas šiltinimo sluoksnis ne mažiau nei 25 cm,bet jei palėpėje nebus vaikžščiojama, tai dėl užpūtimo karkasas nereikalingas. Pavyzdžiui, jei pas Jus lagės 20 cm, mes galim užpūsti 30 cm, t.y 10 cm virš lagių.Jei palėpėj bus vaikščiojama, tai tada reikėtų lages paaukštinti. Dažniausiai pučiame 30-35 cm  Žiūrėti daugiau...

Pastato sienų šiltinimas iš lauko pusės priklauso nuo apdailos. Jeigu tai tinkuojamas fasadas, tuomet geriausia sienas šiltinti neoporu ir padengti dekoratyviniu tinku. Tai yra labai populiari, ekonomiška ir šiluminiu požiūriu efektyvi konstrukcija. Šiltinant šia sistema pasiekiami visi A klasės pastato sienos šilumos išsaugojimui keliami reikalavimai: efektyvi medžiaga, nedideli šiluminiai tilteliai (tik per plastikines smeiges), ištisinis sandarus izoliacijos sluoksnis, paprastas montavimas. Be to, tokia siena atitinka visus priešgaisrinius...  Žiūrėti daugiau...

Prieš pradedant šiltinimo darbus iš vidaus, būtina nustatyti drėgmės prasiskverbimo priežastis. Jei gyvenat penkių aukštų name, didelė tikimybė, kad tai stogo problema. Hidroizoliaciją galėjo pažeisti ant stogo įrengtos ir gal jau nenaudojamos namo gyventojų televizijos antenos, statybininkų darbo brokas bei kiti stogo mechaniniai pažeidimai. Suradus pažeidimą, jį galima lokalizuoti karštu bitumu, prieš tai išvalius ir išdžiovinus pažeistą vietą. Žinoma, tokie darbai...  Žiūrėti daugiau...

Patarčiau neeksperimentuoti, o namą apšildyti klasikiniu būdu, panaudojant polistireninį putplastį Šiloporas NEO ir aptinkuojant dekoratyviniu tinku. Plokštės klijuojamos prie rastų poliuretaniniais klijais. Tvirtinimo smeigių šiuo atveju naudoti nėra būtina. Polistireninio putplasčio plokštės tinkuojamos plonasluoksniu armuotu tinku, parenkant atitinkamą dekoratyvinio tinko spalvą. Jeigu yra abejonių dėl sienų kvėpavimo (garinės varžos), atkreipiu dėmesį, kad medienos vandens...  Žiūrėti daugiau...

Abi šios vatos priklauso mineralinių vatų grupei. Pagrindinis skirtumas tai yra žaliava iš ko jos yra pagaminamos. Stilklo vata gaminama iš stiklo, akmens - iš akmens. Gaminant akmens vatą išgaunamas didesnis tankis arba kitaip kietumas. Tas reikalinga tada, kai vatą veikia tiesioginės apkrovos pvz. Sutapdinti stogai, kontaktiniai fasadai. Tačiau didžiojoje dalyje vietų kur naudojama mineralinė vata, kietumas nereikalingas, čia naudojama minkšta vata. Technologiškai stiklo vatos plaušeliai yra maždaug 3 kartus ilgesni ir mažiau...  Žiūrėti daugiau...

Medžio plaušo plokščių deklaruojamas šilumos laidumo koeficientas λ yra 0,038 ir 0,036 W/(m*K). Iš Jūsų parašymo suprantu, kad kalba eina apie C arba B klasės pastatą, tačiau norint atsakyti tiksliau reikia duomenų apie stogo ir sienos konstrukcijas. Tačiau norint pasiekti sienos varžą R=5 W/(m2·K), reikia dėti apie 200 mm storio medžio plaušo plokštes.  Žiūrėti daugiau...

Jūsų variantas galimas. Reiktų prieš klojant mineralinę vatą po spaliais įrengti garo izoliaciją. Mineralinę vatą iš viršaus uždengti vėjo izoliacija. Kad iš šiltinamojo sluoksnio lengvai pasišalintų drėgmė, reiktų esamas juodgrindes sudėti su tarpais, arba jei pastogės nenaudosite įrengti tik vaikščiojimo takus. Taigi klaidos nepadarysite, o kokį efektą pajusite priklausys nuo to koks sluoksnis yra spalių. Jei spalių daug, o vatos dėsite 5cm, didelio efekto tikėtina nebus. Geresnis variantas būtų pašalinti spalius...  Žiūrėti daugiau...

Jeigu kalbama apie birią tai medžio vata panašiai kaip ir ekovata gali būti naudojama įvairių pastatų konstrukcijų šiltinimui. Tik tiek, kad medžio vata gali būti panaudojama tik sausa, t.y. šiltinant tik į oro tarpą kai tuo tarpu su ekovata galima šiltinti ir atvirus vertikalius paviršius (sienas) šlapiuoju būdu. Taip pat medžio vata turi didesnį dulkėtumą. Dar medžio vata gali būti ir dembliais. Iš esmės tas pats kas ir mineralinės vatos, tik kad ji yra ekologiškesnė, tačiau jei planuojama šiltinti seno medinio namo...  Žiūrėti daugiau...

Reikia tikrinti bendrą tinkuojamos sienos ir tinko derinį. Pavyzdys. Tinkuojamas 25 cm storio tuščiavidurių keraminių blokų mūras. Tinkas 5 cm. Mūro vandens garų varžos faktorius – 10, tinko 6,2. Pageidautina, kad mūro Sd vertė būtų bent 5 kartus didesnė už tinko sluoksnio vertę. Sd = μ × d. Kur: μ – sluoksnio vandens garų varžos faktorius; d - Sluoksnio storis. Sd (mūro) = 10 * 0,25 = 2.50 m. Sd (tinko) = 6.2 * 0,05 = 0.31 m. 2.5/0.31=8.06 > 5.00 (sąlyga tenkinama). Įdomu kaip gali tinkas su šilumos...  Žiūrėti daugiau...

Mūsų įmonė turi ilgametę praktiką šiltinimo srityje įvairiomis medžiagomis. Aš manau, kad poliuretanai (atvirų arba uždarų porų) turi tokius minusus: 1. Sugadina difuzinę plėvelę (suriša jos plaušelius, ji nebekvėpuoja). 2. Medinės konstrukcijos gali pradėti pelyti, šusti ar atsirasti ant jų grybelis, jei apipučiamos medinės konstrukcijos (pvz: gegnės) kurių drėgnumas yra daugiau nei 10,5 %. 3. Poliuretanas (ypač uždarų porų) gali atskilti nuo medinių konstrukcijų, ko pasekoje susidaro šalčio tiltelis, pradeda...  Žiūrėti daugiau...

Kiekvienos šilumą izoliuojančios medžiagos šilumines savybes apsprendžia medžiagos šilumos laidumo koeficientas liamda λ (W/mK). Kuo liamda mažesnė - tuo šilumą izoliuojanti medžiaga efektyvesnė, ir jos reikės mažesnio storio siektinam šiluminiam efektui. Visų šilumą izoliuojančių medžiagų liamda yra privalomai nurodoma ant pakuotės, arba jei įmonės daro šiluminę izoliaciją, jos privalo pateikti deklaraciją su panaudotos medžiagos liamda. Nuo to pradedu, nes tai svarbu žinoti suvokiant atvirų ir uždarų porų...  Žiūrėti daugiau...

Apšiltinant rąstus, būtina išlyginti sieną - tarp polistireninio putplasčio ir sienos neturi būti oro duobių. Tam tikslui galima panaudoti ir polistireninio putplasčio granulių bei klijų mišinį. Ant išlygintos sienos poliuretaniniais klijais klijuojama Šiloporas NEO plokštės, dedama polietileno 0,2 mm storio plėvelė, plastmasiniais Styrodub varžtais prie putplasčio plokštės prisukamaa gipso kartonas. Polietileno plėvelė išsprendžia galimas vidinės sienos drėkimo problemas,...  Žiūrėti daugiau...

Rasos taškas – temperatūra, kurioje vandens garai, esantys ore, virsta sočiaisiais (t. y., oras, turintis pradinę temperatūrą ir sąlyginį drėgnį, daugiau nebegali priimti drėgmės). Rasos taške yra pusiausvyra tarp garavimo ir kondensacijos procesų. Šioje temperatūroje ant santykinai šaltų paviršių susiformuoja rasa arba šerkšnas. Termoizoliacine medžiaga užpildytas oro tarpas yra tarsi barjeras tarp šaltos išorinės ir šiltos vidinės sienų. Šiuo atveju "rasos taškas" bus šiltinimo medžiagoje ir laukinei sienai...  Žiūrėti daugiau...

Patarčiau naudoti gerą šilumos laidumą turinčią termoizoliacinę medžiagą - polkąjį putplastį Šiloporas Neo, jo šilumos laidumo koef. 0,032 W/(m.K). Naudojant 20 cm storio Neoporo plokštes, gausite varžą 6,25. Neoporo plokštės įspraudžiamos tarp gegnių, sujungimai užpurškiami termoputomis. Iš apačios plokštės uždengiamos gipsokartonu.  Žiūrėti daugiau...

Sienų šiltinimui siūlau naudoti formuotą polistirolą Šillfoam Thermo NEO (lambda 0,032) arba Šillfoam Thermo+ (lambda 0,030).  Žiūrėti daugiau...

Svarbiausia, kad nebūtų į viršų sklindančios šilumos nuostolių. Ar bus tinkamai izoliuota negyvenamos palėpės pardanga, ar stogas - nėra svarbu (priklauso nuo situacijos). Stogo (ar šiuo atveju perdangos) suminė šiluminė varža R turėtų būti ne mažiau 6,25 m2K/W. Panaudojus 20 cm vatos, pvz. URSA DF37, tai sukurs 5,40 m2K/W šiluminę varžą. Kažkiek prisidės pati stogo konstrukcija. Rekomenduočiau instaliuoti papildomus 5 cm vatos.Jei nėra galimybės apšiltinti 25-iais cm perdangą, galbūt galite papildomai apšiltinti...  Žiūrėti daugiau...

Jau 6 metai Lietuvoje pastatų šiltinimui sėkmingai naudojamas termoizoliacinis tinkas. Tai tvirtas, lengvas tinkas su natūralia medžiaga - perlitu, pasižymintis visišku nedegumu (kelias valandas atlaiko daugiau kaip 1000°C temperatūrą), geru vandens garų laidumu (pranoksta net akmens vatą), ilgaamžiškumu. Nors pagal šilumos laidumo rodiklį jis nusileidžia vatai ar polistirenui, bet tai kompensuoja sandarumas (nėra siūlių, sujungimų, šalčio tiltų dėl smeigių ir t.t.) bei nekintančios kvėpavimo, šiluminės savybės, ko...  Žiūrėti daugiau...

Taip, kartais užtenka namą nudažyti ir termokeraminiais dažais. Tačiau pirmiausia reiktų įvertinti pastato būklę, sienų storį ir kitus parametrus. Dažai Thermoshield sudaryti iš termokeraminių rutuliukų, kurie reguliuoja sienų drėgmę, t.y. sienos žiemą bus sausos, taigi ir jų šiluminė varža bus didesnė, o vasarą saugo fasadą nuo perkaitimo. Paskaičiuota, kad Thermoshield dažais nudažytos sienos sutaupo net iki 30 proc. šilumos.Sausos sienos izoliuoja geriau nei drėgnos ir turi geresnes šilumos saugojimo savybes....  Žiūrėti daugiau...

Įrenginėjant šildomas grindis, EPS 100 rekomenduotinas tik garaže. Visose kitose patalpose pilnai pakanka EPS80. Šiek tiek sudėtingiau su plėvele. Polistireninio putplasčio panaudojimo taisyklės plėvelės naudoti nerekomenduoja . laikoma, kad plėvelė tam tikrais atvejais gali net pakenkti (jei dėl kokių nors priežasčių toje vietoje gali atsirasti drėgmė, plėvelė trukdytų drėgmei pasišalinti). Tačiau jei gruntas drėgnas, prie polistireninio putplasčio galima kapiliarinė drėgmė, patarčiau plėvelę dėti.  Žiūrėti daugiau...

Cheminė sudėtis, tai ekologiškas produktas. Akumuliuoja šilumą iki 12 valandų, neperkaista patalpa. Gali sugerti 10 litrų vandens 1 kub/m, išdžiūsta ir nieko neatsitinka. Galima būtų rašyti begalybę, bet tai jau netikslinga.  Žiūrėti daugiau...

Karkasinio namo šiltinimui patarčiau naudoti ekovatą. Kadangi jos struktūrą sudaro plaušas, todėl užpildant konstrukcijas labai gerai užpildomi visi plyšiai. Dedant demblinę vatą plyšiai bei įvairūs tarpo pastorėjimai lieka neužpildyti, o tai pablogina šiluminę varžą. 5 cm storio ekovatos varža 1,32.  Žiūrėti daugiau...

Nudažius pastato fasadą dažais jis mažiau įgeria vandens. Tai yra pagrindinė energijos taupymo priežastis, nes šlapia konstrukcija laidesnė šilumai. Yra dar vienas fasado dažymo pliusas - sausesnė konstrukcija mažina pelėsio atsiradimo pastato viduje priežastis. Analizuojant dažytų daugiabučių šilumos sąnaudas prieš ir po nudažymo jokio ženklaus energijos sutaupymo nepastebėta (lyginant su renovuotais pastatais). Palyginau Alytaus mieste Naujojoje gatvėje esančius 3 analogiškus devynių aukštų stambiaplokščius...  Žiūrėti daugiau...

Įgeriantį vandenį ir yrantį mūrą galima apsaugoti tinkuojant jį fasadiniais tinkais arba impregnuojant, t. y. sumažinant plytų mūro vandens įgėrimo gebą. Stipriai pažeistą (byrantį) mūrą gali tekti tinkuoti ne su cementiniais ar kalkių ir cemento tinkais, o su kalkiniais, nes jie nėra tokie kieti ir geriau laiko mikroįtempimus, t. y. netrūkinėja. Impregnavimo priemones mūrui siūlo daugelis gamintojų, jų kokybė ir veiksmingumas skiriasi, priklausomai nuo veikliųjų medžiagų (dažniausiai silikono/siloksano) koncentracijos. Bet...  Žiūrėti daugiau...

Lentos paprastai kalasi skersai gegnių (ta kryptimi jokia ventiliacija neturėtų vykti nes nebus reikiamo oro srauto), o ventiliuojamo oro tarpo srautas yra gegnių kryptimi, vienintelis variantas yra daryti ventiliuojamą tarpą po lentomis, paliekant tarpus oro paėmimui ties murlotais ir padaryti "kiaurą" kraigą oro ištaukimui. Daug vietos šiltinimui ties murlotais neturėsite, todėl reikia atsakingai rinktis medžiagas, nes ten greičiausiai bus šalčio tiltelis. Stogas kaip suprantu ne skardinis, nes kitaip klausimas kaip yra su kondensato...  Žiūrėti daugiau...

Pamatai šildomi iš lauko. Nukasus žemę, nuo pamatų, reikia nuplauti vandeniu ir nuvalyti visus nešvarumus, išdžiovinti. Apšiltinimui naudojamas polistireninis putplastis Šiloporas EPS100. Šildomo pamato gylis - 60 cm nuo žemės paviršiaus. Patartume naudoti 15 cm storio plokštes.Nuvalius blokus, polistireninio putplasčio plokštės ištisinių klijų sluoksniu klijuojamos prie pamato. Jei blokuose yra nelygumų, plyšių, prieš klijuojant, nelygumus reikia išlyginti. Tam tikslui...  Žiūrėti daugiau...

Jūsų namo siena yra vienos plytos (24 cm) arba 2x0,5 plytos (2x12 cm) + tinkas = ~ 26 cm. Vidinis šiltinimas dažniausiai neišsprendžia daugelio šilumos nutekėjimo problemų ir daro didelę žalą atitvaroms, nes, neįleidžiant į jas šilumos, jos paliekamos šaltoje drėgmės kondensavimosi zonoje. Šiltinti reikia iš išorės. Vidinis šiltinimas galimas tik kaip papildoma sandarinimo priemonė, kai jau apšiltinta iš išorės. Vidinio šiltinimo grėsmės: 1. Apšiltinus sienas iš vidaus, šiluma neįleidžiama į sienas, todėl...  Žiūrėti daugiau...

Termoizoliacinis tinkas turi daug pranašumų prieš polistireną: 1. Tinkas Styronit KABA -nedega, A Klasė -kvėpuoja (mju 3,5) t.y. 20-50 kartų geriau nei polistirenas -sandarus, neturi sujungimų -šiltas, lambda 0,048W/mK -ilgaamžis, tarnavimo laikas neribotas, kad ir 50 metų -kietas -nelenda graužikai, paukščiai, vabzdžiai -galima naudot išorėj ir viduj -ekologiškas -reguliuoja drėgmę patalpoje 2. Neopor -šiltas, bet nesandarus, nes išbadoma tūkstančiais skylių tvirtinant smeigėmis -degus,...  Žiūrėti daugiau...

Jeigu gelžbetoninė perdanga yra virš nešildomo rūsio ar pravažiavimo, šiltinant iš vidaus rekomenduojamas izoliacijos storis 50-75 mm (max.). Įrengiant tokias grindis, po mediniais gulekšniais ant perdangos klojama hidroizoliacija, tarp gulekšnių su 10-20 mm įvarža klojama minkšta mineralinė vata, pvz. plokštės Isover KL-37, KL-35 arba dembliai KT 40TWIN. Ant šilumos izoliacijos (iš šiltosios pusės) kruopščiai įrengiama garo izoliacija (pvz.: 0.2 mm polietileno plėvelė) ir įrengiama nauja grindų danga. Jeigu reikalinga,...  Žiūrėti daugiau...

Jei šiltinimo medžiaga yra nesandari, galima šiltinti ir 25 cm storio sluoksniu, ir 50 cm, ir 2 m ir daugiau - rezultatas vis tiek bus daug prastesnis už tą, kurį galima pasiekti, apšiltinus sandariai. O jei šiltinama sandariai, tai šiluminė varža, viršijanti 4 m2K/W, šilumos papildomai nesutaupo - tai "sviestas sviestuotas", tai pinigai, paleisti vėjais. Ekovatai būtinos visos apsauginės plėvelės lygiai taip pat, kaip ir mineralinei vatai (nežiūrint į tai, ką deklaruoja ekovatos rangovai). Tai patvirtina ekspertizių rezultatai....  Žiūrėti daugiau...

FF-PIR GYL 70 reiškia, kad bus apšiltinta 60 mm storio FF-PIR izoliacija, kurios šilumos laidumo koeficientas yra 0,022 W/mK. Tokio storio FF-PIR izoliacijos šiluminė varža yra 2,72 m2·K/W, tai nesiekia reikalavimo C klasės pastatui, todėl negalima teigti, kad šiltinimas iš vidaus visiškai atstoja šiltinimą iš lauko. Šiltinimas iš vidaus yra galimybė pagerinti išorinės atitvaros šilumines savybes tada, kai nėra galimybės apšiltinti sienos iš lauko pusės. Tai dažniausia problema daugiabučiuose namuose, kuriuose nėra numatyta...  Žiūrėti daugiau...

Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį į tai, kad reikalingą putplasčio plokštės storį galite pasiskaičiuoti specialios programos pagalba. Adresu www.kaunosilas.lt rasite "Energetinio efektyvumo skaičiuoklę". Pasirinkus A+ klasę, gyvenamas pastatas, lauko siena, tinkuojama sistema Keraminiai blokeliai, pasirinkus atitinkamo gamintojo produkciją, programa paskaičiuos reikiamą Šiloporas Neo EPS 70 storį - 26 cm. Programa įvertina tinko sluoksnio varža, Jūsų atveju 2 cm storio klinkerio plokštės - bet tai duoda tik 2 mm paklaidą...  Žiūrėti daugiau...

Yra medžio plaušo plokštės ir purškiama medžio vata. Medžio plaušo plokščių storiai svyruoja nuo 40 mm iki 200 mm. STEICOflex plokščių tankis svyruoja nuo 50 iki 60 kg/m3. STEICOzell purškiamos vatos tankis svyruoja nuo 32 iki 45 kg/m3.  Žiūrėti daugiau...

Galima dvejopa fasado apdaila-tinkavimas ir ventiliuojamas fasadas. Tinkavimui naudojama STEICO PROTECT plokštė,kuri tvirtinama tiesiai ant statramsčių. Tinkavimo sistemos turi būti difūziškai atviros.Sertifikuotas sistemas turi firmos KNAUF ir BAUMIT. Ventiliuojamam fasadui naudojama plokštė STEICO UNIVERSAL.  Žiūrėti daugiau...

Pirmiausia būtų gerai gauti iš Jūsų sekančią informaciją: - kiek aukštų namas? - mūro storis, kokios plytos, oro tarpas (jeigu jis yra). Kitaip sakant koks mūro konstruktyvas? - kokią energetinio naudingumo klasę turi namas dabar ? Šios informacijos reikia, kad galėtume paskaičiuoti esamą atitvarų šiluminę varžą. Pagal Statybos tech.reglamentą, gyvenamųjų namų atitvarų šiltinimas B klasei šiluminė varža R sienoms turi būti 5,56 m2 K/W, stogui 6,67 m2 K/W. Žinodami esamą atitvarų (sienų) varžą žinosime...  Žiūrėti daugiau...

Pamatus reikia netik apšiltinti, bet ir įrengti tinkamą pamatų hidroizoliaciją. Mes patariame rinktis šiolaikiškas, ilgaamžės ir bandymais patikrintas medžiagas. Pamatų šiltinimą galima išskirstyti į kelis etapus: 1. Požeminės pamatų dalies apšiltinimas. Pamatus galima apklijuoti putų polistirolu toje zonoje, kur užsipils žemės, nes ant jo bus įrengta hidroizoliacija. 2. Pamatų hidroizoliacija. Prie pamato tvirtinama Firestone EPDM membrana, 20 cm aukščiau nei suklijuotas polistirolas, kad Firestone EPDM membrana būtu...  Žiūrėti daugiau...

Reikia sulyginti konkretaus putų polistirolo produkto šilumos laidumo koeficientą su Betoper Fixper šilumos laidumo koeficientu. Betoper Fixper privalumas kad jam nereikia tvirtinimo elementų ir sluoksnis vienalytis, be tarpų. Balto putų polistirolo šilumos laidumo koeficientai 0,037-0,040 W/mK, pilko 0,033-0,035 W/mK. Betoper Fixper tinko šilumos laidumo koeficientas duodamas pardavėjų yra nuo 0,028 W/mK iki 0,048 W/mK, remiantis šia informacija jis gali būti 25% geresnis už geriausią pilką putų polistirolą, bet gali būti ir...  Žiūrėti daugiau...

A+ klasė varžos rodiklis R 8,33 Pasiekti šitą rodiklį galite naudojant EPS 80 N (su grafitu) 270mm storis, gauname R 8,44 Neoporas EPS 80 - 60 Eur/m3  Žiūrėti daugiau...

Termokeraminiai dažai Thermoshield Exterieur puikiai tinka daugiabučių sienoms ne tik pagražinti, bet ir suteikti daugiau šiluminės varžos. Paskaičiuota, kad šilumos nuostoliai sumažinami iki 30 proc. Termokeraminiai burbuliukai, esantys dažuose sugeria drėgmę iš mūro, tuo padidinami pačio mūro šiluminę varžą, "nes tik sausas paltas šildo". Vasarą dėl drėgmės reguliavimo savybių, sienos neperkaista, dažai saugo mūrą nuo pažaliavimo, pelėsio, sienos "kvėpuoja". Garantija 15 metų. Kaina 189 Eur už 112,5 l, tačiau...  Žiūrėti daugiau...

Polistirolas blogai praleidžia garą. Yra grėsmė, kad rasos taškas atsidurs karkaso viduje. Tada bus bėda šaltuoju metų laiku. Nebent jūsų karkasas užpildytas garui nelaidžia medžiaga.  Žiūrėti daugiau...

Rąstinis namas turėtų šiltintis iš lauko pusės, kadangi žmogui sveikiausia gyventi rąsto pusėje, o ne gipso ar kitos chemijos supančioje aplinkoje. A+ klasės nesigaus kadangi neišlaikys slėgio testo. Paprastai rąstiniai namai statomi kaip vasarnamis, ūkio pastatas arba priduodamas kaip nebaigtas. Gal pasikeis įstatymai ir mes galėsim gyventi rąstiniam name, o ne politileniniam maiše.  Žiūrėti daugiau...

Lakštines šiltinimo medžiagas, šiuo atveju poliuretano plokštes prie fasado reikia klijuoti ištisu klijų sluoksniu, kad neliktų jokio oro tarpelio tarp šiltinamos konstrukcijos ir šiltinimo medžiagos. Tai tuo pačiu sudaro ir oro-garo barjerą, užtikrinantį, kad šiltas ir drėgnas vidaus patalpų oras nepateks į šiltinimo medžiagą.  Žiūrėti daugiau...

Yra dar geresnis apšiltinimo būdas - PIR izoliacinės plokštės. Priklausomai nuo to kokią klasę Jūs norite pasiekti, Jums reikės maždaug 2 kartus plonesnio apšiltinimo sluoksnio nei naudojant vatą. Taip pat, priešingai nei purškiant poliuretaną, Jūs nesupūdysite medienos ir esant reikalui bet kada galėsite išmontuoti apšiltinimo sluoksnį ar pvz. sumontuoti dar vieną papildomą apšiltinimo sluoksnį. Priklausomai nuo to ar Jūs darote naują stogą ar jį renovuojate ir stogo dangos nekeičiate, siūlome du variantus: 1....  Žiūrėti daugiau...

Jei „alytnamio“ karkasas tvirtas, tai jūs galite rinktis tokias konstrukcijas: 1) dėti kietą vatą ir tinkuoti ją; 2) tvirtinti medinį karkasą, dėti minkštą vatą lygiai su karkasu, ant jos tvirtinti kietą vatą ir tinkuoti. Nepamirškite apšiltinti stogo - stogo izoliacijos sluoksnį sujungti su sienos, o sienos su cokolio izoliacija, kad nebūtų šilumos praradimų per tarpus.  Žiūrėti daugiau...

Tinko tipas neturi tiek reikšmės kiek jo kokybė, ant polistirolo tinka visų rūšių tinkai. Optimaliausiai tinka akrilinis tinkas (kainos atžvilgiu), nes labiausiai atlaiko polistirolo deformacijas, geresnis silikoninis tinkas pigmento laikymo ir nesvarumu priėmimo atžvilgiu (bet bus brangesnis). Mineralinis tinkas mažiausiai elastingas, todėl jis gali būti naudojamas jei polistirolas priklijuotas labai atsakingai, šiuo atveju nereikia žiūrėti tinko pralaidumo garams, nes jūs naudojate ant polistirolo kuris ir taip yra nepralaidus...  Žiūrėti daugiau...

Šiltinimo kainos ekovata yra skirtingos ir tai priklauso nuo šiltinamos konstrukcijos, kadangi skiriasi ir ekovatos išeiga. Jeigu kalbame apie karkasinio namo šiltinimą šlapiuoju būdu, tuomet šiltinimas su darbu ir medžiagomis kainuotų 48 Eur/m3 + PVM. Darbus atliekame su lietuviška ekovata, kurią patys ir gaminame.  Žiūrėti daugiau...

Jokių būdu netinka iš vidaus montuoti difuzinės plėvelės. Iš šiltosios (vidinės) šilumą izoliuojančios medžiagos pusės įrengiamo garų izoliacijos sluoksnis turi užtikrinti konstrukcijos sandarumą ir neleisti į ją prasiskverbti iš patalpos vidaus vandens garams. Vykstant vandens garų difuzijai konstrukcijos viduje gali vykti drėgmės kondensacija, dėl kurios termoizoliacinės medžiagos praranda savo šilumą izoliuojančias savybes, bet ir atsiranda pelėsių augimo rizika ant paviršių. Dėl to į organines medžiagas,...  Žiūrėti daugiau...

Medinio namo šiltinimui dažnai naudojama mineralinė vata, tačiau pagal dabartinius reikalavimus, šia medžiaga apšiltinus karkasinį namą, jo sienos labai pastorės, todėl kaip alternatyva, naudojamos poliizocianurato plokštės PIR. Kadangi šių plokščių šilumos laidumo koeficientas vienas mažiausių rinkoje, todėl ir tai pačiai atitvaros šiluminei varžai pasiekti reikės iki dviejų kartų plonesnės izoliacijos. Šios plokštės paprastai būna iš abiejų pusių padengtos garui nelaidžia danga, todėl nebereikia naudoti jokių...  Žiūrėti daugiau...

Plytinių namų sienas geriausia apšiltinti pripurškiant tarpsienius skystų termoputų. Tai yra optimaliausias sprendimas sienoms su oro tarpu apšiltinti. Pripurškus termoputų yra sustabdomi šilumą iš tarpsienių išnešiojantys oro srautai ir žymiai padidinama sienų šiluminė varža. Termoputos geriau negu birios medžiagos užpildo visus plyšius ir bėgant laikui nesuslūgsta. Termoputų pasiūla rinkoje labai įvairi: skiriasi jų kokybė ir kaina. Pasirenkant reikėtų atkreipti dėmesį į deklaruojamas medžiagos savybes: ilgaamžiškumą,...  Žiūrėti daugiau...

Poliuretanas, ypač uždarų porų, nelabai tinka. Bus prasta garso izoliacija, girdėsis lietaus garsas. Geriausia šiltinti perdangą ekovata. Ekovatos garso izoliacinės sąvybės geriausios iš visų termoizoliacinių medžiagų, šiluminė varža kaip atvirų porų poliuretano arba akmens vatos, kainos konkurencingos.  Žiūrėti daugiau...

Jei medžio plokštė bus dengiama molio tinku tai nereikia jokio garo barjero. Jei ne, tai reikalingas garo barjeras. Gal sudominsime vokišką Steico produkcija, tai įvairios plokštės, bei tikro medžio Steico Zell vata. Steico Zell, tai analogas "ekovatai". Steico Zell gaminama iš tikro medžio, o taip vadinama "ekovata" gaminama iš makulatūros neaiškios kilmės. Vatos atvežimas+mūsų darbas+medžiaga - 50 Eur/kub/m.  Žiūrėti daugiau...

Vata sukrenta, kai atsiranda rasos taskas, tai yra, kai gauna drėgmės, o kad to būtų išvengta yra naudojamos Gutex plokštės. Sudėjus vatą tarp riekų yra dedama Gutex multitherm plokštė, kuri jungiasi iš visų pusių, jos tankis yra daug didesnis negu įprastinių, todėl pro jas daug lečiau praeina šilumos pokyčiai. Uždėjus plokštess yra kalamos riekelės ir kalamos dailylentės.  Žiūrėti daugiau...

Stogą šiltinti reikia akmens vatos plokštėmis. Tik negalima jų priglausti prie ruberoido. Tarp ruberoido ir vatos turi likti 2-3 cm tarpelis. Tarpeliui užtikrinti reikia prie gegnių ir stogo pakloto lentų pritvirtinti tinkamo storio medžio juosteles. Tada reikia užtikrinti vėjo izoliaciją. Šiam tikslui galima naudoti kietas priešvėjines akmens vatos plokštes arba kietas medžio plaušo plokštes (panašios naudojamos prieš klojant plaukiojančias grindis). Akmens vatos sluoksnio storis šiltinant stogą – ne mažiau kaip 20 cm....  Žiūrėti daugiau...

Aš niekada nepritariu sienų šiltinimui iš vidaus. Apšiltinus sienas iš vidaus, šiluma neįleidžiama į sienas, todėl į giluminius laikančių sienų sluoksnius įsiskverbia šaltis, perkeldamas ten ir rasos tašką (temperatūra, prie kurios iš oro pradeda kondensuotis drėgmė, kaip vakare rasa ant žolės). Todėl rudenį drėksta ne tik išorinė sienos dalis, bet ir giluminiai sienos sluoksniai. Žiemą, paspaudus šalčiui, ardomas ne tik išorinis, bet ir vidinis laikantis mūras. Be to, taip pridrėkusios sienos per vėsesnę vasarą...  Žiūrėti daugiau...

Pirmiausia noriu perspėti, kad įsigaliojus naujiems energetinio efektyvumo reikalavimams, Lietuva persiorientuoja prie A klasės ir naudojama žymiai didesni termoizoliacinių medžiagų storiai. Pamatų apšiltinimui populiariausias EPS100 storis - 20 cm. Dėl Jūsų pateikto termoizoliacinių medžiagų palyginimo. Finnfoam eksploatacinių savybių deklaracijos nurodo, kad 5 cm plokštė sudaro varžą 1,5, 7 cm - 2. Jūsų atveju rekomenduočiau naudoti bent dvi 7 cm plokštes, tvirtinant vieną ant kitos. t. yra, 14 cm dviguba plokštė...  Žiūrėti daugiau...

Apšiltinimo medžiagos gali būti poliuretano plokštės kartu su gipsu Eurothane G, ar tiesiog paprastos poliuretano Eurowall plokštės, ant kurių galėsite pritvirtinti medinį karkasą apdailai. Šios plokštės turi labai gerą laidumo koeficientą λd = 0.022 W/mK, kas lemia, jog reikia 1,5 karto mažesnio storio plokštės, kad gauti tą pačią varžą. Plokštės kietos, nesideformuojančios - tad užtikrintas variantas labai ilgam. Sujungimus užklijavus lipnia juosta - gaunama užtikrinta ir garo izoliacija.  Žiūrėti daugiau...

Su medžiaga ekovata yra viskas gerai. Nesvarbu jūs rinkotės lietuvišką ar latvišką ekovatą. Viskas priklauso nuo to, kaip ta medžiaga bus instaliuota. Mes, UAB Ekorema, esame užtikrinti savo darbų kokybe. Žinome koks turi būti tankis, kad ekovata nesusėstų. Viskas labai paprastai ir galiu pabandyti paaiškinti kodėl jums susėdo ekovata. Jeigu rinkotės kaip sakote "vieną įmonę", pirmiausia reikėjo paprašyti sertifikatų, kad šie užtikrintų, jog darbus atlieka pagal reikalavimus. Kadangi ta įmonė perka ekovatą, natūralu,...  Žiūrėti daugiau...

Ko gero galima, bet reikia tikrai gerai pagalvoti ar verta. Prieš priimdami sprendimą pasižiūrėkite štai šią medžiagą: http://www.1tv.ru/news/social/155617 Medinį namą siūlau šiltinti akmens vata. Reiktų nuėmus tinko sluoksnį prie rąstų prikalti medinį karkasą 50x100 mm, kas 60 cm (galima iš vidaus šiltinti ne daugiau 10 cm), jei norite mažiau, tai pasirinkite kitą karkaso statramsčių aukštį. Tarpą tarp karkaso statramsčių reikia užpildyti universaliomis mineralinės vatos plokštėmis priglaudžiant jas prie rąstų....  Žiūrėti daugiau...

Yra tokia nuomonė, kad pelės griaužia putplastį. Taip, jei name yra pelių, o palėpėje ar negyvenamoje mansardoje yra nepridengto polistireninio putplasčio. Pelės putplastyje išgraužia urvus, veda vaikus, kelia didelį triukšmą. Beje, vatoje pelės irgi gyvena, tik ten triukšmas mažesnis. Tiek pasyvus, tiek ir eilinis gyvenamas namas, apšiltintas polistireniniu putplasčiu ar Neoporu, iš lauko pusės tinkuojamas plonasluoksnio tinko sistema, tad iš lauko pusės jokių problemų nėra, pelės tinko neliečia. Į vidų pelės gali...  Žiūrėti daugiau...