Tekintų rąstų namo šiltinimas

Klausimas:
Norime apšiltinti tekintų rąstų namą, kurio sienos yra 15 cm storio. Galvojame apie akmens vatą arba ekovatą. Namo išorę norime tinkuoti. Kokia turėtų būti šiltinimo konstrukcija?
Komentarai:
Medienos šilumos laidumo koeficientas liambda; siekia 0,12, 0,18 W/(m.K). Taigi 15 cm storio rąstas turi apie 1m² •k/w varžą. Šiltinant namus reikia siekti, kad sienos varža būtų ne mažiau 6. Ekovatos šilumos laidumo koeficientas 0,048 W/m.K. Norint užtikrinti sienos šiluminę varžą bent 6, ekovatos storis turėtų būti 24 cm. Manau, naivu tikėtis, kad tokio storio šlapios ekovatos sluoksnis bus tolygus ir nesukris sluoksniais. Patarčiau neeksperimentuoti, o tekintų rąstų namą apšiltinti klasikiniu būdu, panaudojant polistireninį putplastį ir aptinkuojant dekoratyviniu tinku. Siūlyčiau naudoti 20 cm storio polistireninio putplasčio plokštes Šiloporas EPS 70. Tai duotų papildomą varžą 5,1280. Arba 16 cm storio pilkojo polistireninio putplasčio Šiloporas NEO (varža 5,0) plokštes. Plokštės klijuojamos prie rastų poliuretaniniais klijais. Tvirtinimo smeigių šiuo atveju naudoti nėra būtina. Polistireninio putplasčio plokštės tinkuojamos plonasluoksniu armuotu tinku, parenkant atitinkamą dekoratyvinio tinko spalvą. Jeigu yra abejonių dėl sienų kvėpavimo (garinės varžos), atkreipiu dėmesį, kad medienos vandens garų varžos faktorius svyruoja nuo 20 iki 50, o polistireninio putplasčio 23. Taigi tiek mediena, tiek polistireninis putplastis turi tas pačias kvėpavimo savybes.
Dažniausiai rąstinių namų papildomam šiltinimui naudojama vėdinama sistema su medinių lentelių ar kita lakštine apdaila. Rąstinio namo apšiltinimas naudojant tinkuojamas sistemas yra ganėtinai sudėtingas ir naudojamas itin retai. Tam, kad būtų galima įrengti šilumos izoliaciją su tinko apdaila, Jums reikia turėti tvirtą lygų pagrindą izoliacijos tvirtinimui. Patikimos, patikrintos technologijos pasiūlyti negalime. Taip pat reikia įvertinti papildomai apšiltintos sienos drėgminę būseną.
Rąstiniam namui tiktų ekovata – natūrali organinė ekologiška šiltinimo medžiaga. Ši celiuliozinė apšiltinimo medžiaga turi tas pačias savybes kaip ir medis, t.y.nekaupia savyje drėgmės, o perleidžia per save į aplinką. Tuo pačiu šiltinant šlapiu būdu ji užklijuoja visus plyšius, tarpus, siena tampa neperpučiama vėjo, bet išlieka laidi vandens garams. Apšiltinus iš lauko 10 cm storio ekovatos sluoksniu, namas taps pakankamai šiltas – sienų varža bus R=3,39, jis bus kvėpuojantis, o antiseptikas, esantis ekovatos sudėtyje, apsaugos medieną nuo puvimo, grybelio ir Jūsų namas tarnaus Jums dar ilgai. Norint tinkuoti tokiu būdu apšiltintą namą, po ekovatos išdžiuvimo (tai truks iki 10 dienų) ant viršaus (panaudojant tą patį karkasą) tvirtinamos impregnuotos medžio plaušo plokštės (25 mm storio), kurias galima nutinkuoti laidžiu garams (kvėpuojančiu) tinku.
Alvydas S., Ekovata
Konstrukcija turėtų būti tokia - kalamas karkasas, prišaudoma ir tašeliais pritvirtinama difuzinė plėvelė, į ertmę sausu budu aplikuojama ekovata, tarp plėvelės ir fasado plokštės paliekamas vėdinimo tarpelis, tvirtinama fasado plokštė, ant jos tinkuojama.
Jurgis, Šiltinimas
Šlapias apšiltinimo būdas
Šlapias apšiltinimo būdas
UAB Ekovela
50 atsiliepimai 86% rekomenduoja
56 €/m³
Rąstinio namo šiltinimas
Rąstinio namo šiltinimas
UAB Eurotermus
23 atsiliepimai 87% rekomenduoja
65 €/m³
kauno-silas-skaiciuokle.gif
300x250.gif
Gaukite pasiūlymus
Iš viso buvo pateikta 413652 pasiūlymų
Peržiūrėti
Užduokite klausimus ekspertams
Registruotų ekspertų 3350
Iš viso buvo užduota 174602 klausimų