Gaukite pasiūlymus
iš 71 specializuotų įmonių Grindų šiltinimas
Medinės perdangos šiltinimo sumuštinis
Klausimas:
Renovuoju namą ir iškilo klausimas kaip geriau pasidaryti medinę perdangą. Antras aukštas bus gyvenamas. Koks turėtų būti sumuštinis? Iš apačios gipso plokštė, profiliai, garo izoliacija, vata tarp medinių sijų, ant sijų guminė juosta ir osb plokštė 22mm. Ar taip būtų protingas sumuštinis?
Komentarai:
Šiltinti reikia tik tas namo konstrukcijas, kurios atskiria šilumą nuo šalčio. Šiltinamos tik tos stogo vietos, kurios atstoja kambarių lubas. Jei po stogu dar yra šalta palėpė, šiltinti reikia ne stogą, o kambario lubas iš palėpės pusės (t, y, palėpės grindis). Jei palėpės yra ir kambarių šonuose, reikia šiltinti su palėpėmis besiribojančias kambarių sienas.
Tradicinis šiltinimas mineralinėmis vatomis neužtikrina apšiltintos konstrukcijos ilgalaikio sandarumo, nes iš vidinės pusės pakloti ir pilnai visame plote ir visu perimetru užsandarinti garo izoliaciją, o iš išorinės pusės – vėjo izoliaciją, yra pakankamai sudėtinga . Teoriškai užtikrinti turėtų, bet praktiškai to padaryti nepavyksta net labai stengiantis. Be to, net naudojant sandarinimui profesionalias lipnias juostas, per 5-7 metus jos turi tendenciją išsisandarinti dėl temperatūros pokyčių ir deformacijų.
Todėl sušilęs oras, radęs pakankamai daug nesandarumų, fontanais nuteka iš patalpų su visais mūsų į šilumą investuotais pinigais. Kai šiltas ir drėgnas patalpų vidaus oras eina per nesandarią šiltinimo medžiagą, šiame ore esanti drėgmė, pasiekusi išorinius šaltus šiltinimo medžiagos sluoksnius, pradeda kondensuotis. Dėl tokio nutekėjimo patalpos praranda apie 80 proc. visos netenkamos šilumos.
Nesandari šiltinimo medžiaga tampa drėgna ir sunki. Jeigu medžiaga nepritvirtinta prie šiltinamo paviršiaus - atsiranda suslūgimai, o jei pritvirtinta - gali atsirasti nutįsimai. Tokiu atveju ne tik dar labiau išsisandarina apšiltintas plotas, bet ir sudrėkusi šiltinimo medžiaga praranda šiluminę varžą. Be to, jeigu išorinis paviršius aptinkuotas, tinkas taip pat sudrėksta ir yra greitai suardomas šalčio. Tokio rezultato jau nepavadinsi apšiltinimu.
Polistirolo pagalba sienų sandarumą padaryti įmanoma, bet reikia gerai žinoti ir atidžiai kontroliuoti kai kuriuos aspektus. Sandariai apšiltinti stogą su polistirolu praktiškai nepavyksta.
Reikalingas šiltinimo medžiagos sluoksnio storis priklauso ne tik nuo šiltinimo medžiagos savybių, bet ir nuo visos šilumos išsaugojimo pastate priemonių visumos (norimos vidutinės temperatūros patalpose, pastato sandarumo, vėdinimo sistemos, langų ir durų kokybės, šildymo sistemos efektyvumo ir kt.)
Tradicinis šiltinimas mineralinėmis vatomis neužtikrina apšiltintos konstrukcijos ilgalaikio sandarumo, nes iš vidinės pusės pakloti ir pilnai visame plote ir visu perimetru užsandarinti garo izoliaciją, o iš išorinės pusės – vėjo izoliaciją, yra pakankamai sudėtinga . Teoriškai užtikrinti turėtų, bet praktiškai to padaryti nepavyksta net labai stengiantis. Be to, net naudojant sandarinimui profesionalias lipnias juostas, per 5-7 metus jos turi tendenciją išsisandarinti dėl temperatūros pokyčių ir deformacijų.
Todėl sušilęs oras, radęs pakankamai daug nesandarumų, fontanais nuteka iš patalpų su visais mūsų į šilumą investuotais pinigais. Kai šiltas ir drėgnas patalpų vidaus oras eina per nesandarią šiltinimo medžiagą, šiame ore esanti drėgmė, pasiekusi išorinius šaltus šiltinimo medžiagos sluoksnius, pradeda kondensuotis. Dėl tokio nutekėjimo patalpos praranda apie 80 proc. visos netenkamos šilumos.
Nesandari šiltinimo medžiaga tampa drėgna ir sunki. Jeigu medžiaga nepritvirtinta prie šiltinamo paviršiaus - atsiranda suslūgimai, o jei pritvirtinta - gali atsirasti nutįsimai. Tokiu atveju ne tik dar labiau išsisandarina apšiltintas plotas, bet ir sudrėkusi šiltinimo medžiaga praranda šiluminę varžą. Be to, jeigu išorinis paviršius aptinkuotas, tinkas taip pat sudrėksta ir yra greitai suardomas šalčio. Tokio rezultato jau nepavadinsi apšiltinimu.
Polistirolo pagalba sienų sandarumą padaryti įmanoma, bet reikia gerai žinoti ir atidžiai kontroliuoti kai kuriuos aspektus. Sandariai apšiltinti stogą su polistirolu praktiškai nepavyksta.
Reikalingas šiltinimo medžiagos sluoksnio storis priklauso ne tik nuo šiltinimo medžiagos savybių, bet ir nuo visos šilumos išsaugojimo pastate priemonių visumos (norimos vidutinės temperatūros patalpose, pastato sandarumo, vėdinimo sistemos, langų ir durų kokybės, šildymo sistemos efektyvumo ir kt.)
Robertas Karvauskas, Robertas Karvauskas
Puikus sprendimas, atkreipkite dėmesį į sienų sandarumą perdangos storyje. Jeigu siena iš blokelių be vertikalių siūlų tai jas reikėtų nutinkuoti ar bent nuarmuoti. Geresnei garso izoliacijai galima naudoti cementines plokštes (kuo sunkesnes, nes didesnė masė geriau slopina bildesius), jeigu norisi šildomų grindų ant guminės juostos galima dėti specialų metalinį profpaklotą ir betonuoti.
Žilvinas, Šiltinimas 365
Jei kalba eina apie perdengimą virš pirmo aukšto, tai jūsų aprašytas "sumuštinis" teisingas, tik garo izoliacinės plėvelės nereiktų (jei žiemos metu antras aukštas bus šildomas). Šiaip garo izoliacines plėveles galite naudoti beveik visose patalpų konstrukcijose, jei tose patalpose yra priverstinė ventiliacija- rekuperatorius, kuris surenka ir pašalina drėgmę.
Mindaugas, UAB "Juodasis garnys"
Perdangos konstrukcija teisinga, virš OSB plokštės garso izoliacijai pagerinti patartina montuoti medžio plaušo paklotą, tada grindų dangą.
Garso izoliaciją pagerina ir oro tarpas tarp vatos ir OSB plokštės.
Daugiau informacijos rasite čia: STEICO perdangų įrengimas
Garso izoliaciją pagerina ir oro tarpas tarp vatos ir OSB plokštės.
Daugiau informacijos rasite čia: STEICO perdangų įrengimas
Arvydas Kalmaitis, UAB Greenmaterials LT
Visas medinės perdangos šiltinimo sumuštinis yra teisingas.
Alvydas Strakšys, UAB Ekovela