Gaukite pasiūlymus
iš 66 specializuotų įmonių Kieto kuro katilai
Kieto kuro katilas ilgai nebesikūrena
Klausimas:
Pasistačiau naują kieto kuro katilą, Stopuva, paskutiniu metu jis nebesikūrena ilgai, ilgiausiai kūrenasi iki 11h. Atidarius katilo dureles malkos dega atvira liepsna, prisukame sklendę, bet tada katilas pradeda gesti ir nebešyla, atidarome kamino sklendę pradeda degti atvira liepsna ir katilas vis tiek neužkaista. Kai išvarinėja vandenį, jeigu termostatas padarytas ant 50, tada katilo temperatūra visada būna 50° ir nekyla, po truputį krenta. Jeigu padarome ant 35, tada katilas visada laiko savo temperatūrą ant 35°. Jeigu padarome termostatą ant 60, tada katilas užšyla ant 80°, išvarinėja vandenį iki 40° ir varikliukas išsijungia, katilas vėl iš naujo kaista ir vėliau vėl varinėja vandenį ir taip ištisai. Bandėme sukelti katilo temperatūrą su ventiliatoriumi, bet jis pakyla tik kokiais 5°. Kas galėtų paaiškinti, kaip galėtume jį susitvarkyti, kad palaikytume katilo optimalų karštį (65°), nes per tuos 2 mėn. jis nei karto taip nešilo. Ar gali būti problema termostatas? O gal pats katilas? Pirkome panaudotą.
Komentarai:
Iš klausimo aišku, kad katilas ne mūsų gamybos. Mes naudojam bišiluminį sklendės reguliatorių (ne bimetalinį, o bišiluminį panaudodami pačio katilo plėtimosi šylant plėtimasi), nenaudojam vaškinio sklendės reguliatoriaus, koks yra Jūsų katile. Mes nežinome Jūsų katilo oro skleistuvo konstrukcijos, nuo kurio priklauso degimo kokybė. Tačiau matome kelias klaidas, kurios ir mūsų gamybos katilą trikdytų. Tikimės, kad jas pašalinus padėtis pagerės, gal ir tenkins:
1. Kūrenimo ilgumas priklauso nuo energijos poreikio. Esant maksimaliam poreikiui katilas kūrensis 6 val. Jei reiks per pusę mažiau energijos tai 12v. ir t. t. Energijos poreikis priklauso ne tik nuo namo dydžio, bet ir šildymo sistemos ypatumų. Esant grindiniam šildymui esant atvėsusioms grindims, pradžioje energijos poreikis, dėl grindų akumuliacinės savybės, būna didelis, tad kuras katile sudega greitai. Taip pat pradžioje didelis energijos poreikis būna esant sistemoje šilumos kaupikliui (didelė vandens talpa). Jei katilą užkursite tuoj pat po išsikūrenimo, kai minėti energijos rijikai jau prisotinti, kuras degs ilgiau.
Dar yra parazitinis energijos poreikis, kai per katilą pompuojamas per didelis vandens srautas ir nesvarbu ar tai vėsus vanduo ar tuo išpopuliarintu mažuoju ratu karštas - abejais atvejais katilo sienelės šlampa nuo kondensato, kuris drėkina malkas ir kuriam džiūnant veltui švaistoma dideli kiekiai šilumos energijos katilo viduje (kaip šaldytuve).
2. Kamino sklendė pavojinga tuo, kad ją neapdairiai uždarius, ar jai pačiai nuo susidariusių oro srautų ar virpesių užsidarius gali įvykti nelaimingas įvykis - apsinuodijimas. Todėl ją pašalinkite ar atidarytą stabiliai užfiksuokite ir pririškite, kad koks svečias nepadarytų bėdos. Pašalinkite termostatą, kuris junginėja cirkulacinį siurblį - jis turi suktis visą laiką (netrukdys veikti katilui ir neleis užšalti sistemai, jei kur nors užsibūsite nepakūrę).
3. Kad neliktų parazitinio energijos rijimo su balansiniu ventiliu nustatykite srautą per katilą.40 kW katilui 1000 ltr. per val. 20 kW 500 ltr, 10 kW 250ltr. Jei nėra srauto matavimo prietaiso ir balansinio ventilio darykite taip: Paleiskite siurblį maksimaliu galingumu po jo pagal vandens srautą sklendę sukite, kol išgirsite vandens šniokštimą, po to siurblį perjunkite į minimaliausią galingumą. Tada kurkite katilą Įjunkite ventiliatorių (kuris turi veikti, kol dega malkos) Atidarykite ir užfiksuokite oro sklendę (parėmę balana ar kaip kitaip) ir stebėkite termometrą. Jei per pusvalandį jis pakilo iki 60 - 80 laipsnių srautą pavyko nustatyti. Jei kyla virš 80 sklendę už siurblio trupuuuutį pradarykime. Jei per pusvalandį T nepakyla nors iki 60 laipsnių vandens sklendę dar truputį pridarykite. Kai katilas su pilnai atidaryta oro sklende palaikys T 60 - 80 laipsnių - srautas teisingas. Atfiksuokite oro sklendę ir naudokitės sklendės reguliatoriaus instrukcija.
4. Tačiau jei šildymo sistema nesubalansuota ir turi šuntuojančių elementų (vandens ruošimo boileris, gyvatukai ar radiatoriai neturintys pradinio srauto nustatymo reguliatorių), gali iškilti problema, kai srauto, kuris tinkamas katilui kai kur gali nepakakti. Tada reikia balansuoti - radiatoriuose kurių grįžtamas vamzdis karštas srautą reikia mažinti kol bus bent 20 - 30 laipsnių vėsesnis, kitur priešingai, o jei nėra kuo balansuoti tai įmontuoti ar net perdaryti šildymo sistemą. Bet čia jau kita tema.
Baisiausias srauto rijikas tai tradiciškai lygiagrečiai prijungtas vandens šildymo boileris. Mes supratome jį jungti nuosekliai katilui, tada jis srautui neturi įtakos ir gamina daug karšto vandens. Jums, jei jis prijungtas lygiagrečiai teks ir jame srautą sumažinti, tikėkimės, kad pagamins pakankamai vandens ir su mažesniu srautu, vardan teisingo sistemos ir katilo veikimo.
1. Kūrenimo ilgumas priklauso nuo energijos poreikio. Esant maksimaliam poreikiui katilas kūrensis 6 val. Jei reiks per pusę mažiau energijos tai 12v. ir t. t. Energijos poreikis priklauso ne tik nuo namo dydžio, bet ir šildymo sistemos ypatumų. Esant grindiniam šildymui esant atvėsusioms grindims, pradžioje energijos poreikis, dėl grindų akumuliacinės savybės, būna didelis, tad kuras katile sudega greitai. Taip pat pradžioje didelis energijos poreikis būna esant sistemoje šilumos kaupikliui (didelė vandens talpa). Jei katilą užkursite tuoj pat po išsikūrenimo, kai minėti energijos rijikai jau prisotinti, kuras degs ilgiau.
Dar yra parazitinis energijos poreikis, kai per katilą pompuojamas per didelis vandens srautas ir nesvarbu ar tai vėsus vanduo ar tuo išpopuliarintu mažuoju ratu karštas - abejais atvejais katilo sienelės šlampa nuo kondensato, kuris drėkina malkas ir kuriam džiūnant veltui švaistoma dideli kiekiai šilumos energijos katilo viduje (kaip šaldytuve).
2. Kamino sklendė pavojinga tuo, kad ją neapdairiai uždarius, ar jai pačiai nuo susidariusių oro srautų ar virpesių užsidarius gali įvykti nelaimingas įvykis - apsinuodijimas. Todėl ją pašalinkite ar atidarytą stabiliai užfiksuokite ir pririškite, kad koks svečias nepadarytų bėdos. Pašalinkite termostatą, kuris junginėja cirkulacinį siurblį - jis turi suktis visą laiką (netrukdys veikti katilui ir neleis užšalti sistemai, jei kur nors užsibūsite nepakūrę).
3. Kad neliktų parazitinio energijos rijimo su balansiniu ventiliu nustatykite srautą per katilą.40 kW katilui 1000 ltr. per val. 20 kW 500 ltr, 10 kW 250ltr. Jei nėra srauto matavimo prietaiso ir balansinio ventilio darykite taip: Paleiskite siurblį maksimaliu galingumu po jo pagal vandens srautą sklendę sukite, kol išgirsite vandens šniokštimą, po to siurblį perjunkite į minimaliausią galingumą. Tada kurkite katilą Įjunkite ventiliatorių (kuris turi veikti, kol dega malkos) Atidarykite ir užfiksuokite oro sklendę (parėmę balana ar kaip kitaip) ir stebėkite termometrą. Jei per pusvalandį jis pakilo iki 60 - 80 laipsnių srautą pavyko nustatyti. Jei kyla virš 80 sklendę už siurblio trupuuuutį pradarykime. Jei per pusvalandį T nepakyla nors iki 60 laipsnių vandens sklendę dar truputį pridarykite. Kai katilas su pilnai atidaryta oro sklende palaikys T 60 - 80 laipsnių - srautas teisingas. Atfiksuokite oro sklendę ir naudokitės sklendės reguliatoriaus instrukcija.
4. Tačiau jei šildymo sistema nesubalansuota ir turi šuntuojančių elementų (vandens ruošimo boileris, gyvatukai ar radiatoriai neturintys pradinio srauto nustatymo reguliatorių), gali iškilti problema, kai srauto, kuris tinkamas katilui kai kur gali nepakakti. Tada reikia balansuoti - radiatoriuose kurių grįžtamas vamzdis karštas srautą reikia mažinti kol bus bent 20 - 30 laipsnių vėsesnis, kitur priešingai, o jei nėra kuo balansuoti tai įmontuoti ar net perdaryti šildymo sistemą. Bet čia jau kita tema.
Baisiausias srauto rijikas tai tradiciškai lygiagrečiai prijungtas vandens šildymo boileris. Mes supratome jį jungti nuosekliai katilui, tada jis srautui neturi įtakos ir gamina daug karšto vandens. Jums, jei jis prijungtas lygiagrečiai teks ir jame srautą sumažinti, tikėkimės, kad pagamins pakankamai vandens ir su mažesniu srautu, vardan teisingo sistemos ir katilo veikimo.
Valdas Stramkauskas, Stropuva ir ko