Rąstinio namo išorinių sienų šiltinimas

Pasirinktas seno rąstinio namo apšiltinimo būdas yra ganėtinai sudėtingas ir naudojamas itin retai. Tam, kad būtų galima įrengti šilumos izoliaciją su tinko apdaila, Jums reikia turėti tvirtą lygų pagrindą izoliacijos tvirtinimui. Patikimos, patikrintos technologijos pasiūlyti negalime. Taip pat reikia įvertinti papildomai apšiltintos sienos drėgminę būseną. Dažniausiai rąstinių namų papildomam šiltinimui naudojama vėdinama sistema su medinių lentelių ar kita lakštine apdaila. Būdas yra aprašytas brošiūroje: www.isover.lt>Brošiūros>Renovacija: sprendimai ir rekomendacijos (2009).

Rąstinį namą šiltinti akmens vata - didžiulė klaida. Jį galima šiltinti tik ekovata. Tam daromas kryžminis karkasas 10 - 15 cm storio ir užpučiama ekovata šlapiu būdu.Tada, jei norite tinkuot, išdžiuvus ekovatai, montuojamos 25 mm špuntuotos MMPP plokštės Isoplaat, ir jau jas galima armuot ir tinkuot.

Reikia skaičiuoti rąstinio namo šiluminę varžą ir tik tada spręsti, ar Jums užtenka esamos varžos, ar reikėtų šiltinti konstrukciją. Rekomenduočiau šiltinti dviem būdais : 1) šiltinti iš vidaus pasirenkant STEICO flex + pro-clima difuzines plėveles ir juostas užsandarinimui arba STEICO flex + STEICO therm internal + pro-clima lipnios juostos; 2) šiltinti iš lauko pusės pasirenkant STEICO flex + universal ar special plokštes + pro-clima lipnias juostas. Daugiau info - http://www.merodax.com/lt/konstravimas-mazgai.html montavimo pvz - http://www.merodax.com/galerija/category/2-teisingo-montavimo-pavyzdziai...

Siūlome rąstinio namo šiltinimui naudoti šiltinimo plokštes, kurias galima tinkuoti, jos turi didesnių privalumų nei vata: iš visų pusių jungiasi, didesnė šiluminė talpa (2100 J/kg). Todėl lėčiau praleidžiama šiluma ir šaltis. Šiltinimo plokštės pasižymi gera garso izoliacija, yra ekologiškas produktas. Siūlome Thermowoll/gf 120-140 plokštes.

Rąstinio namo šiltinimas akmens vata yra iš esmės klaidingas, nes per rąstinę sieną iš patalpų žiemą išeina šiltas drėgnas oras, o akmens vata įgeria drėgmę kaip kempinė. Per žiemą ji prisigers drėgmės, drėgmė pūdys rąstus, o drėgna vata neatliks savo termoizoliacinių funkcijų. Kad akmens vata normaliai dirbtų, ją reikia apsaugoti nuo drėgmes, išeinančios iš patalpų, t. y. namo sienas iš vidaus padengti garo izoliacija (polietileno plėvele). Bet tada rąstinis namas netenka pagrindinio savo privalumo - gebėjimo kvėpuoti ir išlaikyti sveiką patalpų mikroklimatą. Be to, akmens vatos nepavyks sudėti taip, kad jį užpildytų sienos nelygumus, uždarytų oro cirkuliaciją tarp sienos ir apšiltinimo medžiagos. Rąstų siena nėra lygi, prie sujungimų yra įdubimai, seno namo siena gali būti nelygi. Prie karkaso montuojant apšiltinimo medžiagą, siena nebus vienodo storio, o tai sudarys sunkumus montuojant lakštinę apšiltinimo medžiagą.Rąstiniam namui geriausiai tiktų ekovata - natūrali organinė ekologiška šiltinimo medžiaga. Ši celiuliozinė apšiltinimo medžiaga turi tas pačias savybes kaip ir medis, t. y.nekaupia savyje drėgmės, o perleidžia per save į aplinką. Tuo pačiu šiltinant šlapiu būdu ji užklijuoja visus plyšius, tarpus. Klientas gauna lygią sieną, padengta vientisu besiulės izoliacijos sluoksniu. Apšiltinta ekovata siena tampa neperpučiama vėjo, bet išlieka laidi vandens garams.Antiseptikas, esantis ekovatos sudėtyje apsaugos medieną nuo puvimo, grybelio ir Jūsų namas tarnaus dar ilgai.Norint tinkuoti tokiu būdu apšiltintą namą, po ekovatos išdžiuvimo (tai truks iki 10 dienų) ant viršaus (panaudojant tą patį karkasą) tvirtinamos impregnuotos medžio plaušo plokštės (25 mm storio), kurias galima nutinkuoti laidžiu garams (kvėpuojančiu) tinku.