Kokiai patalpai užtenka vieno mini rekuperatoriaus

Mini rekuperatoriais dažniausiai yra vadinami taškiniai vėdinimo įrenginiai su keraminiais šilumokaičiais, veikiantys periodiniu „pūsti – traukti“ režimu . Šių vėdinimo įrenginių parinkimas yra pakankamai paprastas – po 1 įrenginį gyvenamajai patalpai. Paprastai, tokie įrenginiai turi du arba daugiau veikimo greičių, kurie sąlygoja jų aerodinaminį našumą. Minimalus vardinis oro našumas būna maždaug 15 m³/h, o maksimalus – iki 60 m³/h. Visų taškinių vėdinimo įrenginių veikimo ciklas rekuperavimo (šilumogrąžos) funkcijoje yra suskirstytas į ~70 sek. intervalus – 70 sek. oras yra šalinamas iš patalpos, vėliau, tiek pat laiko oras yra įpučiamas į patalpą iš lauko, dalinai jį pašildant energija sukaupta keraminiame šilumokaityje. Realybėje šilumogrąža tikrai vyksta. Natūrinių bandymų metu nustatyta: kai vidaus oro temperatūra yra +20°C, lauke -10°C, 69-ąją įpūtimo sekundę, įpučiamo oro temperatūra yra +16°C.
Reikia pabrėžti, kad vardinis našumas yra nurodomas pagal ventiliatoriaus gebėjimą atlikti oro įpūtimo arba šalinimo darbą, išreikštą kubiniais metrais per valandą (m³/h). Kadangi ventiliatorius (-iai) veikia 70 sek. ciklais „pūsti – traukti“, realus našumas sumažėja daugiau nei dvigubai. Todėl tikėtis intensyvaus vėdinimo neverta.
Geriausias sprendimas – taškinius vėdinimo įrenginius montuoti poromis: pvz. 1 įrenginys svetainėje, o kitas miegamajame. Montuojant 2 įrenginius jų veikimą rekomenduotina sinchronizuoti – kai vienas pučia, kitas turi traukti. Priklausomai nuo pasirinktų gaminių, sinchronizavimą galimą atlikti papildomais elektros laidais tarp įrenginių arba belaidžiu būdu. Sinchronizuotas veikimas suvienodina abiejų poroje veikiančių įrenginių našumus (greičius). Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į įrenginio skleidžiamo triukšmo charakteristikas. Tai kas bus priimtina svetainėje, kur šurmuliuoja šeima, bus nepakenčiama miegamajame nakties metu.
Taip pat, derėtų įsitikinti, kad visos vidinės durys yra laidžios orui – be slenksčių arba su grotelėmis apačioje. Jei vidinės durys bus sandarios jas uždarius, nesusidarys joks oro srautas ir vėdinimas nevyks.

Taškiniai vėdinimo įrenginiai vėdina tik tas patalpas, kur jie yra įrengti. Todėl būtina nepamiršti paskatinti oro šalinimą vėdinimo kanalais, kurie paprastai įrengiami virtuvės, vonios ir WC patalpose.

Taškinių vėdinimo įrenginių rinkoje yra pakankamai daug. Kai kuriuose gamintojai yra „įdėję“ pakankamai daug intelekto, o kai kurie yra tiesiog nuplagijuoti, smarkiai nesigilinant į techninius niuansus. Todėl įrenginių kainos svyruoja nuo 250 € iki 1.500 € (be montavimo darbų).
Šiuo atveju mažiausia kaina nereiškia blogiausios kokybės. Tiesiog, kai kurie gamintojai „prifarširuoja“ pernelyg daug vartotojui nereikalingų priedų, kas padidina gaminio kainą.

Tai priklauso nuo rekuperatoriaus modelio ir jo našumo. Visus sieninius orlaidės tipo mini rekuperatorius galima pavadinti vėdinimo įrenginiu, lygiai taip pat, kaip žvakę - apšvietimo prietaisų. Nepaisant labai įspūdingos kainos, jų tiekiamas oro kiekis yra toks mažas, kad jį galima prilyginti prie tuo, kiek praleidžia pilnai uždarytas langas, jei mes kalbame apie ne visai nauja stiklopakėtą, kur tarpinės yra jau kiek sukietėjusios. Šie prietaisai pusę laiko dirba paduodant orą, po tuo persijungia priešingą kryptimi, tam kad ištraukti tiek oro, kiek padavė. Jei parašyta, kad sieninio rekuperatoriaus našumas yra, tarkim, 30m3/h, reikia dalinti per pus, nes per valandą šis žaisliukas tieks orą sumoje tik pusvalandį, o kitą pusvalandį - ištraukinės. (Šiaip, norint sužinoti realu našumą, reikėtų deklaruotą skaičių dalinti iš keturių, nes ventiliatoriaus kryptis persijunginėja kas kelias sekundes ir daugiau nei pusė laiko eikvojama tam, kad ventiliatorius įsibėgėtų o po to - sustotų).
Tad, reali tokio prietaiso oro kaita, paprastai, ne viršija 10m3/h, kas yra 3.5 kartų mažiau nei higienos normos reikalauja vienam žmogui darbe ar bet kurioje kitoje viešoje vietoje, arba 2 kartus mažiau, nei reikalaujama žmogui namuose (skaitoma, kad savo kvapai ne taip smirdi ir butus leidžiama vėdinti 2 prasčiau).

Kiek patraukliau atrodo įprastos konstrukcijos sieninis rekuperatorius, kuris atrodo kaip dėžę, kabinama ant sienos. Normaliame režime jis tiekia iki 60 m3/h, kuo pilnai pakaktų ir darbo kabinetui, ir miegamajam, ir net - nedideliai svetainei, kur ne dažnai susirenka daugiau nei 2 žmones. Tačiau, jo panaudojimas yra visiškai beprasmis, kadangi jis visiškai ne sprendžia WC, virtuvės bei kitų "nešvarių" patalpų vėdinimo. Ten teks įrenginėti atskirą ištraukimo sistemą, o į patalpas kažkokiu būdu papildomai tiekti tiek oro, kiek ištraukta iš visų WC (minimum po 35 m3/h kiekvienam tualetui, 55 - dušui, 72 - voniai, 75-150 virtuvei ir bent po 10 m3/h kiekvienam sandėliukui, drabužiniai ir prieškambariui). Tad, sumoje į butą/namą teks tiekti po 200/400 m3/h. Suprantama, visas šis oro kiekis iš lauko pateks į namą per kambarius. Tai, turint tokia apykaitą, visai nereikalingas joks papildomas vėdinimas, juolab, kad minėto sieninio rekuperatoriaus apykaitą yra net 3-7 kartus mažesne, nei minėti 200/400 m3/h sanmazgų bei virtuvės vėdinimui.