Daugiabučio kampinio buto šiltinimas iš vidaus

Buto apšiltinimas izoliacinėmis medžiagomis iš vidaus problematiškas. Visų pirma, apšiltinta iš vidaus siena žiemą labiau įšąla, nes jos nešildo iš kambario išeinanti šiluma. Kadangi gretimo buto siena neapšiltinta, tarp apšiltintos ir neapšiltintos sienos dalių susidaro papildomi įtempimai, sienoje gali atsirasti įtrūkimų ir net plyšių. Siekiant išvengti pelėsio atsiradimo, būtina kambaryje palaikyti santykinę drėgmę ne daugiau 60%. Kiekviena izoliacinė bei apdailinė medžiaga sudaro papildomą kliutį šaltuoju metų laiku drėgmės pasišalinimui iš kambario į lauką. Taigi, būtina kartu suprojektuoti ir papildomą ištraukiamąją ventiliaciją.

Patarčiau naudoti ekovatą. Tai vienintelė termoizoliacinė medžiaga, kuriai nereikia jokių plėvelių. Svarbu ir tai, kad ekovata turi antiseptinių savybių, todėl apšiltintoje sienoje neleis atsirasti pelėsiui.

Apšiltinus lauko sienas visada atsiranda rasos taškas, kuriame kondensuojasi drėgmė. Jis ir yra viena pagrindinių priežasčių pelėsio atsiradimui. Tradiciniai šiltinimo iš vidaus variantai, t.y. izoliacinė medžiaga (mineralinė vata ar polistirenas), garo izoliacinis sluoksnis (pvz., PE plėvelė 0,2 mm) ir apdailos sluoksnis (pvz., gipskartonio plokštės su apdaila) yra stipriai ribojami izoliacijos storiu, nes panaudojus kiek didesnį storį susiduriama su didesniais kondensato kiekiais, kurių siena nebesugeba absorbuoti ir pasikaupęs vanduo iššaukia pelėsio atsiradimą. Paskutiniu metu Europoje yra atrastas naujas būdas, kaip šiltinti sienas iš vidaus – tai difuzijai atviros sistemos. „Knauf” turi sukūrusi keletą „Knauf TecTem” sistemų (šiltinimui, kovai prieš pelėsį ir fachverkiniams pastatams), kurios yra išbandytos ir sertifikuotos tiek teoriškai, tiek plačiai naudojamos ir praktiškai. Jų principas: prie šiltinamos sienos klijuojama mineralinė plokštė („Knauf” siūlo
perlitinę plokštę), kuri pasižymi ypatingai geru drėgmės įsiurbimu ir
transportavimu, t.y., higroskopiškumu. Suklijuota plokštė yra armuojama specialiu armavimo mišiniu ir galiausiai padengiama apdailiniu sluoksniu. Šioje sistemoje nėra jokios garo izoliacijos, nes susidaręs kondensatas yra išgarinamas tiek per išorinę sieną į išorę, tiek ir į vidinę pusę, todėl visi sluoksniai turi
pasižymėti ypatingu laidumu vandens garams. Kadangi ši sistema neleidžia kauptis drėgmei, bei yra tik iš mineralinių medžiagų
(sudėtyje nėra jokių organinių medžiagų, t.y., nėra maisto pelėsiui) – ji nesudaro jokių galimybių ne tik pelėsiui plisti, bet ir atsirasti jam. Sistemos yra ekologiškos ir tai patvirtinta daugeliu ekologinių sertifikatų, pvz., „Nature Plus”, „Blau Engel”, „Eco Institut” ir kitos.

Sienas iš vidinės pusės galima apšildyti 1 mm storiu „Korund“ ultra plona šilumos izoliacija. Ši medžiaga, savo konsistencija primenanti dažus ir tepama kaip dažai, veikia lyg šilumos barjeras. Po paviršiaus padengimo ir polimerizacijos 1 mm „Korund“ dėl unikalių savybių atstoja 50-60 mm mineralinės vatos. „Korund“ ultra plona šilumos izoliacija gali būti naudojama ant įvairių paviršių. Ji eksplotuojamas nuo 60 oC iki + 250 oC. Eksploatacijos laikas daugiau nei 15 metų. Šio izoliavimo panaudojimas ypač efektyvus: fasadams, stogams, vidinėms sienoms, angokraščiams, betoniniams paviršiams, karštų ir šaltų srautų vamzdynams, garo sistemoms, oro tiekimo ir kodicionavimo sistemoms, šaldymo ar šildymo sistemoms, įvairioms talpoms, cistermoms, agresyvioms aplinkoms, sunkiai prieinamoms įrenginių ir konstrukcijų vietoms, šilumos sistemose sumažinti šilumos nuostuolius, šalto vandens tiekimo sistemose apsaugai nuo kondensato susidarymo, transportui. „Korund“ ultra plonoji šilumos izoiliacija susideda iš 80 % ultraplonasienių tuščiavidurių keramikinių nanosferų su vakuumu viduje ir 20 % labai aukštos kokybės akrilo. Šis derinys padaro medžiagą lengvą, lanksčią, išsitempiančią, turinčią puikų sukibimą su naudojamu paviršiumi.

Šiuo metu daugelis gyventojų daugiabučiuose ar nuosavuose namuose susiduria su ypatinga problema - pelėsiu ir grybeliu, dėl prastos ventiliacijos, pastatų nesandarumo, statybinio broko bei vis labiau išryškėjančia problema (čia turima omenyje ir pastatai jau po renovacijos) - drėgmės atsiradimas apšiltinimo medžiagose. Šis drėgmės atsiradimas pertvarose pavirsta į puvimo ar šutimo procesus, o tuo pačiu pastatai pradeda "sirgti", susidaro blogas patalpų mikroklimatas. "Gydymas" vienas - reikia sienas sausinti ir tuo pačiu apsaugoti jas nuo sekančio drėgmės atsiradimo jose, tai reiškia jos turi būti "kvėpuojančios".