Gaukite pasiulymus
iš 85 specializuotų įmonių Sienų šiltinimas
Mūrinio namo sienų šiltinimas
Klausimas:
Pasistačiau namą su mansarda iš arko M18. Kokia medžiaga geriausiai šiltinti mūrinio namo sienas, kad pasiekti maksimalų rezultatą?
Komentarai:
Mūro sienoms geriausiai tinka mineralinės vatos šiltinimo medžiagos. Akmens vata ir plytos ar blokeliai yra neorganinės kilmės medžiagos, papildančios viena kitą. Keramikos, silikato, akyto betono, keramzitbetonio plytų ar blokelių mūras yra neorganinės kilmės medžiaga, gaminama iš gamtoje natūraliai randamų žaliavų: molio, kalkių, smėlio ir vandens. PAROC akmens vata yra gaminama iš vulkaninės kilmės uolienų: bazalto, gabro, olivino ir dolomito. Tad šios medžiagos puikiai papildo viena kitą. Nedegi mūro siena ir nedegi akmens vatos plokštė tai dvi svarbiausios sienos dalys. Jos dažniausiai yra mažai matomos ar iš viso nematomos, tačiau jų teikiama nauda juntama visą pastato gyvavimo laiką.
Medžiagos degumo savybės priklauso nuo žaliavos, iš kurios gaminama medžiaga. Kaip jau minėta aukščiau, keramikos, silikato, akyto betono ar keramzitbetonio mūro sienos yra iš nedegių plytų ar blokelių, tad jos yra nedegios ir atitinka A1 degumo klasę. Kai sienos apšiltinamos degiomis medžiagomis, jos yra klasifikuojamos kaip B s-1 d0 ar net žemesne gaisrine klase. Todėl norint, kad ir apšiltinta mūro siena atitiktų saugiausią ugnies požiūriu A1 klasę- reikia rinktis nedegią šilumos izoliaciją bei nedegias sienos apdailos medžiagas.
Statybos metu dėl technologinių procesų ir dėl gamtinių sąlygų mūro sienoje susikaupia nemažai drėgmės. Sieną apšiltinus vandens garams laidžiomis medžiagomis, per pirmąjį šildymo sezoną ji išdžiūsta. Jei termoizoliacinė medžiaga yra mažai laidi vandens garams, tai tam tikromis sąlygomis iš patalpų pro sieną migruojanti drėgmė gali kauptis prieš termoizoliacinę medžiagą esančiame sienos sluoksnyje. Dėl to pablogėja sienos šilumos izoliacijos savybės, sumažėja kai kurių sienos medžiagų stipris, didėja deformacijos. Visa tai kenkia pastato konstrukcijoms, sumažėja jų ilgaamžiškumas.
Akmens vatos gaminiai gerai praleidžia vandens garus. Tai reiškia, kad sienų apšiltinimo ar pastatų eksploatavimo metu į akmens vatą patekusi drėgmė laisvai juda į išorę ir pasišalina per sienos apdailą arba vėdinamą oro tarpą, tad sienos bus sausos ir šiltos. Žmonės tai vadina „kvėpuojančiomis“ sienomis. Vandens garų judėjimas nekeičia akmens vatos šiluminių ir eksploatacinių savybių. Tai labai svarbu užtikrinant pastato konstrukcijų ilgaamžiškumą ir geresnes patalpų mikroklimato sąlygas.
Individualių namų sienų šiltinimui Lietuvoje plačiai paplitusi tinkuojama sistema, kai prie mūro sienos yra klijuojama šilumos izoliacija ant kurios yra įrengiama tinko apdaila. Tokioje sistemoje šilumos izoliacijos matmenų stabilumas tampa ypač svarbus. Pastato sienos vasaros metu nuo saulės įkaista iki 70 °C ir daugiau. Jei šilumos izoliacija deformuojasi dėl temperatūros pokyčių – tai tinko apdailos sluoksnis gauna papildomus įtempimus ir laikui bėgant jame gali atsirasti plyšiai, į kuriuos gali patekti vanduo. Per keletą tokių atšalimo-atšilimo ciklų (žiema-vasara) tinko sluoksnis suaižės, per atsiradusius plyšius tarp šilumos izoliacijos plokščių padidės šilumos nuostoliai. PAROC akmens vatos plokštės yra stabilių matmenų, o veikiant temperatūrai, nesideformuoja ir išlaiko savo formą. Ši išskirtinė akmens vatos gaminių savybė leidžia pasirinkti ir tamsių spalvų tinko apdailą. Pastato eksploatacijos metu dėl temperatūros pokyčių tarp šilumos izoliacijos plokščių neatsiras plyšių, tinko sluoksnis išlaikys pradinę būklę.
Tinkuojamų sienų šilumos izoliacijai rekomenduojama naudoti vertikaliai orientuoto plaušo plokštes. Jų storis gali būti iki 450 mm, tad jos puikiai tinka ne tik B, bet ir A ar aukštesnės klasės pasatų sienų šiltinimui.
Vertikaliai orientuoto plaušo plokštės yra klijuojamos visa plokštuma prie šiltinamo paviršiaus. Tai pagerina sienos sandarumą ir užtikrina termoizoliacinio sluoksnio ir sienos vientisumą. Be to jų nereikia mechaniškai tvirtinti, o tai leidžia sumažinti darbų trukmę, darbo sąnaudas bei kainą.
Medžiagos degumo savybės priklauso nuo žaliavos, iš kurios gaminama medžiaga. Kaip jau minėta aukščiau, keramikos, silikato, akyto betono ar keramzitbetonio mūro sienos yra iš nedegių plytų ar blokelių, tad jos yra nedegios ir atitinka A1 degumo klasę. Kai sienos apšiltinamos degiomis medžiagomis, jos yra klasifikuojamos kaip B s-1 d0 ar net žemesne gaisrine klase. Todėl norint, kad ir apšiltinta mūro siena atitiktų saugiausią ugnies požiūriu A1 klasę- reikia rinktis nedegią šilumos izoliaciją bei nedegias sienos apdailos medžiagas.
Statybos metu dėl technologinių procesų ir dėl gamtinių sąlygų mūro sienoje susikaupia nemažai drėgmės. Sieną apšiltinus vandens garams laidžiomis medžiagomis, per pirmąjį šildymo sezoną ji išdžiūsta. Jei termoizoliacinė medžiaga yra mažai laidi vandens garams, tai tam tikromis sąlygomis iš patalpų pro sieną migruojanti drėgmė gali kauptis prieš termoizoliacinę medžiagą esančiame sienos sluoksnyje. Dėl to pablogėja sienos šilumos izoliacijos savybės, sumažėja kai kurių sienos medžiagų stipris, didėja deformacijos. Visa tai kenkia pastato konstrukcijoms, sumažėja jų ilgaamžiškumas.
Akmens vatos gaminiai gerai praleidžia vandens garus. Tai reiškia, kad sienų apšiltinimo ar pastatų eksploatavimo metu į akmens vatą patekusi drėgmė laisvai juda į išorę ir pasišalina per sienos apdailą arba vėdinamą oro tarpą, tad sienos bus sausos ir šiltos. Žmonės tai vadina „kvėpuojančiomis“ sienomis. Vandens garų judėjimas nekeičia akmens vatos šiluminių ir eksploatacinių savybių. Tai labai svarbu užtikrinant pastato konstrukcijų ilgaamžiškumą ir geresnes patalpų mikroklimato sąlygas.
Individualių namų sienų šiltinimui Lietuvoje plačiai paplitusi tinkuojama sistema, kai prie mūro sienos yra klijuojama šilumos izoliacija ant kurios yra įrengiama tinko apdaila. Tokioje sistemoje šilumos izoliacijos matmenų stabilumas tampa ypač svarbus. Pastato sienos vasaros metu nuo saulės įkaista iki 70 °C ir daugiau. Jei šilumos izoliacija deformuojasi dėl temperatūros pokyčių – tai tinko apdailos sluoksnis gauna papildomus įtempimus ir laikui bėgant jame gali atsirasti plyšiai, į kuriuos gali patekti vanduo. Per keletą tokių atšalimo-atšilimo ciklų (žiema-vasara) tinko sluoksnis suaižės, per atsiradusius plyšius tarp šilumos izoliacijos plokščių padidės šilumos nuostoliai. PAROC akmens vatos plokštės yra stabilių matmenų, o veikiant temperatūrai, nesideformuoja ir išlaiko savo formą. Ši išskirtinė akmens vatos gaminių savybė leidžia pasirinkti ir tamsių spalvų tinko apdailą. Pastato eksploatacijos metu dėl temperatūros pokyčių tarp šilumos izoliacijos plokščių neatsiras plyšių, tinko sluoksnis išlaikys pradinę būklę.
Tinkuojamų sienų šilumos izoliacijai rekomenduojama naudoti vertikaliai orientuoto plaušo plokštes. Jų storis gali būti iki 450 mm, tad jos puikiai tinka ne tik B, bet ir A ar aukštesnės klasės pasatų sienų šiltinimui.
Vertikaliai orientuoto plaušo plokštės yra klijuojamos visa plokštuma prie šiltinamo paviršiaus. Tai pagerina sienos sandarumą ir užtikrina termoizoliacinio sluoksnio ir sienos vientisumą. Be to jų nereikia mechaniškai tvirtinti, o tai leidžia sumažinti darbų trukmę, darbo sąnaudas bei kainą.
Audrius, Paroc, UAB
Mūro sienas galima šiltinti polistirolu, vata, poliuretano puta. Visos medžiagos turi savo technologijas ir reikalavimus, kurių reikia laikytis (daugiausia reikalavimų turi vata). Stogą rekomenduoju šiltinti poliuretano putomis, kaip beje ir sienas, dėl sandarumo. Antroje vietoje sienų šiltinimui geriausia naudoti polistirolą, trečioje vatą. Kuo sandariau, tuo šilčiau ir tuo pačiu mažesni kaštai šildymui žiemą ir šaldymui vasarą. Stogui vienareikšmiai geriausia yra sandarus putų poliuretanas. Kitais atvejais už darbus sumokėti galima tik atlikus sandarumo testą. Šiltinantys poliuretano putomis minėto testo nebijo, nes tai sandariausias šiltinimo būdas.
Raimondas, Šiltinimas putomis
