Kas yra "kvėpuojantis" stogas

"kvėpuojančios sienos" - tai daugiau ppropogandinė vatos gamintojų reklama, Visų pirma, kur dedama vata, ten yra ir garo ar vėjo izoliacinė plėvelė- kvėpavimui dedamas taškas, Beje, putplasčio vandens garų faktorius šiek tik geresnis, nei medžio ir labai nedaug atsilieka nuo plytų ir kitų konstrukcijų. Antra, per sienas praeina labai maža drėgmės dalis - apie 2% , Visa kita drėgmė pasišalina per ventiliacinius kanalus, atvirus langus, duris, nesandarūmus tarp lango ir sienos,
Stogams dedama dvi plėvelės. Viena iš apačios - garo izoliacinė plėvelė, kuri, kaip teisingai sakot, uždaro stogo konstrukciją nuo drėgmės patekimo iš gyvenamų patalpų į termoizoliacinė medžiagą bei likusią stogo konstrukciją. Tarp vėdinamo oro tarpo ir termoizoliacinės medžiagos dedama difuzinė plėvelė, praleidžianti drėgmę į vieną pusę - tai yra iš termoizoliacinės medžiagos į vėdinimo oro tarpą bet neprleidžianti kita kryptimi - iš oro tarpo į termoizoliacinę medžiagą.
Taigi išvada - stogas turi saugoti gyvenamas patalpas nuo lietaus bei šalčio, o pastatas turi būti sandarus ir kvėpuoti ventiliaciniais kanalais.

Jūs iš principo šiek tiek klaidingai suvokiate liaudišką pasakymą "kvėpuoja". Čia omenyje turima medžiagų savybė geriau ar prasčiau praleisti vandens garus. Todėl, projektuojant statybines konstrukcijas yra svarbu mažiau laidesnes vandens garams medžiagas numatyti iš vidinės konstrukcijos pusės, o labiau laidesnes - iš išorės. Tai užtikrins, kad tas vandens garų kiekis, kuris pateks į konstrukcijos vidų, bus lengvai pašalinamas iš konstrukcijos, taip užtikrinant, kad konstrukcija visuomet išliks kaip įmanoma arčiau savo orasausės būklės ir atliks savo izoliavimo funkciją nepriekaištingai. Ir tai jokiu būdu neturi būti kaip nors lyginama ar maišoma su patalpų oro vėdinimu ar ventiliacija, nes tai - du iš esmės skirtingi dalykai, dažnai suplakami į vieną visumą. Todėl pastatams reikalingas ir geras patalpų oro vėdinimas ar ventiliavimas, bei teisingai suprojektuotos, vandens garų pavidalu patekusią drėgmę sugebančios pašalinti atitvarinės konstrukcijos.

Molekulinis garo pralaidumas vyksta ir per garo izoliaciją, pralaidumas yra 2-3 gramai į kvadratinį metrą per parą. Visiška garo izoliacija yra mineralizuota garo izoliacijos plėvele. Kaip garo izoliacija naudojamas ir garų reguliatorius, kurio garo laidumas dar didesnis. Priklauso nuo užsakovo pageidavimo, namo tipo, konkrečios situacijos. Dėl kvėpavimo jis matyt turėjo omeny viršutinę stogo konstrukcijos dalį, t. y., kas yra virš garo izoliacijos: vata, difuzinė plėvelė, stogo danga. Vatoje atsiranda rasos taškas, todėl difuzinė plėvelė turi "kvėpuoti", t. y., leisti pasišalinti drėgmei. Kokią vatą naudoti - akmens ar stiklo, tai nemanau kad "kvėpavimui" tai turėtų įtakos, tiesiog subjektyviai yra priimta manyti, jog akmens vata yra geresnė. Reikia žiūrėti charakteristikas, kad išgauti reikiamą jums varžą ir darbų kokybę, teisingą vatos sudėjimą, plėvelių įrengimą.

"Kvėpuojantis stogas ar siena" neturėtų reikšti konstrukcijos per kurią gali namas vėdintis iš vidaus per sieną ar stogą. Toks namas yra kiauras, o ne kvėpuojantis. "Kvėpuojantis stogas ar siena" turėtų reikšti, kad drėgmė turėtų kaip pasišalinti iš namo konstrukcijos į išorę. Svarbu, kad drėgmei nelaidžios ar labai mažai laidžios medžiagos, būtų naudojamos vidinėje konstrukcijos pusėje. Tuomet Jūsų namas galės būti ir sandarus ir tuo pat metu "kvėpuojantis", t. y. lengvai išleidžiantis drėgmę. O tam, kad namo viduje būtų kuo kvėpuoti, geriau būtų pagalvoti apie ventiliaciją.

Iš vidinės pusės dedasi oro srautą bei garą nepraleidžiančios medžiagos,kvėpavimas vyksta tik iš konstrukcijos į išorę (dažniausiai įrengiama ant gegnių difuzinė plėvelė, per ja ir pasišalina drėgmė iš konstrukcijos (vatos, gegnių ir t.t.)
esmė tokia, kad iš vidaus į konstrukcija stabdome oro srautus, o už garo barjero į išorę turi būti įrengiamos "kvėpuojančios" medžiagos. patalpų viduje oro srautai reguliuojami rekuperacijos pagalba.