UAB Ekoklima ekspertų komentarai

Reikia turėti tokį šilumos siurblį (PVZ. Nibe), kuris turi galimybę komunikuoti su saulės elektrinės inverteriu ir tada jis jungiasi tada, kai gaminama energija. Tokiu būdu sunaudojama energija iš karto neatiduodant pasaugoti. Aišku visos energijos taip nepavyksta sunaudoti - bet kiekis neatiduotos pasaugoti energijos padidėja.

Noriu atkreipti dėmesį, kad dingus elektrai dujiniai katilai neveikia. DAr noriu pastebėti, kad +60 C paduodama esant lauke -5 C nėra reali. pagal kokį standartą ir kas tokia šildymo sistema pas Jus kad reikia paduoti +60 C prie -5 C.? pagal standartų reikalavimus net esant radiatoriams paduodama turi būti maks +55 C esant lauke projektinei (-23 C Vilniuje). Mūsų siurbliai gali dirbti su dujinais katilais. PVZ. įdėjus tarifus pats softas skaičiuoja kada su kokiu šaltiniu dirbti. Jei sistema normali, paprastai sistemos su dujiniais katilais ir siurbliais atidirba taip, kad dujos jungiasi tik kokias 10 val. per metus. Gaunasi, kad neapsimoka, nes reikia mokėti dujų abonimentinį mokestį, o taupymas labai nedidelis. Taip kad nerekomenduoju pasilikti dujinio katilo.

Tas faktas ar integruotas boileris ar ne niekaip neįtakoja ekonomiškumo rodiklių. Klientai daugiausiai renkasi su integruotais boileriais dėl sekančių priežasčių:
1, gamykloje būna kompaktiškiau ir kokybiškiau integruota sumontuota.
2, APVA geriau moka už įrenginius su integruotu boileriu.
3, Atskirai komplektuojant boilerius dažnai montuotojai parenka neoriginalius boilerius, kurių charakteristikos netinka (siekdami atpiginti komplektą)

Šilumo siurblio sąnaudos bus optimalios, jei šilumos siurblys bus parinktas optimaliai. Jei tai yra ne naujas namas, parinkinėjama naudojant modeliavimo programą. Kaip pagrindiiai duomenys yra įstatomi duomenys apie istorines kuro sąnaudas per metus (šildymo sezoną). Jei pateiktumėte kuro sąnaudas metines, galėtumėte atlikti įvertinimą. Tada Jums būtų aiškios ir el. energijos sąnaudos po rekonstrukcijos. Visada galite taip pat ir skambinti.

Pilnai į tą klausimą gali atsakyti grindų dangos tiekėjas. Ten būna sertifikatai su šilumos laidumo koefic. Tačiau labiausiai tikėtina, kad grindų vėsinimas nekoks bus su tokia danga. Galima tada galvoti apie lubinį vėsinimą.

Akumuliacinė talpa būtų privalumas taip pat ir turint šilumos siurblį, tačiau jos nauda gerokai mažesnė, nei esant kieto kuro katilo atveju. Grindų šildymo sistemoje taip pat yra nemažai vandens, kurio paprastai užtenka šilumos siurbliui. Esant situacijai, kada termostatai uždaro šildymo sistemos šakas, akumuliacinė talpa galėtų būti naudinga. Praktiškai dažniausiai akumuliacines talpas išmontuoja kartu su malkiniais katilais, nes jos užima daug vietos, o nauda nėra reikšminga - ypač esant grindų šildymui. Norint taikyti naktinį tarifą, grindų šildymo sistema ir be akumuliacinės talpos gali pakankamai akumuliuoti energijos, nes didelis kiekis ne tik skysčio, bet ir betono dalyvauja energijos akumuliacijos procese.

Esame darę taip: į vieną iš šakų prijungiame skystų dujų balioną ir su analizatoriumi specialiu ieškome kur užtiks sklype dujas - ten ir kasti. Vamzdis politileno po žeme trūkti negali. Dažniausiai leidžia ten, kur buvo uždėta užveržiama mova (to nebuvo galima daryti). Gali dar montuotojas ar savininkas prisiminti, kur buvo dėta užveržiama mova.

Yra skirtingų oras/vanduo technologijų ir konstrukcijų, tačiau visi oras /vanduo siurbliai priklauso nuo sąlygų lauke ir turi jungti elektrinį kaitinimo elementą. Pvz. Nibe 2125 numatyta, kad jungtų teną net prie - 10 C. Jei nenorime, kad tenas jungtųsi, reikia pirkti geoterminį. Tada jo darbas nepriklauso nuo lauko orų. Kas sako, kad turi oras vanduo siurblį, kuris niekada nejungia el. kaitinimo elementų, nepasako tiesos. Gamintojai pateikia savo lentelėse duomenis, kada turi jungtis elementas esant teisingam siurblio parinkimui. TAi T bivalent.

Be abejo, kad šilumos siurblį galima prijungti prie esamos sistemos sistemos. Tik reikia daugiau informacijos, ką su kuo norite sujungti. Jei susisieksite su mumis telefonu, galėsime plačiau apie tai padiskutuoti.

Tiktų oras vanduo 6 kW su rekuperacija, ištraukiamojo oro siurbliai arba geoterminiai su rekuperacija. A + klasei 220 m2 galėtų užtekti 6 kW - tačiau reikėtų pamatyti projektą ir A+ klasės skaičiavimus, kur nurodytas šilumos poreikis.

Pastaruoju metu daugiausiai dėmesio susilaukiama diegiant šildymą šilumos siurbliais. Taip susiklostė dėl kelių priežasčių:1. Valstybės paramą įsigyjant. Jūsų atveju realu gauti 7700 eur paramą. 2. komfortas: nereikia pelenų nešioti, kūrenti, katilo valyti. 2. įsigijus saulės elektrinę (kuriai taip pat yra ženkli parama) tampate nepriklausomi nuo energijos kainų. Tenka mokėti tik už pasaugojimo paslaugą neženklią sumą. 4 vėsinimas, kondicionavimas išvis nemokamai. Norėdami daugiau sužinoti visada galite skambinti nurodytais telefonais

Niekaip taip negalėtų būti. Galiu lažintis , kad nesate tokio varianto matę. Tada rūsys greitai pavirstų į šaldymo kamerą ir viskas sustotų. Nebent norėtumėte ten šaldiklį įsirengti. Tik namų ta sistema vis tiek negalėtų šildyti.

Kieto kuro katilas negali dirbti žemomis temperatūromis. Kada užkuriate katilą ir sistema bei pats katilas yra atvėsęs dūmuose kondensuojasi garai ir šlapiuoja. Kada šlapiuoja kondensatas yra stipriai rūgštinis ir jis veikia katilo sieneles. Jei dažnai šlampa katilas jis gali greitai prarūdyti. Todėl gamintojai deda visokias saugos priemones: ciruliacinis siurblys pasileidžia tik tada, kada katilas įkaista. montuojami ketureigiai vožtuvai, kad mažasis ratas katile būtų aukštos temperatūros. PVA jei turite grindų šildymą ir reikalingos žemos temperatūros tada būtina turėti ketureigį vožtuvą, kad pačiame katile būtų palaikoma aukšta temperatūra.

Oras vanduo šilumos siurblių lauko šilumokaičiai periodiškai apledėję ir yra atitirpdomi automatiškai. Tai normalu ir įprasta. Kas kita, jei ledas formuojasi ir nenutirpsta niekada. Tada reikia žiūrėti kokios ten yra priežastys. Kol siurblys dirba manau nieko tokio.

Jei tai bus pastoviai gyvenamas namas, tai turint šildymo sistemą geresnis sprendimas būtų oras-vanduo. Jei vasarnamis-galimas variantas ir oras-oras.

Rąstiniai namai pasižymi didesniu energijos poreikiu, nei standartiniai nauji namai. Jei svarbi, kuo pigesnė eksploatacija, tai reiktų galvoti apie žemė-vanduo tipo šilumos siurblį, nes jo pagaminamos kWh kaina bus mažiausia (neskaitant malkų), todėl mėnesinės sąskaitos bus mažiausios.

Čia nuo daug ko priklauso. Koks namas, koks siurblys, kokia dar elektros įranga namuose. Paprastai užtenka standartinio 10 kW įvado. Didesnis nebus blogiau. Dar pas Nibe gamintoją yra standartiniame išpildyme srovės transformatoriai, kurie leidžia mažinti siurblio galią tuo momentu, kada įvado apkrovimas artėja prie maksimalaus.

Vėsinimas per grindis galimas variantas ir patrauklus, nes nereikalauja papildomų investicijų. Tačiau jis nėra tinkamas visiems namams, ypač jei name didelis vėsos poreikis. Jei vėsos poreikis nedidelis, tai šis variantas tikrai tinkamas.

Šilumos siurbliui sklandžiai veikti reikalingas tam tikras vandens tūris priklausomai nuo siurblio specifikacijos. Jei įsirengiame termostatus - tai termostatai gali uždaryti sistemą ir siurblys nebeturi į ką dirbti, nes sistema uždaryta ir net jei pratekėjimas yra - trūksta vandens tūrio sklandžiai dirbti siurbliui. Gali ir aplamai siurblys išeiti į aliarmą ir nebedirbti. Kad to išvengti siūloma akumuliacinė talpa. Kada užsidarys termostatai - bus galima dirbti į akumuliacinę talpą. Ta problema taip pat gali būti sprendžiama gerinant programinį siurblio ir temostatų valdymo suderinamumą. PVZ Nibe siurbliai turi su Uponor Smatrix programinį suderinamumą. T.y. kada termostatai užsidaro visa informacija yra transliuojama į siurblį ir jis mato ar užsidarė ir kiek užsidarė ir automatiškai pats koreguojasi savo parametrus. Arba kalbant apie Nibe vidines dalis tai Nibe VVM S320 turi akumuliacinę talpą šildymui jau integruotą vidinėje dalyje ir nebereikia jos papildomai komplektuoti išorėje.

Ženkliai sumažinti sąnaudas gali padėti tik šilumos siurblys. Idealu būtų dar turėti saulės elektrinę, kuri padėtų visai neturėti sąnaudų ne tik šildymui bet ir buičiai. Šilumos siurblio įsirengimui galite pretenduoti į paramą, jei tenkinate reikalavimus. Plačiau apie paramas www.apva.lt. Šilumos siurblys su karšto vandens ruošimu kainuoja nuo 5300 eur. Parama - apie 3000 eur.

Gali būti ir iš kito NT - tačiau turi būti to paties savininko nuosavybė.

Kaip turi būti sumontuotas išsiplėtimo indas reglamentuoja indo gamintojas. Sumontavimo padėtis yra sąlygota jo konstrukcijos. Būna, kad indas turi būti sumontuotas vertikaliai, horizontaliai ar nukreiptas žemyn. Pasidairykite išsiplėtimo indų gamintojų puslapiuose ir manau ten rasite įvairių sprendimų.

Oras vanduo šilumos siurblio lauko dalis negali būti uždaroje patalpoje. Ji statoma tik lauke. Taip yra dėl to, kad reikia didelio oro srauto, kad užtikrinti reikiamą energijos kiekį. Uždara patalpa ar palėpė greitai atvėstų ir taptų kaip šaldymo kamera šaldytuve, iš kur nebeitų paimti energijos.

Jei galima išvengti tai geriau išvengti skandinimo ežere. Didelių privalumų tai neduoda o problemų gali būti nemažai ateityje valant/prižiūrint vandens telkinį. Žvejojant/ maudantis gali būti problemų. Jei gręžtumėt vertikalius geoterminius gręžinius būtų kažkiek brangiau, tačiau būtų galima gauti šaltį iš gręžinių pasyviam vėsinimui, kuris nekainuoja. Dėl tos priežasties, kad norima turėti vėsinimą neribotais kiekiais ir nemokamai populiaresni gerokai yra geoterminiai gręžiniai.

Oras-vanduo šilumos siurbliai turi vėsinimo funkciją, bet vėsinimas su jais turi tam tikrų niuansų. Paprastai vėsinimo poreikis priklauso nuo namo konstruktyvo, langų dydžių ir jų orientacijos pagal pasaulio šalis. Jei namo vėsos poreikis nedidelis, pilnai pakaks ir oras-vanduo įrenginio. Jei vėsos poreikis didelis, tai oras-vanduo šilumos siurblys turėtų turėti atskirą vėsinimo sistemą, arba papildomai statyti kondicionierių.