UAB Ekovela ekspertų komentarai

Jūsų spredimas labai teisingas. Jei palėpė negyvenama, visada efektingiau ir pigiau šiltinti ne stogą, o perdangą.

Žinoma, kad nepakenks, tik padės, kadangi 5 cm iš išorės ženkliai mažoka. Apšiltinus dar 5-6 cm iš vidaus efektas bus dvigubas.

Jei planuojate šiltinti medinį namą, tai akmens vata jam visiškai netinka, nes medis yra organinė medžiaga, o akmens vata-mineralinė. Be to akmens lakštais nepadengsite kokybiška rąstinės sienos, nes ji nebus lygi Kokybiškai apšiltinti rąstinį namą galima tik ekovata.Tam reikia sumontuot metalinį karkasą gipsui, atitraukiant jį nuo sienos, kad iki gipso liktų 6-8 cm ir tada užpučiama ekovata šlapiu būsu, taip ji idealiai užpildys visus sienos nelygumus.8 cm ekovatos varža yra 2,1.Galima palikti ir didesnį tarpą.

Siūlome užpūsti oro tarpą ekovata. Svarbu, kad tarpas nebūtų mažesnis nei 5 cm. Tam reikėtų prasigręžti tarp plytų, per skiedinį skylutę ir pasimatuoti tarpą. Kas bus virš 12 cm, tai ir bus tarpas. Apšiltinimo darbų kaina 54 eur/kub m + PVM. Dar 100 kv.m sienos reikia frezuoti apie 60 - 70 skylių. 1 skylės frezavimas užtaisymas kainuoja 1 Eur + PVM. Už įrangos ir medžiagų transportavimą imamas 0,25 Eur/km mokestis.

Kur kas efektyviau ir paprasčiau apšiltinti perdangą ekovata iš viršaus. Kaip supratau - stogas vienšlaitis, žemo nuolydžio. Kad užpūsti ekovatą mums nereikia gero priėjimo. Pakaks, jei auščiausiam taške bus 70- 80 cm, žemiausias gali būti ir 20 cm. mes galime pūsti iš 4-5 m atstumo.

Siūlytume perdangą apšiltinti ekovata, tada, jei mūrlotas iškilęs nuo perdangos nedaug, 30-40 cm galima suformuoti tokį perėjimą - užpūtus perdangą sklandžiu pakilimu "užlipant" ant mūrloto. Užpūtus tokiu būdu, apsišiltins ir siena iš vidinės pusės, ir iš viršaus.
Jei mūrlotas iškilęs aukščiau, daugiau nei 50 cm, reikėtų prie sienos klijuoti 100 mm putplastį, iškeliant jį aukščiau mūrloto 10-20 cm ir sienos viršus ir mūrlotas užsipūs ekovata.

Geriausias variantas apšiltinti stogą ekovata. Šiltinant ekovata, ji specialios įrangos pagalba įpučiama į uždarą ertmę tarp gegnių, suformuodama vientisą, besiūlį termoizoliacijos sluoksnį. Tam, kad užpūsti ekovatą, Jums reikia uždaryti gegnių apačią, t. y. prisukti iš apačios (nuo kambario pusės) OSB plokštes, gipsokartoną arba armuotą statybinę plėvelę (suskersuojant ją kas 30-40 cm bruseliais 2,5 x 5 cm).
Norėčiau pastebėti, kad 20 cm mažoka stogo šilumos izoliacijai. Siūlyčiau pastorinti gegnes iki 25 cm, prisukant iš apačios bruselį 5 x5 cm. Apšiltinimo darbų kaina 45 Eur/kub. m + PVM (darbas su medžiagomis) arba 11,25 Eur/kv. m + PVM, šiltinant 25 cm storiu.

Pigiau yra ruloninė akmens vata, bet geresnis rezultatas su ekovata, nes ruloninė vata yra minkšta, su ja nepasieksit idelalaus sandarumo su lagėm, kažkur bus sujungimo siūlės, o ekovata padengia viską ištisiniu sluoksniu be jokių sujungimo siūlių.
Maiše čekiškos vatos yra 13,6 kg, arba 0,35 kub.m, jei tai bus rankinis apšiltinimas, jei šiltinsim mes mechanizuotu būdu iš maišo gausis 0,39 kub.m

Jei namas vieno aukšto ir palėpė negyvenama, tai stogą šiltinti netikslinga.Žymiai geresnis efektas gaunasi apšiltinus tik perdangą. Siūlytume apšiltinti perdangą čekiška ekovata Climatizer plus.Tai viena geriausių ekovatų Europoje.
Šiltinimo darbų kaina 35 eur/kub m + PVM
1 kg ekovatos (su darbu) 1 eur + PVM

Šiuo atveju vienareikšmiškai reikia šiltinti perdangą. Jei šiltinsite stogą, šiluma išeidinės į palėpę, kurios šildyti neverta.Putplastis į perdangą nėra teisingas sprendimas, nes visų pirma, Jūs nesudėsite sandariai putplasčio į tarpus tarp lagių, antra putplastį graužia pelės. Siūlytume perdangą apšiltinti ekovata. Ji pilnai be tarpų ir siūlių užpildys visus tarpus, o dėl joje esančios boro rūgšties, į ją neis pelės.

Siūlytume apšiltinti perdangą ekovata. Tai efektyvus nebrangus būdas. 1 kg ekovatos (su darbu) kainuos 1 Eur + PVM, 1 kub. m 35 Eur + PVM. Rekomenduojamas storis - 30-35 cm.

Geriausia apšiltinti iš išorės ekovata, užpučiant ją šlapiu būdu.Tam tikslui reikia padaryti medinį kryžminį karkasą iį 5x5 cm bruselių. Apatinis sluoksnis( prie sienos - horizontalus kas 60-80 cm, viršutinis - vertikalus, tarpai tarp bruselių ne daugiau 60cm. Karkaso storis geriausia 10-15 cm.

Iš esmės klaidos nebus, tik nematau didelės prasmės taip daryti, kadangi mūryjant reikėtų palikti ventiliuojamą tarpelį - reiškia šilumos tai nepridės, o kaip apdaila, jie nelabai tinkami. Jiems patiems dar reikalinga apdaila. Geriau šiltinti ekovata storesniu sluoksniu - papildomi 5 cm atstos blokelio varžą ir, jei norite, apmūrykite dėl grožio klinkerinėmis plytomis arba, nepamirštant palikti ventiliuojamo tarpelio, apkalkite cementinėm (Cedral) dailylentėm.

Rąstinį namą iš išorės kokybiškai galima apšiltinti tik ekovata. Ji pilnai užpildo visus rąstinės sienos nelygumus,taip pat,kadangi ji yra organinė medžiaga tarp ekovatos ir namo nereikia dėti jokių plėvelių. Ekovata nekaupia savyje drėgmės, o drėgmę, patekusią iš namo vidaus per rąstus atiduoda, išgarina į aplinką.
Jei bandytumėte apšiltinti rąstinį namą mineraline-akmens vata, tarp rąsto ir vatos reikėtų dėti garo izoliaciją, nes akmens vata geria drėgmę kaip kempinė, o įgėrusi drėgmės vata netenka savo izoliacinių sąvybių. Bet apdėjus rąstinį namą garo izoliacija, t. y. polietileno plėvele, rąstas nebetenka gebėjimo kvėpuoti arba praleisti per save drėgmę. Be to lakštine akmens vata negalėsite kokybiškai atlikti apšiltinimo, nes rąstinis namas nėra lygus ir vis tiek liks tarpeliai prie rąstų spynų, per kuriuos prapūs vėjas.
Tas pats atsitiks, jei bandysite apšiltinti rąstinį namą polistirolu. Kietom plokštėm taip pat nepavyks apdėti rąstinį namą sandariai, o kadangi polistirolas nepraleidžia drėgmės, tai ši su šiltu oru išėjusi per rąstinę sieną kondensuosis ir pūdys rąstus.

Visiems darbams, atliekamiems pagal rangos sutartį, duodama 5 metų garantija. Gamintojas deklaruoja, kad ekovata savo savybių nepraras mažiausiai 50 metų. 30 arba 50 metų garantijos, kurias išrašinėja kai kurios įmonės, realios reikšmės neturi, tai daugiau rinkodaros triukas, nes po tiek metų nebus nei tą garantinį raštą išrašiusio direktoriaus, nei, ko gero, pačios įmonės.

Rąstinį namą kokybiškai galima apšiltinti tik ekovata. Visos kitos šiltinimo medžiagos nėra tinkamos rąstiniam namui.
Jūsų namą galima apšiltinti keliais būdais. Pirmas būdas – šlapiasis. Daromas kryžminis karkasas – pirmas sluoksnis horizontalus, sukamas tiesiai ant rąsto 5x5 cm bruselis, maždaug kas 80 cm, antras – išlyginamasis vertikalusis. Atstumas tarp vertikalių – ne daugiau kaip 60 cm. Vertikalus sukamas prie horizontalaus per tarpines arba montažinius kampus, jį atitraukiant, išlyginant pagal gulsčiuką, suformuojant 12–15 cm apšiltinamą storį. Tada namas užpučiamas ekovata šlapiu būdu. Kaina 55 Eur + PVM už kub. m arba 1,22 Eur/kg + PVM. Vatai išdžiuvus, prišaudoma plėvelė, sauganti nuo vėjo ir mūrijamas apdailinis mūras.
Antras būdas – sausasis, greitesnis ir pigesnis. Šiuo būdu mūrijamas apdailinis mūras paliekant 12–20 cm tarpą. Išmūrijus sieną į tarpą suleidžiamos žarnos iš viršaus, nuo palėpės pusės, ir tas tusčias tarpas užpresuojamas ekovata sausuoju būdu. Šiuo būdu šiltinant 1 kub. m kainuos 50 Eur + PVM.
Šiltinimas iš vidaus irgi labai efektyvus. Sumontavus profilius, tuščia erdvė tarp jų (4–7 cm) užpučiama ekovata šlapiuoju būdu. Jei šiltinate ir iš vidaus, storį iš lauko galite mažinti iki 10–12 cm. Šiltinimas ir iš vidaus turi dar vieną privalumą – tarpe už gipso negyvens pelės.

Teoriškai apšiltinti polistireno putomis medines sienas galima, bet ar verta. Tai nėra nei sveika (polisireno putos - gynai cheminė medžiaga, gaunama sumaišius kelias labai nuodingas medžiagas, viena iš jų izocionatas.), nei pigu.
Medinį namą šiltinti patariame ekovata, nes tai natūrali organinė medžiaga, gaunama perdirbus laikraštinį popierių, turinti visas geriausias medienos savybes, o kaina, lyginant su polistireno putomis šiltinant sienas bus 2 kartus, o šiltinant perdangą 3 kartus mažesnė.

Rąstinį namą iš išorės kokybiškai galima apšiltinti tik ekovata.Ji pilnai užpildo visus rąstinės sienos nelygumus,taip pat,kadangi ji yra organinė medžiaga,tarp ekovatos ir namo nereikia dėti jokių plėvelių.Ekovata nekaupia savyje drėgmės,o drėgmę,patekusią iš namo vidaus per rąstus atiduoda,išgarina į aplinką.
Jei Jūs bandytumėte apšiltinti rąstinį namą mineraline-akmens vata, tarp rąsto ir vatos reikėtų dėti garo izoliaciją,nes akmens vata geria drėgmę kaip kempinė,o įgėrusi drėgmės vata netenka savo izoliacinių sąvybių.Bet apdėjus rąstinį namą garo izoliacija t.y polietileno plėvele rąstas nebetenka gebėjimo kvėpuoti arba praleisti per save drėgmę.Be to lakštine akmens vata Jūs negalėsite kokybiškai atlikti apšiltinimo,nes rąstinis namas nėra lygus ir vis vien liks tarpeliai prie rąstų spynų per kuriuos prapūs vėjas.
Jūsų atveju namą reikia šiltinti iš išorės 5-10 cm storiu (vienodas nesigaus niekada, nes nebūna idealiai lygių namų, kai padaromas karkasas pagal gulsčiuką – maždaug tokie arba dar didesni storių skirtumai ir gaunasi) jau bus pakankamai šiltas namas.O jei dar padarę iš vidaus karkasą gipsui jį užpūstume 5-6 sm storiu ekovata – turėtumėt labai šiltą namą.Gautusi 16-18 cm rąsto ir 12-13 cm ekovatos.O ekovatos varža dvigubai viršija rąsto varžą.
O šiltinimas ir iš vidaus turi ir kitą privalumą.Teko šiltinti rąstinį namą iš lauko 10-15 cm storiu ir iš vidaus dar 5 cm.Klausiu šeimininko – o kam dar iš vidaus šiltinate – šiltinant tokiu storiu iš lauko varžos jau pakanka, tai sako – šiltinu ekovata jau ne pirmą namą, šiltinimas iš vidaus jau nebe dėl varžos, o, kad pelės už gipso nelakstytų (dėl ekovatoje esančios boro rūgšties druskos, jos tetoleruoja graužikai – ekovatoje niekad negyvens pelė, o akmens ir stiklo vatose jos jaučiasi puikiai)