UAB Aginė ekspertų komentarai

Visiškai išspręsti problemą galima tik papildomai įpučiant termoputų. Laisvi senos putos gabalai yra kompaktiškai sustumiami ir nauja skysta puta užpildo visus plyšius.

Sienų oro tarpus geriausia užpildyti termoputomis. Šiam tikslui naudojamos termoputos turi būti: neįgeriančios vandens, pralaidžios vandens garams (kvėpuojančios), skvarbios, kad užpildytų visus tarpelius ir ilgaamžės, bei nesuslūgstančios, t. y. išlaikančios savo formą daugelį metų.
Noriu patikslinti, kad yra kelios kartos ne konkrečiai termoputų, bet šiltinimo būdų ir tam naudojamų medžiagų. Termoputos yra pažangus šiltinimo būdas, dar vadinamas III kartos šiltinimu. Tačiau, kaip minėjau, termoputų yra įvairių ir svarbu atkreipti dėmesį į anksčiau išvardintas jų savybes.

Siūlome užpildyti oro tarpą termoizoliacinėmis putomis.

Rasos taškas – temperatūra, kurioje vandens garai, esantys ore, virsta sočiaisiais (t. y., oras, turintis pradinę temperatūrą ir sąlyginį drėgnį, daugiau nebegali priimti drėgmės). Rasos taške yra pusiausvyra tarp garavimo ir kondensacijos procesų. Šioje temperatūroje ant santykinai šaltų paviršių susiformuoja rasa arba šerkšnas. Termoizoliacine medžiaga užpildytas oro tarpas yra tarsi barjeras tarp šaltos išorinės ir šiltos vidinės sienų. Šiuo atveju "rasos taškas" bus šiltinimo medžiagoje ir laukinei sienai jokios įtakos neturės. Kai oro tarpas tuščias, šaltos mūrinės sienos vidinis paviršius tiesiogiai ribojasi su šiltu patalpos oru ir ant jos gali pradėti kondensuotis drėgmė. Šiuo atveju "rasos taškas" yra ant vidinio sienos paviršiaus. Nuo 1994 m. šiltiname mūrinių ir medinių-apmūrytų namų sienų oro tarpus.

Oro tarpą galima užpildyti tik pralaidžia garui (kvėpuojančia) termoizoliacine medžiaga, priešingu atveju drėgmė kaupsis vidinėje mūro ar medinėje dalyje. Šiltinimo medžiaga turi sugebėti praleisti per save vandens garus ir nuo drėgmės nepakeisti savo fizinių ir šiluminių savybių. O rasos taškas, įrengiant šiltinimo sluoksnį, visada persikelia tolyn į lauko pusę nuo šiltinimo medžiagos.

Ekovata yra biri medžiaga, pagaminta iš makulatūros ir tam tikrų priedų. Visos birios medžiagos turi savybę po tam tikro laiko suslūgti. Ekovata labai gerai tinka pastogių, palėpių, perdangų apšiltinimui - visur, kur jos nepasiekia tiesioginė drėgmė. Mūrinių ar medinių apmūrytų namų sienų oro tarpų užpildymui geriau tinka termoputos. Jeigu jos yra pagamintos iš kokybiškų komponentų ir darbus atliko patyrę meistrai, tai bėgant laikui nesukris, užtikrins, kad drėgmė nepatektų į vidinę sieną, taip pat tokios termoputos bus ilgaamžės.

Pagrindiniai reikalavimai purškiamoms į oro tarpus medžiagoms yra šie: 1) mažas vandens įgeriamumas 2) pralaidumas vandens garams ("kvėpuojančios") 3) skvarbumas, kad užpildytų visus plyšius 4) stabilumas, kad nesuslūgtų ir nesusėstų 5) ilgaamžiškumas. Šiltinimo medžiagos gali būti birios ir termoputos putplasčio pavidalo. Lietuvoje šiltiname pastatus "THERMO-LUN" technologija ir medžiagomis, kurios pasižymi visomis aukščiau išvardintomis savybėmis. Termoputų pranašumas prieš birias medžiagas (polistirolo granules, susmulkintą vatą) tas, kad jos bėgant laikui nesuslūgsta.

Pagrindiniai reikalavimai purškiamoms į oro tarpus medžiagoms yra šie: 1)mažas vandens įgeriamumas, 2)pralaidumas vandens garams ("kvėpuojančios"), 3)skvarbumas, kad užpildytų visus plyšius, 4)stabilumas, kad nesuslūgtų ir nesusėstų, 4) ilgaamžiškumas.

Gana dažnas atvejis, kai sienoje šiltinimo medžiaga ar priešvėjinė izoliacija sudėta nekokybiškai, nevientisai, su tarpeliais ir nėra užtikrintas sandarumas. Per nesandarumus, esančius šiltinimo medžiagoje, šiluma patenka į ventiliuojamą oro tarpelį ir dėl konvekcijos (oro srautų susidarančių dėl temperatūros skirtumų) yra labai greitai pašalinama į išorę. Tokio tipo problema gali būti išspręsta, užpildžius minėtą oro tarpelį specialiai tam skirtomis termoputomis. Skeptikai gali sakyti, kad negalima užpildyti šio tarpelio, kad šiltinimo medžiagoje kaupsis drėgmė, atsiras pelėsis ir t. t., tačiau, norint, kad namas taptų sandarus ir šiltas, lieka tik šis vienintelis būdas. Kadangi specialios putos yra pralaidžios garams (kvėpuojančios) ir tuo pačiu neįgeriančios vandens, šiltinimo medžiagoje drėgmė nesikaups ir pelėsis neatsiras. Pastatų sienas su oro tarpu šiltiname daniška "THERMO-LUN" technologija nuo 1994 m. Tai efektyviausias šiltinimo būdas seniems mūriniams, mediniams-apmūrytiems ar naujiems namams, kurių sienose paliktas tuščias oro tarpas, arba šiltinimo medžiaga užpildytas tik dalinai ir nesandariai.

Sienoje esantį oro tarpą reikia užpildyti termoizoliacinėmis putomis. Dėl tarpsienyje susidarančių oro srautų, ši siena yra stipriai aušinama ir šaltesnė net už blokines sienas. Po apšiltinimo ši siena turėtų tapti šiltesnė už blokines sienas.

Pastato oro tarpus būtina užpildyti termoizoliacine medžiaga. Apšiltinus sienas iš išorės ir palikus tuščius tarpsienius gausite tik dalinį efektą, nes šiluma iš tarpsienių išsisklaidys per įvairius plyšius ir nesandarumus. Užpildžius oro tarpus, sustabdomi oro srautai ir žymiai padidėja sienų šiluminė varža. Mes sienas šiltiname Danijos firmos "THERMO-LUN" technologija ir medžiagomis.

Tarpą tarp plytos ir karkaso būtina užpildyti termoizoliacine medžiaga, kad sustabdytumėte oro srautus, kurie išneša didžiausią dalį šilumos.

Jeigu tarp dviejų plytų eilių yra paliktas tuščias oro tarpas, vienareikšmiškai, pirmiausia turite užpildyti tą tarpą termoizoliacine medžiaga. Jeigu plytos sumūrytos be tarpo, tada lieka šiltinimas iš lauko. Jei tarpas yra, mes galime Jums padėti.

Oro tarpą užpildyti būtina. Palikus neužpildytą tarpsienį, išorinis šiltinimas bus visiškai neefektyvus, nes šiluma iš tarpsienių bus išnešiojama dėl susidarančių oro srautų.

Vieno aukšto šiltinimas pripurškiant oro tarpus THERMO-LUN technologija, kainuotų apie 2 tūkst Lt (skaičiuojant, kad oro tarpas apie 5cm). Mes siūlome termoputas, nes birios medžiagos ne pilnai sustabdo konvekcinius oro srautus tarpsieniuose, be to, per ilgesnį laiką yra linkusios suslūgti.

Mūsų 17 m darbo patirtis rodo, kad nei šiltinant iš vidaus, nei iš lauko pusės, nebus pasiektas geras efektas, jeigu sienose palikti neužpildyti tarpsieniai. Tai patvirtina nemaža dalis mūsų klientų, kurie yra apšiltinę namą vienu ar kitu būdu, o po pirmo žiemos sezono kreipiasi į mus, nes yra nepatenkinti gautais rezultatais. Jūsų atveju siūlau nebedaryti antros klaidos, o visų pirmiausiai užsipildyti sienų oro tarpus. Tada, pragyvenus žiemos sezoną, gali pasirodyti, kad išorinio šiltinimo net nebereikės.

Užpildžius termoputomis oro tarpus, po to namą galima šiltinti papildomai iš išorės bet kokiomis medžiagomis. Šiltiname namus daniškomis termoputomis, THERMO-LUN technologija, nuo 1994 m. Šios putos yra ilgaamžės, neįgeriančios vandens. Jomis galima šiltinti net medinius-apmūrytus namus, nes termoputos praleidžia vandens garus (yra „kvėpuojančios").

Svarbiausia, kad medžiaga yra laidi vandens garams. Net gana tanki medžiaga, turinti atitinkamą struktūrą, sėkmingai užtikrina vandens garų pasišalinimą iš pastato („kvėpavimą"). Mediena visa bus sausa, jei namą šiltinsite „kvėpuojančiomis“ medžiagomis. Svarbus faktorius, kad medžiaga šalindama drėgmę (džiūdama), neprarastų savo fizinių savybių ir nepakeistų savo struktūros (nesuslūgtų, nesuplektų). Tokiomis savybėmis pasižymi daniškos „THERMO LUN" termoputos, kuriomis nuo 1994 m. sėkmingai šiltiname ir mūrinius ir medinius-apmūrytus namus, taip pat namus, kurių tarpsieniai nepilnai užpildyti (nesandariai), arba izoliacija yra sukritusi ar sudūlėjusi. „THERMO-LUN" putų vandens garų laidumo koeficientas - 0,25 mg (m.h.Pa).

Užpildžius tarpsienius tinkama termoizoliacine medžiaga (ilgaamžė, neabsorbuojanti vandens, praleidžianti vandens garus, t. y. „kvėpuojanti"), nežiūrint į tai, kad apie angokraščius išlieka „šalčio tilteliai", pasiekiamas žymus ekonominis efektas. Taip yra dėl to, kad didžioji dalis šilumos yra prarandama ne tiesiogiai per sienos konstrukciją (šiluminio laidumo būdu), bet dėl didelių oro srautų tarpsieniuose (oro konvekcijos būdu). Oro srautų susidarymą lemia mūro sienos vidinės ir išorinės dalių temperatūrų skirtumas. Oro srautai tarpsieniuose ypač sustiprėja esant vėjuotam orui („siurblio efektas") ir pavagia dar daugiau šilumos. Norint pasiekti idealų šiltinimo efektą, užpildžius tarpsienius, galima papildomai šiltinti iš lauko pusės, tuo pašalinant taip vadinamus „šalčio tiltelius". Taip gana dažnai daro klientai, turintys didesnes finansines galimybes.Tačiau, visada pirmas ir pagrindinis žingsnis – tarpsienių užpildymas, sustabdant oro srautus ir sulaikant didžiąją dalį šilumos pastato viduje.

Oro tarpus galima užpildyti termoizoliacinėmis putomis, nes per tuščius tarpsienius, dėl stiprios oro konvekcijos (judėjimo), šilumos nuostoliai yra patys didžiausi. Termoputų privalumai – neįgeriančios drėgmės, leidžiančios iš patalpų pasišalinti garui (kvėpuojančios), nesukrentančios, ilgaamžės.

Rekomenduojame užpildyti abu oro tarpus vienu metu. Jei pasirenkama užpildyti tik vieną tarpą, reikėtų pirmiausia šiltinti oro tarpą, esantį arčiau patalpos vidaus. Ilgametė darbo patirtis rodo, kad užpildant vidinį oro tarpą, apie 30% užsipildo ir išorinis tarpas. Todėl ir rekomenduojame, jei tarpai nėra labai platūs, užpildyti abu.

Jeigu namo sienose nėra tuščių oro tarpų, tai geriausia šiltinti pastatą iš išorės (akmens vata, polistirolo plokštėmis). Jeigu namo sienos yra su tuščiu oro tarpu, tai vienareikšmiškai pirmiausia reikia užpildyti tuščius tarpsienius.

Šiltinimas iš lauko būtų visiškai neefektyvus. Tarpe tarp mūro ir karkaso išliktų oro srautai, kurie pro mažiausius nesandarumus išnešiotų šilumą. Pirmaeilis uždavinys šiuo atveju - užpildyti sienų oro tarpus termoizoliacine medžiaga, kuri būtų ilgaamžė, neįgerianti drėgmės, per laiką nesuslūgtų. Nuo 1994 m šiltiname namus Danijos firmos „Thermo-lun“ technologija ir medžiagomis. Suteikiame garantijas.

Jeigu mūrinio namo sienos yra su oro tarpu (didžiausia tikimybė), tai svarbiausias ir būtinas žingsnis - užpildyti tarpsienius termoizoliacine medžiaga. Šiltinimas iš vidaus yra pats blogiausias pasirinkimas:- tuščiuose tarpsieniuse išliks oro srautai, kurių įtaką vis vien jausite;- vidinė mūro siena taps dar šaltesnė, dėl ko po vidine izoliacija gali pradėti kondensuotis drėgmė ir susidaryti pelėsis;- prarasite šilumos akumuliacijos efektą mūrinėje sienoje, nes ji bus atitverta nuo šilto patalpos oro;- viduje reikės atlikti pilną remontą;- sumažinsite patalpų plotą.Jeigu sienos be oro tarpo tai efektyviausias šiltinimas tik iš išorės.

Pirmaeilis uždavinys yra užpildyti oro tarpus ir sustabdyti oro srautus, kurie „pavagia“ pačią didžiausią dalį Jūsų namo šilumos. Šiltinimas iš vidaus yra pats blogiausias variantas. Toks šiltinimas pateisinamas nebent tuo atveju, kai daugiabutyje name reikia apsišiltinti vieną butą, nes šiuo atveju kito pasirinkimo nebėra. Apšiltinus nama iš vidaus, pati siena taps dar šaltesnė, gali ant jos po izoliacija atsirasti drėgmė ir pelėsis, kuris kenks sveikatai. Apšiltinę iš vidaus, prarasite akumuliacinį sluoksnį, kuris sukaupia ir ilgiau palaiko šilumą. Mūsų ilgametė patirtis rodo, kad žmonės, apsišiltinę iš vidaus po kurio laiko kreipiasi dėl sienų oro tarpų užpildymo. Siūlau pirmiausia gerai išsiaiškinti ir nepadaryti apmaudžios klaidos.