Ar naudinga akumuliacinė talpa su kondensaciniu dujiniu katilu

Akumuliacinė talpa būtų reikalinga, jei kartu naudotumėte Saulės kolektorius, ar būtų prijungtas kieto kuro katilas ir pan. Tokiu atveju dujinis katilas gali būti be karšto vandens ruošimo funkcijos ir nereikalingas įprastas boileris. Vandens pašildymui tada naudojamas pažangus k.v. paruošimo mazgas prijungtas prie talpos. Jis veikia šviežio vandens pašildymo principu nekaupiant jo tūriniame šildytuve. Privalumas tame, kad talpos viršuje pakanka palaikyti tik iki 50 oC temp. Toks darbo rėžimas kondensaciniam katilui yra labai tinkamas. Akumuliacinę talpą taip pat sėkmingai galima naudoti kaip šilumos energijos kaupiklį jei būtų įrengiama Saulės elektrinė. Kiekvienu atveju tokios įrangos panaudojimo racionalumą sprendžiame individualiai.

Jeigu zoninis grindų šildymas - tuomet galima statyti, bus sumažintas įsijungimų skaičius
Jeigu kieto kuro katilas jungiamas su dujiniu katilu kartu - irgi galima jungti. Visais kitais atvejais, reikia konkrečiai žiūrėti į esamą situaciją ir daryti išvadas.

Akumuliacinę talpą naudoti vien tik su dujiniu kondensaciniu katilu, yra, netgi, žalinga.
Akumuliacinės talpos paskirtis - sukaupti reikiamą šilumos kiekį, paskui kurį laiką jį atiduodant šildymo sistemai, kai neveikia katilas. Antra paskirtis - sugerti ir išlyginti katilo galingumo svyravimus, leidžiant katilui dirbti nominalia galia su aukščiausiu naudingumo koeficientu.
Visa tai galioja kieto kuro katilams, ypač angliniams arba malkiniams.
Šiuolaikiniai dujiniai kondensaciniai katilai pasižymi plačiu savo galios moduliavimo (t. y. keitimo) diapazonu. Be to jie savo galią gali keisti gana greitai, taip tiksliai prisitaikydami prie kintančių sistemos poreikių. Šie katilai turi gana daug apsaugų, kurios neleidžia katilui perkaisti, taip pat ir nuo kitų pavojų.
Taigi, dujinis katilas šildydamas akumuliacinę talpą, dirbs visu savo galingumu. Tai, priešingai, nei kieto kuro katilams, nereiškia aukščiausio naudingumo koeficiento.
Kieto kuro katilas, dirbdamas mažesniu galingumu, nei maksimalus, tai darys su gerokai mažesniu naudingumo koeficientu dėl blogesnio kieto kuro sudegimo.
Dujiniai katilai, ypač kondensaciniai, aukščiausią naudingumo koeficientą pasiekia, dirbdami apie 30 proc. savo maksimalios galios. Tai įvyksta dėl to, kad dujų sudegimo koeficientas nesikeičia/neblogėja, o degimo produktų temperatūra mažėja. Vadinasi ir katilo šilumos nuostoliai taip pat mažėja.
Dar vienas klausimas yra akumuliacinės talpos sukaupiamas šilumos kiekis, kuris priklauso nuo vandens temperatūros.
Dujiniai kondensaciniai katilai kaip tik naudingiau dirba, kai vandens temperatūra yra žemesnė. Jeigu mes katile ir sistemoje laikysime apie 35-40 laipsnių vandens temperatūrą, tai panaudodami tokią pačią temperatūrą akumuliacinėje talpoje, sukauptą šilumą panaudosime labai trumpai. Jeigu akumuliacinėje talpoje kaupsime aukštą temperatūrą, tai dujinis kondensacinis katilas dirbs gana neoptimaliu režimu/naudingumu. Be to prisidės ir didesni akumuliacinės talpos šilumos nuostoliai.
Kieto kuro atveju tuos nuostolius atperka ženklus naudingumo padidėjimas - pvz., nuo 50 procentų iki 80 procentų (malkinio dujų generacinio katilo atveju).

Akumuliacinė talpa reikalinga tik prie kieto kuro katilo, sukaupti arba atiduoti šilumos perteklių. Kondensaciniai dujiniai katilai dirba automatizuotai, lauko daviklis ir kambario termostatas tiksliai suprogramuoja katilo darbą norimai kambario temperatūrai ir karštam vandeniui.

Nenaudinga akumuliacinė talpa su kondensaciniu dujiniu katilu. Dujinis kondensacinis katilas dirba tokiu režimu, koks yra tuo metu reikalingas. Perteklinės šilumos nėra. Kuro kaina nuo paros laiko nesikeičia.