Šildymo sistemų montavimas ir priežiūra – Patarimai

Senos statybos namas su ketaus radiatoriais, užpildyta vandeniu. Žiemą bus nekūrenama, radiatoriuose vis tiek liks truputėlis vandens. Noriu užpilti aušinimo skysčiu su propilengliukoliu. Girdžiu atsiliepimų, kad pradės tekėti per sujungimus, nes aušinimo skystis skystis daug skvarbesnis už vandenį ir agresyvesnis, sunaikina sandarinimui naudotas pakulas. Ar tikrai taip?

Įjungus name centrinį šildymą, šilumos vamzdžiuose girdisi ūžimas. Kokios gali būti to priežastys? Butas nėra virš šilumos punkto. Daugiabutis.

Šiemet užkūrus, šildymo sistemoje pastovus burbuliavimas, labiausiai boileryje. Burbuliavimas garsiai girdisi, kai įjungi ant 3 greičio cirkuliaciniame siurbliukyje. Šiemet reikėjo stuktelti siurbliukui, kad varinėtų (gal į pabaigą?). Slėgis sistemoje: šaltos sistemos -1,7 baro, užkaitus-1,9 baro. Išsiplėtimo inde-1baras. Radiatoriai nusiorinę, iš visų atsukus bėga vanduo. Namas dviejų aukštų, medinis, kiek litrų sistemoje nežinau tiksliai. Užkaitus sistemai dar pradeda lašėti iš naujai pakeisto boilerio apsauginio vožtuvo. Gal kas patartų, kur problema? Gal ir prie šio paklausimo, info tokia; kažkur nuo gegužės mėnesio vandens tiekimo sistemoje, atsukus šiltą vandenį uždarant kraną pasigirsta brazdėjimo garsas.

Yra mūrinis sodo namas, jame įrengti kieto kuro ir dujinis katilai. O centralinis šildymas padarytas, kad dalis yra skardiniai radiatoriai, o dalis patalpų apšildoma grindiniu šildymu. Gruodžio, sausio ir vasario mėnesiais namas bus paliktas be veikiančio šildymo. Koks būtų patarimas, kad nesugadint šildymo sistemos ir abiejų katilų, nes bus palikti be priežiūros?

Planuojama seno namo renovacija, apšiltinimas, vietoje senų mūrinių pečių planuojama statyti šilumos siurblį oras-vanduo. Kaip rekomenduojama paskirstyti šilumą po kambarius? Nei radiatorių, nei grindinio šildymo nėra. Teko skaityti apie sausą grindinį šildymą, norėčiau daugiau informacijos.

Ar gali vienoje patalpoje (techninėje), individualiame name būti sumontuoti dujų katilas ir rekuperatorius? Ar nebus kokių teisinių problemų?

Laba diena, įsirenginėjame gyvenamąsias patalpas antrame aukšte, apie 40 kv.m. Abu aukštai šildomi (antras grindinis šildymas, pirmas radiatoriai, kur stovės ir katilinė). Norime statyti kieto kuro katilą, 12 kW. Klausimas kaip apskaičiuoti, kiek reikėtų vandens į sistemą be akumuliacinės talpos, kad katilas nevirtų?

Ar reikia išjungti oras-vanduo, jungiant kieto kuro katilą?

Norėčiau jūsų pasiteirauti kokį namo šildymo būdą rekomenduotumėte šiai dienai? Norime įsirengti 30m2 butą su šildomomis grindimis virš garažo. Garažas nešildomas, grindys pašildytos su 150mm polistirolo plokšte, lubos ekovata, sienose keramzitas. Ar rinktis oras-vanduo, ar dujinį šildymą? (Dujų įvadas yra) Pigiausias variantas mokant mokesčius?

Turiu šildymo sistemą oras-vanduo su grindiniu šildymu visam namui. Kuo reikėtų iš anksto pasiruošt, kad sistema neužšaltų žiemos metu esant minusinei temperatūrai, jei elektra dingtų vienai ar keliom dienom?

Ar galima katilinę (kur bus rekuperatorius, šilumos siurblys su integruotu boileriu, vandens siurblys) įrengti nešildome garaže (kur temperatūra būtų ~8-10°C), ar geriau įrengti bendroje namo patalpoje? Kokie veiksniai nulemia vieną ar kitą pasirinkimą?

Norėjau pasiteirauti kiek skysčio reikia užpildyti alytnamio tipo namui į sistemą, kad nesušaltų radiatoriai? Ar jūs teikiate šią paslaugą, kiek kainuoja?

Dviejų aukštų namas, pirmame aukšte radiatoriai, antrame aukšte grindinis šildymas. Šildymas dujinis. Antrame aukšte valdoma temperatūra termostatais, o pirmame aukšte laikroduku. Katile temperatūra nustatyta 50C, o pirmame aukšte ant laikrodukų 22C, to pasekoje katilas dirba visą laiką, nežinau kaip sureguliuoti temperatūras, kad užkelti iki tinkamos ir katilas nedirbtų nuolat.

Klasika 13, pajungta be ketureigio vožtuvo, prieš tai taip pat jo nebuvo. Darosi smala, kaip supratau reikia grįžtamąją 60 temperatūrą palaikyti. Tačiau galima ir be jo? Tiesiog laikant pečiaus temperatūrą 70-80 ir grįžtamojo temperatūra bus apie 60? Nes viskas pajungta, norint pajungti ketureigį vožtuvą, reikėtų viską perdaryti.

Ar verta B+ klasės individualiam gyvenamajam namui (~80-90m2) investuoti į šilumos siurblį oras-vanduo, jeigu būtų galimybė jungtis prie centralizuotai tiekiamos šilumos (šilumos tinklų)?

Turiu ne vieną klausimą dėl teisingo dujinio katilo šildymo sistemos nuorinimo, išsiplėtimo indo padėties, išsiplėtimo indo slėgių. Namas 125m2, dviejų aukštų. Katilas Ferroli Domina F24. Išsiplėtimo indas neoriginalus, 12l varem. (originalus pagedo, pirkt nėra) Originalas buvo - 7litru. 1. Nuorinimas. Noriu, kad po sistemos nuorinimo šaltoje sistemoje turėčiau - 1,5bar. Ar bus teisingai jeigu padarysiu taip: Atjungtą nuo sistemos išsiplėtimo indą pripūsiu oru 1,9bar. (Ar daryti 0,3 bar mažesnį?) Prijungsiu atgal indą, sistemą užpildysiu vandeniu iki 1,9bar. Tada nuorinsiu visus radiatorius, ir po nuorinimo, jei dar reikės nuleisiu iki 1,5bar. Ar geriau padaryti pradžioje 1,5bar ir po nuorinimo papildomai pakelti vandens slėgį iki 1,5 bar? (ar 1,5bar priešslėgis inde, tada galiu užsikelti iki 1,9 bar vandeniu į sistemą ir praorinus sistema nusileisti iki 1,5bar). 2. Ar yra skirtumas kaip sumontuotas išsiplėtimo indas. Indas pagal instrukciją montuojasi vertikaliai, bet ar yra skirtumas ar viršuje vandens prisukimas ar apačioje? Pas mane, viršuje. 3. Jei išsiplėtimo indas pagal tech. duomenis yra max 6 bar. Tai tas maksimalus slėgis skaičiuojasi oro kamera + vandens kamera? Pvz., jei oro kameroje 1,5 bar ir vandens kameroje irgi 1,5bar = 3bar? Ar skaitosi tik tas, kuris yra oro kameroje / sistemoje?

Ar galima sujungti oras-oras ir oras-vanduo sistemas, kad jos veiktų kartu?

Jungsime kambarį su 6 metrų balkonu, kuriame yra dar ir lodžija. Bendra kvadratūra balkono su lodžija apie 10kv.m. Kambaryje yra radiatorius, galvojam kokį šildymą geriau pasirinkti balkone (su lodžija). Grindinį ar įsirengti elektrinius radiatorius? Šildymas domina tik elektrinis, gyvename daugiabutyje, 5 aukštas iš 5.

Pas mus namuose paskutiniuose dvejuose kambariuose dviejų radiatorių tik viršus šyla, o apačia šalta. Viską išbandėme, ar gali būti, kad dujinio katilo cirkuliacinis siurblys per silpnas? Ar padėtų, jei papildomai siurblį įdėtume?

Naudoju dujinį katilą Vaillant EcoCompact VSC 266/4-5 200 su integruotu 200l boileriu. Po saulės elektrinės įrengimo, turiu atliekamos elektros ir norėčiau pradžioj bent jau vandenį šildyt elektra. Gal į šitą katilą statosi elektrinis tenas? Jei ne, tai kaip patartumėt su minimaliais perdarymais pereit prie elektros?

Name yra atvira šildymo sistema. Noriu ją užpildyti neužšąlančiu skysčiu, nes ne visada bus galimybė kūrenti pečių. Ką galėtumėte patarti?

Mano būste kombinuotas, antrame aukšte radiatoriai, pirmame grindinis šildymas, kuris nelabai gerai veikia dėl mano manymu, neteisingo prijungimo (pridedu nuotrauką kolektoriaus pajungimo). Norėčiau Jūsų nuomonės ar teisingai prijungtas papildomas siurblys (jo kryptis iš paduodamo į grįžtamą) ir balansinis ventilis (rodyklė priešinga kryptimi).

Kyla slėgis šildymo sistemoje (šaltos sistemos - 1,1, užkaitus - 2,1). Išsiplėtimo indas geras. Kur gali būti problema?

Statome 130kv.m A+ namą su mansarda Palangoje. Šiuo metu renkame informaciją apie namo šildymą. Ką rinktis? Dujų įvado nėra ir artimiausiu metu nenusimato. Lieka elektra. Gal galėtumėt padėti priimti teisingą sprendimą, kokio tipo ir kokio šiluminio galingumo šildymo šaltinį pasirinkti?

Įsigijome namą apie 140 m2, dujinis šildytuvas junker kondencacinis 22 kv lauko daviklio nėra. Name visur grindinis šildymas ant kiekvieno žiedo (rato) yra termo galva mechaninė. Kaip geriau sureguliuoti šildymo katilą, ar jame užstatyti didesnę temperatūrą ir galvas prisukti ant kiekvienos kilpos, ar dujinį katilą primažinti ir atsukti galvas daugiau?

Pas mane stovi dujinis katilas ir šylant ir vėstant radiatoriams labai kyla ir kritinėja slėgis. Prieš užkūrimą slėgis būna 1,5bar, šylant pasiekia 2,5bar ir daugiau, po to šalant vėl nukrenta. Galvoju pasistatyt išsiplėtimo indą kokių 25ltr, tik nežinau kur statyt. Šildymo sistemoje stovi kolektorius, kuris paskirsto šilumą į kiekvieną radiatorių atskirai, radiatoriuose yra šilumos reguliatoriai.

Gal galite patarti kokiu vandeniu uzpildyti sildymo sistema? Sistema uzdara, kieto kuro katilas atrama, kondensascinis dujinis katilas, dalis vamzdziu juodo plieno, dalis virinami plastikiniai ir daugiasluoksniai. Nauji skardiniai radiatoriai Korado, dar bus sildomu grindu su daugiasluoksniu vamzdziu. Anksciau sistema uzpildydavau is vandenstiekio sistemos.

Šaltoje šildymo sistemoje slėgis apie 0.8, išsiplėtimo bakelyje atjungus 1 bar. Užkūrus katilą prie 85 laipsnių, slėgis pakyla iki 1.7 bar., namas 2 aukštų, apie 250-300 litrų radiatorinė "viadrus" šildymo sistema. Ar ne per daug pakyla slėgis? Bakelis 25 l, gal per mažas.

Santehnikas pastatė katilą ir sakė, kad 1 ar 2 kartus reikia katilą gerai išdeginti aukštoje temperatūroje. Kaip tai padaryti, jei įkaitus vandens temperaturai iki 100 lapsnių, vanduo sistemoje ima virti, tenka pridarinėti sklendes ir t.t. O tada jau gaunasi ne kaitri ugnis, o dūmai ir neįmanoma gerai jį išdeginti ir išdžiovinti. Ką patartumėte daryti, kad katilas tarnautų ilgai?

Turime sodybą, apšildomą kieto kuro katilu. Žiemą joje negyvename. Vanduo boileryje taip pat pašildomas katilo pagalba. Kuo geriausiai būtų užpildyti šildymo sistemą, kad žiemą neužšaltų ir būtų saugu? Ar jūsų siūlomas ekologiškas skystis yra degus (jei kartais, katilas prakiurtų)? Ar nesusidaro nuosėdų, kurios galėtų užkimšti varikliuką? Kokia kaina? (Tiksliai nežinau, bet reikėtų apie 200 l) Kaip pasiūlytumėte apsaugoti tokius įrenginius, kaip klozetą, nes šiemet nuo šalčio pertrūko (atrodo, kad buvau išstūmusi vandenį iš klozeto apačios (nors negarantuoju), tačiau, matyt jo ten vis tik dar prisikaupė ir pavasarį radome pertrūkusį)? Ar tiktų į klozetą žiemai įpilti antifrizo? (kas sunkesnis - vanduo ar antifrizas?)

Ar karšto vandens recirkuliacija rankšluoščių džiovintuvu kondensaciniame dujiniame katile su mažu integruotu boileriu (20-50 L) labai išdidina energijos suvartojimo kaštus lyginant su kombinuoto gyvatuko (žiemą - termofikatas, vasara - elektra) energijos kaštais? Jeigu maišytuvas yra 10 m atstumu nuo katilo, gal labiau apsimoka recirkuliuoti karštą vandenį tik apšiltintame vamzdyne, o gyvatuką daryti kombinuotą nuo termofikato? Gal recirkuliacijos išvis neverta daryti 10 m atstumui? Ar katilo ilgaamžiškumui recirkuliacija daro neigiamą įtaką?

Kokio diametro vamzdžius geriausia naudoti šildymo sistemos pajungimui, kai katilinė yra už 20 m nuo gyvenamo namo? Šildomas plotas 100 m2.

Reikalingas neužšąlantis skystis šildymo sistemai. Kokia būtų 1 litro kaina? Perkant 1100 litrų? Ar galima skiest?

Namui šildyti galvojame įrengti šildymo sistemą su kieto kuro katilu. Šildymas bus grindinis, apie 150 kv. metrų. Iš ko turėtų susidėti šildymo sistema. Kokia akumuliacinės talpos funkcija, ar jai reikalinga speciali šilumos izoliacija? Ar būtina montuoti termostatą, cirkuliacinį siurblį? Ar galima, kad boileris būtų vieno gamintojo, akumuliacinė talpa kito, išsiplėtimo indai dar kito?

Pradėjom 180 kv.m namo statybą, renkamės šildymo būdą. Renkamės iš oras - vanduo, geoterminio (sklypas 40a), ar kombinuoto oras - vanduo - dujos (atvestos prie sklypo). Ką rekomenduotumėte pasirinkti?

Šildymo sistema oras-vanduo. Šylant grindiniam šildymui, slėgis sistemoje nukrenta iki 0.2 bar. Kai nustoja šildyti šilumos siurblys, tai yra, kai siurblys išsijungia, slėgis sistemoje pakyla iki 1 bar, ir kol nepradeda siurbliukas varinėti vandens, tol toks slėgis ir laikosi. Klausimas ar normaliai veikia sistema? Ar ne per daug nukrenta slėgis ir kol šyla, tol laikosi toks mažas slėgis sistemoje?

Katilinė atskirai nuo namo. Statome namą, jis nedidelis tai galvojame padaryti katilinę atskirai nuo namo ūkiniame pastate. Architektas teigia, kad bus dideli šilumos praradimai ir, kad neverta. Atstumas nuo ūkinio pastato iki namo 14m. Bus kūrenama kietu kuru. Ar verta statyti katilinę atskirai? Ar nebus didelių šilumos praradimų?

Jau šeštą žiemą kurenam katilą Kalvis-4AB ir turim problemų.Iš pradžių buvom pastate lauke prie namo silikatynių plytų kaminą į kurį buvo išvesta katilo dūmų anga.Tuomet visos patalpos skendėjo dūmuose.Pakeitėm kaminą,patatėm apšiltinta nerudyjančio plieno,gan aukštą,gal metras ar daugiau virš stogo.Dabar trauka lyg ir nebloga,bet atidarius įkrovimo dureles dūmai veržesi į patalpas.Kadangi katilas stovi gyvenamose patalpose t.y.virtuvėje,tai mums tenka atidarynėti langus ir taip vėl išleisti sukauptą šilumą laukan.Patarkit,ką mums toliau daryti,kaip išspręsti šią problemą?

Sodyboje turiu atvirą (užpildomą per atvirą išsiplėtimo bakelį) šildymo malkiniu-angliniu būdu sistemą. Noriu užpildyti neužšąlančiu skysčiu. Kokį būtų galima pilti, kokiu santykiu galima skiesti, orientacinė talpos kaina?

Norėjau sužinoti kodėl šildymo metu sistemoje kala vamzdžiai, toks garsas kai kas plaktuku kaltų, iš pradžių greitai, po to lėtėja, o atvėstant sistemai panašus garsas, tik duslesnis. Sistema uždara, dujinis katilas naujas. Kai kūrendavome malkomis, dieną nesigirdėdavo, dabar kai katilas įsijungia naktį, visi prabunda. Kaip išspręsti šią problemą?

Kiek elektros apytiksliai papildomai gali sunaudoti mėnesiui įrengus rekuperacinę sistemą ir oras oras 7kW šildymą atskirai? Namas 110kv. kotedžo tipo, dviejų aukštų, trys kambariai. Žiemos metu 0- +5 šilumos kambaryje palaikant optimaliai 20-22 šilumos. Tenka girdėti skeptikų, kad elektros sąnaudos išaugs daugiau nei dvigubai įrengus abi šias sistemas...

Ar geoterminis (vandens telkinių aplinkui nėra) ar dujinis ar elektrinis šildymas? Planuojamas statyti 2a namas 100kv. Reikia įsivesti elektrą, galbūt dujas. Bet el įvadas priklauso nuo planuojamos šildymo sistemos tipo. Domina kokia maždaug pilna įrengimo kaina ir šildymo sąnaudos per mėnesį (arba atsipirkimas)?

Ar galima šildymo sistemą užpildyti automobiliniu antifrizu?

Kodėl šaudo dujų generacinis katilas? Buvo nušovę net išėjimo alkūnę ir įdėklo apatinę išvalymo angą.

Ar joninio šildymo sistema turi būti užpildyta specialiu skysčiu, ar ji gali būti užpildyta ir distiliuotu vandeniu? Kaip keisis elektros sanaudos eksploatuojant distiliuotu vandeniu užpildytą joninio šildymo sistemą?

Ar veiksmingas dalykas yra šildymo sistemos plovimas privačiame name, kai šildymo kuras yra malkos, o šildymo sistema yra atvira? Domina praplovimo pliusai ir minusai.

Ruošiamės daryti remontą naujai įsigytame bute. Namas yra 6 butų ir turi savo katilinę kūrenamą malkomis. Mes norėtume pasidaryti atskirą šildymo sistemą oras-vanduo. Ar tai įmanoma ir kokie yra reikalavimai? Ar reikalingas kitų gyventojų sutikimas?

Name prieš ~5 m. buvo įrengta grindinio šildymo sistema su granuliniu katilu Biawar Pellux 200. Prieš 2 m. atsirado nesandarumas šildymo vamzdelyje grindyse. Nesandarumo vietą laimingo atsitiktinumo dėka pavyko nesunkiai rasti, buvo išimtos kelios plytelės, išdaužytas betonas - vamzdelio dalyje (apie 30 cm ilgio) buvo mikro skylučių per kurias tekėjo vanduo (priežastis dėl ko taip atsitiko neaiški). Nesandari vamzdelio dalis buvo pakeista. Šiais metais įjungus šildymą (prieš 1 sav.), po kiek laiko vėl pradėjo gana sparčiai kristi slėgis sistemoje (teko papildyti nemažu kiekiu vandens), nors visą vasarą sistemoje buvo 1 bar slėgis ir jis nekrito. Darbinį slėgį sistemoje prie 80°C katilo akumuliacinės talpos temperatūros palaikau 2 bar. Visame name įrengta grindų danga (plytelės, parketlentės). Pratekėjimų išorėje niekur nesimato. Patarkite ką daryti? Bijau blogiausio varianto, jeigu vėl prakiuro vamzdelis po grindimis. Ar yra kažkokių sandarinimo būdų / priemonių neardant grindų? Gal žinote kas užsiima tokių problemų sprendimu?

Noriu paklausti kokia efektyviausia šiai dienai šildymo sistema senos statybos name. Name yra katilinė su seno tipo kieto kuro pečiu ir ketaus radiatoriais. Radiatorių nenorime keisti, bet ir pečkuriu pabodo būt. Namas dviejų aukštų su rūsiu. Bendras plotas 250 kvadratų, gyvenamas 150 kvadratų.

Noriu Jūsų paklausi, kokia gali būti priežastis, kad įjungus boilerį, šyla ir radiatoriai? Pas mane "Vienybė" krosnelė-židinys. Sistema užpildyta etilenglikoliu.

Kaip sureguliuoti katilo veikimą, kad radiatoriams paduodamas vanduo būtų karštesnis už grindinio šildymo sistemai paduodamą vandenį? Dujinis katilas (Junkers cerasmart) apšildo namą grindinio šildymo būdu, bet cokoliniame aukšte yra radiatoriai. Į radiatorius ateina tas pats vanduo (apie +38 C).

Kaip sumažinti namo šildymo išlaidas. Įsikrausčiau į didelį namą (180 m2), pirmame aukšte grindinis šildymas, antrame radiatoriai. Katilas Junkers, šildomės dujomis, tačiau sąskaitos už šildymą per mėnesį siekia 380 Eur. Vidutinė temperatūra namuose 22 laipsniai. Patarkite, kaip sureguliuoti šildymo sistemą, kad butu pasiektas katilo efektyvumas. Lauko temperatūros daviklis yra, katilas cirkuliuoja ties 30 laipsnių temperatūra sistemoje.

Kaime renovuoju rastinį 80m2 namą. Kokį namo šildymo būdą patartumėt įsirengti? Galvoju apie židinį su vandens kontūru (kaip pagrindinį šilumos šaltinį), šildomas grindis visame plote ir saulės kolektorių šilto vandens paruošimui.

Namui šildyti galvojame įrengti šildymo sistemą su kieto kuro katilu. Šildymas bus grindinis, apie 90 kv. metrų. Iš ko turėtų susidėti šildymo sistema. Kokia akumuliacinės talpos funkcija, ar jai reikalinga speciali šilumos izoliacija? Ar būtina montuoti termostatą, cirkuliacinį siurblį? Ar galima, kad boileris būtų vieno gamintojo, akumuliacinė talpa kito, išsiplėtimo indai dar kito?

Koks vamzdynas ir kodėl yra geriausias kondensacinio dujinio katilo pajungimui prie šildymo sistemos? Suprantama už katilinės ribų link kolektorių bus judama su daugiasluoksniais, tad klausimas čia yra apie artimąją armatūrą. Tenka girdėti, jog galima išsisukti su daugiasluoksniais vamzdžiais, kurių charakteristikos kaip ir leidžia tai daryti, tačiau nuogąstaujama, jog "o kas nutiks, jei nesuveiks katilo apsaugos mechanizmas ir susidursime su aukštom temperatūrom" ir taip pat teigiama, jog lengviau yra laikytis išsiplėtimo indui (jei poreikis jam yra) ant standesnio vamzdžio, nors aišku vienaip ar kitaip jam privalus atskiras pritvirtinimas. Naudojamas aišku ir senamadiškas juodasis plienas, tačiau nuogąstaujama, jog su juo kiek sunku dirbti. Taip pat yra presuojamas plienas, bei variniai vamzdžiai, tačiau sakoma, jog variniai vamzdžiai yra per brangu? Norėtųsi išgirsti aplamai, kas priimtina šiais laikais ir kas ne, bei kodėl.

Kaip sureguliuoti kieto kuro katilą ATMOS DC32S, kad prailginti malkų degimą, rečiau reikėtų jį pakrauti? Malkos sausos,- pusės katilo įkrova sudega per valandą.

Kaip efektyviau pajungti joninį katilą į šildymo sistema ar tiesiai prie akumuliacinės talpos, ar per akumuliacinės talpos gyvatuką? Akumuliacinė talpa 1 tonos.

Nuomojamės komercines 200 kv.m. patalpas, pastatas senas, "kiauras", planuojame įsirengti dujinį šildymą, kokia būtų įsirengimo kaina bei mėnesio sąnaudos?

Namas 1920 statybos. Neseniai keistas stogas, pamatai, tvarkytas fasadas. Šildymas židiniu ir elektra. Ar galima butą žiemai palikti nešildomą? Tarkim, jei reikia išvykti (1 aukštas). Už sienos yra kaimynai. Ar tas nešildymas turi įtakos kaimynams?

Ar galima prie granulinio katilo prijungti sistemą oras - vanduo?

Patarkite kokiu skysčiu pildyti šildymo sistemą, purmo radiatoriai.

200 kv.m. dviejų aukštų name šildymui (radiatoriai) ir karšto vandens ruošimui (atskiras 200 litrų boileris) įrengtas ir jau 7 metus veikia granulinis katilas. Šildymo sezono metu vidutiniškai sunaudoju 1 toną granulių į mėnesį. Į namą yra įvestos dujos. Planuoju sumontuoti dar ir kondensacinį dujų katilą ir naudoti jį kaip pagrindinį. Granulinį katilą naudoti tik prie žemos lauko temperatūros. Kokios? Ar galima ir verta vienoje katilinėje turėti du skirtingo kuro katilus? Koks turėtų būti kondensacinio katilo galingumas? Katilinėje lango plotas turi būti ne mažesnis nei 0,05 kv.m. vienam patalpos tūrio kub.m. Ar gali būti langas nevarstomas? Kaip šiuo atveju skaičiuojamas lango plotas: tai tik stiklo plotas ar stiklo su lango rėmu plotas?

Namas 140m2, 4 žmonės, domina šildymas ir karštas vanduo, įrengimo kaina.

Statau namą 120kv metrų, gyvens keturi asmenys, negaliu apsispręst kokį šildymo būdą pasirinkt. Namas mūrinis 25cm keraminiai blokeliai, vieno aukšto, apšildyta perdanga 40cm vatos, namo klase a+b, sienos bus šildomos 20cm putplasčiu, langai gana dideli, trijų stiklų. Namas orientuotas į pietinę pusę, yra įrengtas dūmtraukis, skersmuo 20cm. Kokią šildymo sistemą pasirinkit, kad nereikėtų daug priežiūros?

Kiek kainuotų įrengti katilinę su joniniu šildymu 300 m kvadratų namui ir kokios išlaidos šildymui?

Ar ekonomiškai apsimoka įrengti granulių degiklį į ketinį katilą Attack FD 26 kW, katilas beveik naujas.

Gęsta granulinis katilas, net ir visiškai uždarius kamino sklendę, nes sumontavusios firmos atstovas teigia, kad priežastis yra per stipri trauka. Kaip suprasti, kodėl trauka nemažėja uždarant sklendę? Kokia privalo būti optimali kamino trauka ir kas gali ją išmatuoti?

Ar norint įsirengti skysto kuro katilinę bute reikia kaimynų sutikimo ir miesto priešgaisrinės tarnybos leidimo?

Dviaukštis namas, grindinis šildymas virtuvėje ir tualete. Ilgio nepasakysiu. 8 radiatoriai, granulinis katilas. Koks būtų spaudimas vandens optimaliausias katilui? Laikau 1.3 barų, galvoju gal per mažai ar pats tas? Apsauginis iki 2 barų uždėtas.

Įsirenginėjame namą, namas karkasinis, naujos statybos, gerai apšiltintas, bendras plotas 160kv.m, gyvenamas plotas 140kv.m, vieno aukšto, grindinis šildymas, židinys. Kokia šildymo sistema būtų optimaliausia mūsų namui? Domėjausi geoterminiais, granuliniais, nuomonių daug, labai sunku atsirinkti. Dirvožemis pas mus priemolis, kaip ir tinkamas būtų horizontaliam geoterminiam, bet įrengimo kaštai yra nemaži. Koks variantas labiausiai tiktų mūsų atvejui?