Alkesta, UAB ekspertų komentarai

Pastaruoju metu itin padaugėjo broko atvejų, kai naudojamas netinkamas ekstrudinis polistirenas (XPS) ir armuojantis sluoksnis po pirmos žiemos tiesiog atsilupa nuo XPS paviršiaus. Geriau dabar nieko nedarykite, nes broko atveju tai bus išmesti pinigai, ir palaukite tinkamos temperatūros.

„Kai tik prasideda ruduo, prasideda ir problema". Šis Jūsų teiginys yra vienas iš svarbiausių. Sovietmečiu, kai šiluma nebuvo taupoma, šios problemos nebūdavo ar ji būdavo neženkli, nes tuo metu anksčiau prasidėdavo šildymo sezonas ir vėliau baigdavosi. Taip pat šildymo sezono metu temperatūra patalpose būdavo aukštesnė.Dabar viskas atvirkščiai. Todėl drėgmė iš pastato konstrukcijos nesugeba pasišalinti ir skverbiasi į patalpų vidų. Palopytas rulonine danga stogas ir mastika „uždažytos" siūlės šios problemos negali išspręsti, nes vanduo, ypač lietingo rudens sezono metu (pastatai dar nešildomi, stipriai lyja, aukšta oro santykinė drėgmė bei žema temperatūra), skverbiasi į pastato konstrukcijas per visą sienų plotą (pasižiūrėkite į plokštes po stipraus lietaus - jos būna visos šlapios).Vidaus sienų šiltinimas šių problemų išspręsti negali. Net atvirkščiai - vidaus šiltinimas gali tik pabloginti esamą situaciją, nes tai „atimtų" net ir tą menką pagalbą, kuri iš dalies sprendžia drėgnų sienų problemą - šiluma, esanti vidaus patalpose, stumia drėgmę iš sienų lauk.Jums reikia apie tai šnekėti bendrijos susirinkimuose ir pradėti kalbas dėl pastato renovacijos, nes sienų šiltinimas iš lauko yra ne tik efektyviausia energiją taupanti priemonė, bet ir saugo esamas fasado konstrukcijas nuo atmosferos poveikio.

Jei tik yra bent menkiausia galimybė tai būtina įrengti drenažą. Betonines pamato plokštes reikia kruopščiai nuvalyti nuo grunto ir kitokių teršalų, leisti išdžiūti ir, jei jos nebuvo prieš tai dengtos smala, nutepti dviem sluoksniais cementinės hidroizoliacijos. Jei pavyks tai atlikti tai reikia pamatą dar ir šiltinti. Apskritai, pagrindinė pelėsio priežastis, matyt, yra dėl to, kad pusrūsis nešildomas ir jame nepakankamai vėdinamas oras.

Ant Jūsų monolitinių lubų esantys medienos klojiniai dabar madingi. Net yra norinčių specialiai tokias lubas įsirengti. O prie kreidos nekimba niekas, net nebandykite. Net ir pats geriausias giluminis gruntas taip pat gali nepadėti – priklausomai koks kreidos sluoksnis ir ką norite prie gruntuoto paviršiaus tvirtinti. Patartina kiek įmanoma kreidos sluoksnį nuvalyti, leisti pagrindui išdžiūti, o tik po to gruntuoti.

Stogą šiltinti reikia akmens vatos plokštėmis. Tik negalima jų priglausti prie ruberoido. Tarp ruberoido ir vatos turi likti 2-3 cm tarpelis. Tarpeliui užtikrinti reikia prie gegnių ir stogo pakloto lentų pritvirtinti tinkamo storio medžio juosteles. Tada reikia užtikrinti vėjo izoliaciją. Šiam tikslui galima naudoti kietas priešvėjines akmens vatos plokštes arba kietas medžio plaušo plokštes (panašios naudojamos prieš klojant plaukiojančias grindis). Akmens vatos sluoksnio storis šiltinant stogą – ne mažiau kaip 20 cm. Todėl gali tekti storinti gegnes iš vidaus. Ir nepamirškite garo izoliacijos.

Jūsų aprašytas rąstinio namo metodas - tai dviejų technologijų kratinys, t. y. ventiliuojamos arba tinkuojamos.Jums reikia apsispręsti, kurią iš jų naudosite:- ventiliuojama sistema ant rąstinio namo: daromas medinis karkasas, tarp jo dedama mineralinė vata, ant šio paviršiaus tvirtinama vėjo izoliacija - difuzinė plėvelė. Ant karkaso tvirtinami tašeliai, užtikrinantys ventiliacinį tarpelį (2-3 cm) tarp vatos ir apdailos (medžio, plastiko dailylenčių, cementinių plokščių).- tinkuojama sistema: dvisluoksnės fasadinės akmens vatos plokštės (pvz. Rockwool Facade Max) mechaniškai (nenaudojant klijų) tvirtinamos prie rastų, o po to armuojama ir tinkuojama apdailos tinku.

Jei norite turėti tinkuotą apdailą, ant OSB plokščių reikia pritvirtinti gipso kartoną. Aš nejuokauju. OSB plokščių nutinkuoti neįmanoma.

Paprastai blokiniuose daugiabučiuose dujų įvadas būna laptinės tambūre, o po to atšakos eina į butus. Juk negali būti, kad pas Jus į butą dujų įvadas yra iš lauko sienos pusės? O gal po Jūsų butu esančiame rūsyje būna minusinė temperatūra? Ar labai šaltos grindys? Klausimų yra daug ir tik atlikus išsamią situacijos analizę galima teikti patarimus. Pirmiausia – teisingi sprendimai ir technologijos, o tik paskui „meistro“ paieškos.

10 cm storio polistireninio putplasčio plokščių varža yra apie 2,5. Akyto betono varžą pasiskaičiuokite pagal gamintojo pateiktus duomenis ir varžas susumuokite. Turi būti ne mažiau kaip 5 (šiandieninis Statybos techninio reglamento reikalavimas naujos statybos pastatams). O 70 polistireninio putplasčio markė tinkuojamoms sistemoms yra tinkama. Tiksliau - tai dažniausiai naudojama markė.

Kam Jums toks vargas? Jei jau pastatas šiltinamas iš lauko pusės, tai šiltinti iš vidaus nereikia. Tiesiog teisingai pasirinkite polistireninio putplasčio plokštės storį taip, kad sienų varža po šiltinimo būtų ne mažesnė kaip 5.

Jūsų pasirinkta technologija - visiškas išsigalvojimas. Tai reikia išmesti iš galvos. Rastinį namą geriausia šiltinti ventiliuojama sistema, apdailai pasirenkant medinę dailylentę. Jokiu būdu nenaudokite polistireninio putplasčio. Tipinius technologinius mazgus galite rasti PAROC ar ROCKWOOL tinklapiuose. Jei visgi norite tik tinkuojamos apdailos, tai prie rastinės sienos mechaniškai tvirtinkite fasadines akmens vatos plokštes ir panaudokite tinkuojamą šiltinimo sistemą.

Plytelės - ne guminės ir jos nesilanksto. Užsakovui labai paprasta paaiškinti. Tiesiog uždėkite gulsčiuką ant dar nepriklijuotų plytelių (dėl statistinio tikslumo pasirinkite kokias penkias). Kokios yra nepriklijuotos tai tokios bus ir jas priklijavus. Norint lygaus paviršiaus reikia pirkti plyteles ne trečios rūšies.

Pirmas patarimas - kreipkitės į VELOX blokų tiekėjus. Jie turi būti suinteresuoti atsakyti Jums į rūpimus klausimus. Antraip nekokia žinia apie problemą, ir galimai susijusi su blokeliais, gali greit pasklisti po Lietuvą. O gal namas mūrytas lietui lyjant ir visas primirko? Jei taip, tai drėgmei pasišalinti gali prireikti nemažai laiko, ypač jei intensyviai nevėdinamas.

Šiltinimo sistemai su akmens vata tinka ir mineralinis, ir silikoninis tinkas. Priežastis - geras garų laidumas. Tiesa, jei rinktis „kibirinį tinką", tai labiau šiuo požiūriu tiktų silikatinis tinkas, nes jo garų laidumas dar maždaug tris kartus geresnis nei silikoninio.Jei domina kitos savybės, pvz. atsparumas smūgiui, tai geriau rinktis silikoninį nei mineralinį.Taip pat svarbu, kad, pasirinkus mineralinį, nesiraukytų statybininkai. Nes jie nemėgsta mineralinio tinko (reikia dažyti), o ir išaugo Lietuvoje jau statybininkų karta, kuri nė karto mineralinio tinko ir nedėjusi.

Cementinio kalkinio tinko paviršiaus, ant kurio yra likę dažų, tinkuoti negalima. Cementinis kalkinis tinkas su cementiniu pagrindu susiriša hidraulinių rišiklių (cementas, kalkės) pagalba. Su „Beton kontakt" nugruntuotu pagrindu susiriša tie mišiniai, kurių sudėtyje yra polimerinių rišiklių (aukštos kokybės plytelių klijai ar pan.).

Ant fasado negalima klijuoti akmens masės plytelių, nes šios rūšies plytelių labai mažas garų laidumas. Būtent dėl šios priežasties tokiai apdailai yra renkamasi klinkerio plytelių apdaila.

Atspariausi mikroorganizmams ir žaliavimui tinkai nuo geriausio iki blogiausio:- mineralinis;- silikatinis;- silikoninis;- polimerinis.

Problema, su kuria susidūrėte, yra plačiai paplitusi ir vadinasi eflorescencija arba išsikristalinimas. Liaudyje dar vadinama „druskomis". Tos baltos dėmės, kurias išplauna vanduo, yra nesusirišusio cemento ir/arba kalkių likučiai mišinyje, kurie tampa netirpūs vandeniui. Vandeniui migruojant iš konstrukcijos į lauką šios dalelės taip pat migruoja, ir ant paviršiaus susidaro nuosėdų sluoksnis. O mišinys pilnai nesusiriša dėl technologinių pažeidimų ar oro sąlygų nepaisymo - jei dirbant būna per daug drėgna, per žema arba per aukšta oro temperatūra. Vienas iš pagrindinių problemos šalinimo būdų - impregnuoti mūrą taip, kad į jį nepatektų vanduo. Tam galima naudoti skaidrius silikoninius impregnantus.

Kad mineralinis tinkas neatsparus drėgmei, sako prekybininkai ir tingūs statybininkai. Mineralinis tinkas fasadų apdailai naudojamas jau šimtmečius, tai pati ilgaamžiškiausia ir patvariausia danga. Tačiau ji pati pigiausia, su mineraliniu tinku reikia mokėti dirbti, dėl spalvinių sprendimų šį tinką tenka dažyti. Na, o pardavėjo patarimas Jums būtų - rinkitės silikoninį (bet tikrą) tinką. Jo savybės geros. Ir statybininkai džiaugsis. Žinoma, jie labiau džiaugtųsi akriliniu tinku, nes su juo dirbti lengviausia.

Nei cemento drožlių („Cetris"), nei OSB plokštės nėra tinkamas pagrindas tinkavimui. Visų pirma dėl to, kad šios plokštės stipriai deformuojasi dėl temperatūrų ir drėgmės.Kiek teko matyti reklamose, specialias plokštes, skirtas tvirtinti prie karkaso ir vėliau jas tinkuoti, turi Knauf. Pasidomėkite. Kitas variantas - prie karkaso pritvirtintas plokštes (kad ir cetrį ar OSB) galima šiltinti fasadinėmis akmens vatos plokštėmis, jas tvirtinant mechaniškai, ir tada aptinkuoti.

Jūsų namas mūrytas iš akyto betono blokelių. Priklausomai nuo blokelio tūrio masės (apie 400 ar 600 kg/m3) medžiagos šilumos laidumo koeficientas liambda yra 0,11 arba 0,16 W/mK. Tada varža atitinkamai 2,27 arba 1,56.STR reikalauja, kad naujos statybos namų sienų varža būtų R = 5 m2k/W. Tai ir šilumos izoliacinės medžiagos storis parenkamas atitinkamai.Tarkim, Jūsų akyto betono sienų varža yra 2,27, tada ją reikia šiltinti 12 cm storio akmens vatos ar polistireninio putplasčio plokštėmis. Tokiu atveju Jūsų apšiltintos sienos varža bus apie 5. Akyto betono sienos šiltinamos tiek su polistireniniu putplasčiu, tiek ir akmens vata. Tiesiog akmens vata turi ženklai geresnį garų laidumą, lyginant su polistireniniu putplasčiu, ir šiuo požiūriu ji geriau dera su akytojo betono blokeliais.

Tinkuojamų fasadų šiltinimo sistemų (ISTS) principas - klijais ar mechaniškai prie fasado tvirtinamos šilumos izoliacinės plokštės, kurios tinkuojamos armuojančiu sluoksniu, apdailai naudojant įvairius tinkus, keramines plyteles ar dažus. Tinkuojamos sistemos tampa vientisos sienos konstrukcijos dalimi.Tinkuojamų fasadų šiltinimo sistemų pliusai. Net itin kokybiškai įrengta, gerai ir patikimai sukomplektuota, panaudojant geras medžiagas ir sprendimus, sistema bus pigesnė nei ekonominės klasės ventiliuojama fasadų šiltinimo sistema. Sutaupys daugiau šilumos energijos, patikimai saugos fasadą ir tarnaus ne mažiau kaip 25 metus. Tinkuojamų sistemų apdailos spektras, nors ir siauresnis, bet tikrai tenkina plataus vartotojų rato poreikius. Tai lyg technologijų Folksvagenas - praktiškas ir patikimas, nors kiek ir nuobodus bei įprastas, bet jokiu būdu - ne prastas.2007 metų pradžioje patvirtintas STR 2.01.10:2007 „Išorinės sudėtinės termoizoliacinės tinkuojamos sistemos" bei jo priedai po truputį duoda savo vaisių. Medžiagų tiekėjai tampa drausmingesni, pradeda komplektuoti ir tiekti sertifikuotas sistemas, projektuotojai susipažįsta su projektavimo nuostatomis, o statybininkai - su tikromis, o ne išgalvotomis technologijomis.Tinkuojamų fasadų šiltinimo sistemų minusai. Tinkuojamos sistemos - labiau praktinės, nei prestižinės. Todėl jos nedažnai naudojamos solidžių įstaigų fasadų apdailai (bankai, garsių įmonių biurai). Tinkuojamos sistemos yra itin jautrios instaliavimo (technologijų, oro sąlygų nepaisymas) bei projektavimo klaidoms. Todėl jas instaliuoti turi apmokyti bei praktikos įgiję statybininkai, vadovaujantis konkretiems objektams pritaikytais technologiniais sprendimais, o tai Lietuvoje yra greičiau išimtis nei taisyklė.Dar ne visi medžiagų tiekėjai elgiasi sąžiningai ir, siekdami įtikti statybininkams bei vartotojams, netiekia ar nesiūlo tų sprendimų, kurių išties reikia.Kadangi visa grandinė rinkos dalyvių - užsakovai, projektuotojai, statybininkai bei medžiagų tiekėjai suformavo tokią nuomonę, kad tinkuojamos sistemos yra paprastos ir „savaime suprantamos", tai į tinkuojamas sistemas žiūrima „pro pirštus" ir kaip trečiarūšes. Todėl ir taip nebrangios sistemos, yra piginamos ir supaprastinamos, jas instaliuoja bet kas ir bent kaip. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl tinkuojamas sistemas persekioja „nelaimės" - brokai, kurie kenkia šių sistemų prestižui bei įvaizdžiui. Tuo sėkmingai naudojasi ventiliuojamų sistemų tiekėjai.Lietuvoje sugriauta normali praktika, kokia yra Vakarų šalyse, kai sistemų tiekėjai tiesiogiai dalyvauja procesuose - projektavime, statybininkų teoriniame bei praktiniame apmokyme, techninėje priežiūroje. Medžiagų tiekimas tiesiog atiduotas statybinėmis medžiagomis prekiaujantiems prekybos centrams, kurie šių, kokybę užtikrinančių funkcijų, neatlieka.

Ventiliuojamos fasadų šiltinimo sitemos taip pavadintos dėl oro tarpelio tarp šilumos izoliacinio sluoksnio ir išorės apdailos sluoksnio. Liaudiškai tariant, šiame ventiliaciniame oro tarpelyje susidarantis skersvėjis džiovina drėgmę nuo izoliacinių medžiagų paviršiaus bei vidinės apdailos medžiagų pusės. Ventiliuojamos fasadų šiltinimo sitemos pliusai. Ventiliuojamos sistemos patinka architektams bei užsakovams, nes įgalina fasadą padaryti įdomesnį, išskirtinesnį ir „kitokį". Taip pat šios sistemos turi instaliavimo pliusų - instaliuojant šias sistemas blogos oro sąlygos (žema temperatūra) neturi tokios didelės įtakos kaip tinkuojamoms sistemoms. Tinkamai parinkus karkasą galima lyginti ženklius fasado nelygumus. Esant lokaliniams sistemos pažeidimams (mechaniškai pažeistos plokštės) tokį pažeidimą lengviau pataisyti pakeičiant pažeistą fasado apdailos elementą. Tinkamai instaliuota ir gerai sukomplektuota ventiliuojama sistema pasižymi ilgesniu tarnavimo be priežiūros laiku, lyginant su tinkuojamomis sistemomis.Ventiliuojamos fasadų šiltinimo sitemos minusai. Geros kokybės bei įdomesnio ar išskirtinio dizaino bei didesnio ilgaamžiškumo plokštės ar plytelės tikrai daug kainuoja. Todėl ventiliuojamos sistemos su tokiomis dangomis yra prestižo reikalas bei naudojamos ypatingiems architektūriniams sprendimams. Pigesni variantai, tarkim, cemento drožlių plokštės, ir atrodo pigiai, be to šių dangų ilgaamžiškumas neprilygsta brangiesiems ventiliuojamų sistemų apdailos variantams.Ventiliuojamų sistemų šilumos izoliavimo savybės priklauso nuo sistemų projektavimo, karkasui bei šiltinimui naudojamų medžiagų kokybės bei darbų atlikimo. Itin dažnai pasitaiko atvejų, kai ventiliuojamos sistemos nepateisina šilumos sutaupymo lūkesčių, nes būtent tas skersvėjis ventiliaciniame tarpelyje tiesiog košia izoliacinę medžiagą kiaurai, o šilumos tilteliai dėl neteisingai įrengto karkaso šiuos nuostolius dar labiau padidina. Ventiliuojamos sistemos, lyginant su tinkuojamomis, nėra lanksčios šiltinant fasadus - t. y. jomis sunkiau šiltinti angokraščius, smulkias detales, plotus, kuriuose daug angų ir pan. Dėl to susidaro ir didesni apdailos ploščių nuostoliai.Krizė ventiliuojamoms sistemoms pateikė rimtą išbandymą, kai buvo bandoma visais įmanomais būdais jas atpiginti. Todėl rezultatų ilgai laukti nereikės.

Vienareikšmiškai - šiltinti lubas reikia. Kokią technologiją rinksitės - tai fantazijos reikalas. Galima rinktis tinkuojamą sistemą tiek su vata, tiek ir su polistireniniu putplasčiu. Taip pat galima rinktis specialias akmens vatos plokštes - lameles, skirtas luboms. Priklijavus jas tereikia nudažyti. Galima naudoti ir karkasinę sistemą - taip, kaip šiltina patalpas iš vidaus.

Polistireninis putplastis ir akmens vata yra dažniausiai naudojamos šiltinimo medžiagos. Pateikiame tiek vienų, tiek kitų šiltinimo medžiagų pliusus ir minusus.Polistireninis putplastis (PP) - santykinai nebrangi ir efektyviai šilumą taupanti medžiaga (geras kainos ir kokybės santykis), todėl investicija energijos taupymo atžvilgiu atsiperka greičiau. Su šia medžiaga, lyginant ją su akmens vata, daug lengviau dirbti. Todėl PP labiau mėgstamas darbininkų, atitinkamai ir darbo įkainiai yra šiek tiek mažesni. Geros kokybės PP daug paprasčiau ir lengviau įsigyti statybinių medžiagų parduotuvėse visoje Lietuvoje, net ir nedideliuose miesteliuose, nėra problemų ir dėl PP plokščių storio, tiekimas patikimas ir greitas. Dėl savo plataus paplitimo, žemesnės kainos ir paprastesnio darbo instaliuojant PP plokštės yra mažmeninės prekybos lyderis fasadų šiltinimo srityje. Projektuojant šiltinimo sistemas su PP plokštėmis galima naudoti visas apdailos tinkų rūšis, tame tarpe ir polimerinius.PP plokštės pasižymi didelėmis temperatūrinėmis deformacijomis, todėl technologiniai pažeidimai bei žema klijų, tvirtinimo elementų, armuojančių mišinių bei tinklelio kokybė labai greitai sukelia problemas sistemos ilgaamžiškumui. Problemos naudojant PP dažnai yra tiesiog užprogramuotos, nes tokia užsakovų bei statybininkų nuostata (o tam netrunka pataikauti ir medžiagų tiekėjai, kas jau tampa norma Rytų ir Centrinės Europos šalyse) - viskas aišku ir pigu, o to pasekoje visos neigiamos tolerancijos dažnai sueina į vieną pusę. Didelė bėda yra ir tai, kad dažnai norisi visko dar pigiau, nei pigu, todėl, spaudžiant rinkai ypač mažmeninėje prekyboje, didėja žemesnės tiek PP tiek ir kitų komplektuojamų šiai sistemai medžiagų kokybės pasiūla, nes vartotojų jautrumas kainai mūsų šalyje yra itin didelis, o vartotojo išprusimas, renkantis produktus pagal techninius parametrus dar nepakankamas.PP plokštės nusileidžia vatai degumo klase, bei mažesniu garų laidumu. Tiesa, per eilę metų buvo sukurtas stiprus mitas, kad PP plokštės visiškai „nekvėpuoja", nors fasadinių PP plokščių garų laidumas maždaug prilygsta spygliuočių medienai.Fasadinės akmens vatos (AV) pagrindinės teigiamos savybės, kurias reikia išskirti - aukštesnė, lyginant su PP gaisrinė klasė (tinkuojamos sistemos su akmens vata turi A2 gaisrinę klasę, o sistemos su PP - B gaisrinę klasę), ženkliai didesnis garų laidumas, AV geriau suderinta su cementiniais mišiniais - mažesnės temperatūrinės deformacijos. Dėl to, šiltinant su AV, galima rinktis šiek tiek intensyvesnes fasado apdailos spalvas, o didesnis garų laidumas padeda, kartu su kitomis priemonėmis, spręsti šiltinamos sienos susikaupusios ar kapiliarinės drėgmės problemas. Gaminant ir projektuojant sistemas su AV galima lengviau pasiekti aukštesnę atsparumo smūgiui klasę. Fasadinės vatos kaina yra didesnė dėl sudėtingo ir energijai imlaus gamybos proceso. Šiltinimo sistema su 10 cm AV yra apie 20 Lt/m2 brangesnė, nei su tokio pat storio PP. AV neitin mėgsta darbininkai (ypač dirbant karštomis dienomis), todėl darbo įkainiai, lyginant su PP instaliavimu, yra didesni. Fasadinė AV yra 6 ir daugiau kartų sunkesnė, nei PP plokštės, dėl savo mechaninių savybių AV privalomai tvirtinama prie fasado smeigėmis. Dirbant su AV šiltinamus paviršius reikia labai saugoti nuo lietaus, nes iš primirkusios AV drėgmė pasišalina itin sunkiai. Technologijų nesilaikymas tokiu atveju gręsia sunkiomis pasekmėmis.AV plokščių paviršiaus, skirtingai nei PP, šveisti negalima, todėl AV plokštės turi būti iškart klijuojamos tiksliai. Dirbant su AV cementinių medžiagų (klijų bei armuojančio mišinio) sanaudos yra didesnės. Šiltinimo sistemų apdailai su AV naudojami dažai ir tinkai turi pasižymėti didesniu garų laidumu. Polimeriniai tinkai nenaudojami.