KOMFOVENT UAB ekspertų komentarai

Japoniški oras-vanduo šilumos siurbliai kaip taisyklė veikia be elektrinių kaitinimo elementų kaip minimum iki -20°C, o yra modelių (pvz. Panasonic T-CAP serijos), kurie veikia net iki -28°C. Elektrinis vandens pašildymas įjungiamas tik tais atvejais, kai trūksta galios, pvz. visi šeimos nariai sugalvoja maudytis vienu metu.

Rekuperacija sumažins šildymo kaštus tuo atveju, jei Jūs vėdinsite patalpas tuo pačiu intensyvumu, kaip vėdinate dabar praverdami langus (ar mikroventiliacijos režimu). Tačiau, jei įsidiegę rekuperacinę sistemą, vėdinsite 5 kartus intensyviau nei dabar, tai išlaidos šildymui liks apytikriai tos pačios, tačiau turėsite daug sveikesnį mikroklimatą patalpose - ore bus daugiau deguonies, mažiau anglies dvideginio, kvapų ir dulkių.

Statyti galima, bet montuoti ir eksploatuoti jokiu būdu ne. Šilumos siurblio veikimo principas - imti šiluminę energiją iš lauko oro. Sumontavus rūsyje, žiemą rūsys bus atšaldytas iki -30°C ir siurblys sustos.

Vėdinimo įrenginiai patys negeneruoja drėgmės, jie tik gali dalį drėgmės regeneruoja iš šalinamo oro ir perduoda tiekiamam orui, t.y. jį sudrėkina. Vėdinant patalpas visada bent dalį drėgmės prarandame, nes drėgmės grąžinimo efektyvumas niekada nesiekia 100 proc. Be to dalį drėgmės prarandame per sienas. Taigi, jeigu patalpose nėra pakankamo drėgmės išsiskyrimo, vėdinimo įrenginys jos nepadidins. Galimi sprendimai: daugiau augalų, juos dažniau laistyti arba naudoti patalpų oro drėkintuvus.

Pvz. Bankoko oro uoste realizuotas grindinis patalpų vėsinimas. Bet jis veikia kartu su vėdinimo sistema, kuri reikalui esant sausina orą. Vasaros metu, pvz. po lietaus santykinė lauko oro drėgmė gali pakilti praktiškai iki 100 proc., todėl be teisingos vėdinimo sistemos gali iškilti kondensato susidarymo ant grindų pavojus.

Kad būtų lengviau apsispręsti, reikia gauti komercinius pasiūlymus iš montavimo įmonės - kiek kainuotų I; II ir III variantas. III variantas (geoterminis) yra pats efektyviausias, bet ir brangiausias, I variantas (dujinis) - pigiausias, bet nėra šaldymo galimybės, be to dujos šiuo metu labai pabrangę. Optimalus yra II variantas, kurio kainos/kokybės santykis yra geriausias, t.y. santykinis investicijų atsipirkimo laikas yra trumpiausias.

Mini rekuperatoriai turi eilę trūkumų: nekontroliuojamas triukšmo lygis, jautrūs vėjo poveikiui, praktiškai nėra oro filtravimo, nekontroliuojama tiekiamo oro temperatūra, didelis oro pasimaišymas. Detaliau apie tai trumpame video:
https://www.youtube.com/watch?v=sI1bCSBR_EY&list=PLIcfpEwiCPKE-AuIcG2T5PNKU1g3rkevx&index=9
Ko gero jų vienintelis privalumas - žemesnė kaina.

Geoterminis šildymas yra vienas iš efektyviausių šildymo būdų, bet ir vienas iš brangiausių. Vasarą galima labai pigiai vėsinti patalpas, pvz. dalį šalčio perduodant į grindis, o dalį į vėdinimo sistemą (būtina oro sausinimo funkcija).
Aeroterminis (oras-vanduo) šildymas ir vėsinimas taip pat efektyvūs, bet sezoninis efektyvumas bus mažesnis nei geoterminio apie 20-30%.
Toliau reikia atlikti ekonominius skaičiavimus: kiek skirsis investicijos pirmu ir antru atveju bei eksploatacinės išlaidos. Jeigu pirmu atveju pradinė investicija dvigubai didesnė, o eksploatacijos kaštai mažesni tik 30%, tai akivaizdu, kad pirmojo varianto santykinis atsipirkimo laikas bus ilgesnis.

Sprendimas negali būti optimaliausias, gali būti tik optimalus. Niekas už Jus to negali nuspręsti. Geoterminis šildymas yra pats efektyviausias, bet maždaug dvigubai brangesnis už oras-vanduo, kurio sezoninis efektyvumas ne tiek daug nusileidžia geoterminiam. Akivaizdu, kad oras-vanduo sistemos atsipirkimo laikas trumpesnis už geoterminio. Toliau viską lemia įrangos kokybė ir patikimumas. Manau, kad kiekvienas investuotojas nori, kad investicija atsipirktų kuo greičiau.

Yra daug pavyzdžių, kai patalpos vėsinamos per grindis. Pavyzdžiui Bankoko oro uostas. Iš tikro yra kondensato ant grindų susidarymo tikimybė - kai lauke lyja, santykinė drėgmė artima 100 proc., per vėdinimą drėgmė patenka į patalpas. Todėl vėdinimo įrenginys turėtų būti su drėgmę kontroliuojančiu šilumogrąžiu. Efektyviausiai veikia rotaciniai sorbciniai arba plokšteliniai entalpiniai šilumogrąžiai. Dėl energijos sąnaudų, tai didelio skirtumo nėra, nes kondicionierių COP'as taipogi pakankamai aukštas.

Visiems "split" tipo (susidedantiems iš 2 dalių) kondicionieriams reikia išorinio bloko.
Išimtys: mobilūs kondicionieriai, taip vadinami "langiniai" kondicionieriai, bei Olimpia Splendid firmos monoblokiniai kondicionieriai

Vėdinimas be abejo smarkiai pagerintų situaciją, bet tai būtų pasekmių šalinimas, todėl nėra garantijos kad problemą išspręs 100 proc. Reikia šalinti priežastį - daryti pamatų hidroizoliaciją ten, kur skverbiasi drėgmė.

Kaip suprantu, kalba eina apie "split" kondicionieriaus lauko bloką. Jo negalima jokiu būdu montuoti įstiklintame balkone, nes jį (bloką) reikia vėsinti lauko oru.

Vėsintis naudojant radiatorius - rizikingas užsiėmimas. Ant radiatorių gali susidaryti kondensatas, kuris varvės ant žemės. Vėsintis galima naudojant grindinio šildymo sistemą į ją paleidžiant šaltą vandenį.

Kaip taisyklė, oro tiekimo traktas skleidžia didesnį triukšmą nei šalinimo traktas.
Jūsų atvirkštinis atvejis tik patvirtina, kad kažkur slypi problema. Ortakių sistema ir komponentai, jei teisingai parinkti, generuoja triukšmą, bet jis būna daugybę kartų mažesnis už ventiliatoriaus skleidžiamą triukšmą. Galima tik spėlioti, kokia problema pas Jus - reikia gilintis. Koks vėdinimo įrenginys? Šiaip tai tokias problemas turi išspręsti įmonė, kuri atliko montavimą.

Iš tikro tai oras patalpose žiemą išsausėja dėl dviejų priežasčių. Pagrindinė priežastis, kad lauko oro absoliutinė drėgmė (ne santykinė!) praktiškai visada mažesnė nei patalpos oro. Dėl to dalis drėgmės prarandama per atitvaras. Grubiai tariant drėgmė išgaruoja per sienas. Kita dalis drėgmės prarandama dėl patalpų vėdinimo - tiesiog keičiame drėgnesnį orą patalpoje į sausesnį orą lauke. Plokštelinis entalpinis šilumogrąžis dalį drėgmės gali sugrąžinti iš šalinamo oro į tiekiamą (apie 70 proc.), kvapai nepersiduoda. Paprastas (kondensacinis šilumogrąžis grąžina 0 proc. drėgmės, todėl galima traktuoti, kad sausina orą. Kuo lauke žemesnė temperatūra, tuo labiau išsausinamas oras patalpoje. Rotacinis entalpinis šilumogrąžis dar efektyviau regeneruoja drėgmę, tačiau to ne visada pakanka ir papildomai gali prireikti oro drėkinimo.

Šiuolaikiniai vėdinimo įrenginiai su rekuperacija (rekuperatoriai) turi labai aukštą naudingo veiksmo koeficientą. Pavyzdžiui įrenginys su rotaciniu rekuperatoriumi, esant lauke -20°C temperatūrai į lauką šalinamą orą gali atšaldyti net iki -15°C. Be to šalinamo oro drėgmė būna artima 100%. Taigi garažas bus realiai šaldomas. o ne šildomas ir dar lauko sienos gali iš vidaus pasidengti šerkšnu.

Plokštelinio rekuperatoriaus privalumai:
žiemą, kai lauko oro absoliutinė drėgmė smarkiai sumažėja, ko pasekoje vėdinant patalpas labai išsausėja patalpų oras. Naudojant entalpinį šilumogrąžį, dalį drėgmės (priklauso nuo jo efektyvumo) grąžintų atgal į patalpas su tiekiamu oru. Todėl patalpose būtų palaikomas aukštesnis komforto lygis.
Trūkumai:
prie labai žemų lauko temperatūrų (<-10°C) gali užšalti, todėl reikalingas pirminis oro šildytuvas

Šilumos siurblių gamintojas nurodo nominalią šildymo galią, o ne elektrinę galią, kuri paprastai būna apie 3 kartus mažesnė. Taigi Jums tikrai turi užtekti instaliuotos galios. Tiesą sakant Jūs nenurodėte ar pas Jus 3 fazių įvadas. Tikėtina, kad taip. Šilumos siurblys taip pat turi būti trifazis.

Prie vėdinimo įrenginio galima jungti bet kokį buitinį gaubtą, bet svarbu išlaikyti sąlygas:

Gaubtas negali turėti ventiliatoriaus, arba jį reikia atjungti.

Jungiant ne Komfovent gaubtą reikia į ortakį integruoti oro sklendę su elektros pavara ir sistemą sujungti taip, kad įjungus gartraukį sklendė atsidarytų.

Jungiant kito gamintojo gartraukį reikia pajungti vėdinimo įrenginio išorinio kontakto laidą prie valdymo relės, tam kad įjungus gartraukį įrenginys pradėtų veikti maksimaliu režimu. Šiuo atveju nuo virtuvinio gaubto iki vėdinimo įrenginio reikia pravesti dviejų gyslų laidą. Į išorinio valdymo laidą negalima pajungti jokios įtampos, laidas gali būti sujungiamas arba atjungiamas. Išorinio valdymo laidui pajungti rekomenduojame naudot išorinę relę.

Rinkoje yra vėdinimo įrenginių su integruotu šilumos siurbliu, kurie vasarą gali atvėsinti orą, o žiemą jį pašildyti. Šio sprendimo privalumas, kad nėra išorinio bloko, montuojamo lauke. Tačiau projektuojant tokią sistemą, reikia atkreipti dėmesį, kad patalpų atvėsinimui paprastai reikia didesnio oro kiekio nei jo užtektų vėdinimui.

Vėdinimo įrenginių su rekuperacija technologijos paskutinius du dešimtmečius sparčiai vystėsi ir labai priartėjo prie maksimalių parametrų, taigi smarkiai tobulėti nebėra kur. Pagrindinė tobulėjimo sritis - tai automatika, jos funkcionalumas. Tendencijos panašios kaip daiktų internete, duomenys bus saugomi debesyse, bus galima juos analizuoti ir ieškoti slaptų rezervų papildomam taupymui. Daugumos gamintojų automatika jau turi tokias galimybes, taip pat galimybę atnaujinti programinę įrangą panašiai kaip Windows.

Šiuolaikiniuose pastatuose, kad veiktų natūralus vėdinimas, reikia pastoviai laikyti pravėrus langus, dėl ko kyla kitos problemos (krinta temperatūra, atsiranda skersvėjai, dulkės triukšmai...).
Problematika labai aiškiai išdėstyta trumpame video:
https://www.youtube.com/watch?v=8i_zzUKjftc&t=1s
Oro kondicionierius visiškai nepadės, nes jis gali tik pašildyti ar atvėsinti orą, bet šviežio oro netiekia.
Šiuolaikinis sprendimas - vėdinimas su rekuperacija. Taip pat galima pažiūrėti trumpą video:
https://www.youtube.com/watch?v=sIhgTETCJDk

Reikia galingesnio cirkuliacinio siurblio - didinant cirkuliaciją, mažės temperatūros skirtumas tarp paduodamo ir grįžtamo vandens. Bet Jūs neparašėte, prie kokių sąlygų gaunamas 9-10°C skirtumas. Tikriausiai kai lauke gilus minusas? O per šalčius pavyksta pasiekti pageidaujamą patalpų oro temperatūrą?

Ištraukiamo oro šilumos siurblys tik kompensuos dalį dėl vėdinimo prarandamos energijos, su kuo niekaip nesušildysite namo. Lieka vienintelis variantas - šilumos siurblys oras-vanduo. Pageidautina, kad jis veiktų minimum iki -25°C arba dar žemesnės lauko oro temperatūros.